Projekto lyginamasis variantas
3, 5, 6, 7, 10, 13, 14¹, 14², 15, 17, 17², 17⁴, 17⁵, 17⁸, 17⁹, 18, 21, 23, 24, 37, 53
dalimi: „3¹. Akvakultūros tvenkinių ūkis – akvakultūrai naudojama teritorija kartu su joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema, statiniais ir įrenginiais.“
dalimi: „6¹. Frachtavimas – kaip apibrėžta 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL
straipsnio 2 dalies f punkte.“
straipsnio 19 dalį. „19. Pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis – teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais.“
dalimi: „24². Traukiamasis tinklas
išdėstyti taip: „27. Uždaroji akvakultūros sistema
straipsnį 28¹ dalimi: „28¹. Vandens organizmai
708/2007 3 straipsnio 4 punkte.“
išdėstyti taip: „31. Verslinė žvejyba – siekiant gauti pajamų vykdoma žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką.“
išdėstyti taip:
„32. Verslinės žvejybos įrankiai – žvejybos
visi teisės aktų nedraudžiami žuvims gaudyti skirti įrankiai, naudojami verslinėje žvejyboje išvardyti
žvejybos laivyno registro (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 26/2004) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 7 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje.“
straipsnį 44¹ dalimi: „44¹. Žuvų išteklių atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios atkurti nykstančias žuvų populiacijas.“
išdėstyti taip: „45. Žuvų išteklių išsaugojimas ir atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios išlaikyti stabilias natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka:
1) Žemės ūkio ministerija – formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės politiką (išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytas žuvininkystės politikos sritis, priskirtinas Aplinkos ministerijos kompetencijai), organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, dalyvauja formuojant Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus jūrų vandenyse, vykdo žuvų išteklių naudojimo kontrolę (priežiūrą) jūrų vandenyse;
2) Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo (tiek, kiek tai nėra susisiję su teisių į žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų suteikimu) ir išsaugojimo kontrolės (priežiūros) politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse, užtikrina žuvų išteklių atkūrimo ir žuvivaisos kontrolę;. 3) Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą.“
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Žuvininkystės duomenys duomenų
valstybės informacinės sistemos“
išdėstyti taip: „1. Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka steigia žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą arba prireikus kelias sistemas. Žuvininkystės duomenys kaupiami Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje.“
išdėstyti taip: „2.
Žuvininkystės duomenų valstybės informacinių sistemų Valstybės įmonei, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatuose nurodytai kaip žuvininkystės duomenų tvarkytoja, tvarkytojo funkcijas atlieka Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija ir (arba) valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija,. Už už šių žuvininkystės duomenų tvarkytojo funkcijų atlikimą valstybės įmonei, kurios savininko teises įgyvendina Žemės ūkio ministerija, gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas) įstatymų nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „5. Vyriausybė steigia žinybinį Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registrą, patvirtina šio registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija yra Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos dalis, valdytoja.“
Pripažinti netekusiomis galios 6 straipsnio 4 ir 5 dalis. „4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 14¹ straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų. 5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras.
Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žuvų išteklių naudotojai turi teisę:
1) užsiimti versline žvejyba žvejybos leidime nustatytomis sąlygomis;
2) naudoti pakrantės apsaugos juostas veiklai, susijusiai su žvejyba, pagal žemės servitutus;
3) iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų gauti nuostolių, patiriamų atitinkamai dėl valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių tiesiogiai ar jų užsakymu vykdomos veiklos, atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai)dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos Žvejybos laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir žvejojantys vykdantys verslinę žvejybą jūrų vandenyse, turi būti įtraukti į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, kuri yra Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro dalis. Lietuvos transporto saugos administracija, išregistravusi arba pakeitusi Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenis apie žvejybos laivą, įtrauktą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, apie tai praneša žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai.“
1.
punktą ir jį išdėstyti taip: „6) ūkio subjektas neturi išduoto žvejybos laivui, dėl kurio kreipiamasi, nėra išduota galiojančio Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo arba išduoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas nėra sustabdytas, kurio galiojimas sustabdytas, tam žvejybos laivui, dėl kurio kreipiamasi;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prašymą Prašymai išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą ir atitikties tam tikriems šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams patvirtinimo dokumentus dokumentai (toliau – dokumentai liudijimui išduoti) gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipiantis į Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“
pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į vienos žvejybos įrankių rūšies (statomasis arba traukiamasis tinklas) žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.“
straipsnio 3 dalies 3 punktą.
3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo;
straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, ne mažiau kaip po 260 kalendorinių dienų per kalendorinius metus žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus aplinkos ministro nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų (įskaitant ir gautas iš kitų ūkio subjektų kvotas) vidurkio per 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą;“. 4. Pakeisti 14¹ straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „4. Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). Ūkio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus surinktų balų sumą. Už ūkio subjekto pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 punktą skiriamų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų kiekvieną eurą skiriama po balą. Šie balai sumažinami arba padidinami:“. 5. Papildyti 14¹ straipsnį 6¹ dalimi: „6¹.
Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos ir Aplinkos ministerijos atstovų.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Prašymą Prašymai suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems kriterijams patvirtinimo dokumentai dokumentus ūkio subjektas gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipdamasis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“
pakeitimas Papildyti 14² straipsnį 3 dalimi: „3. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Prašymą Prašymai išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gali būti pateikiami aplinkos ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.“
išdėstyti taip: „2. Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse, išskyrus priekrantės žvejybą, tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, ir individualias žvejybos galimybes. Reikalavimas turėti individualias žvejybos galimybes netaikomas tuo atveju, jei tam tikroms žuvų rūšims žvejybos galimybės nenustatomos arba, išskyrus šio straipsnio
užsiimti priekrantės žvejyba turėdami teisę naudoti žvejybos įrankius ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, žemės ūkio ministrui patvirtinus pagal šio įstatymo 17⁵ straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius. Užsiimantiems priekrantės žvejyba ūkio subjektams neprivaloma turėti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį numatytu atveju.“
dalimi: „2¹.
Žuvininkystės tarnyba sustabdo tam tikros rūšies žuvų verslinę žvejybą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, jei baigiasi tos rūšies žuvų žvejybos galimybės tame geografiniame žvejybos rajone, stichinės nelaimės, vykdomų darbų ar kitos veiklos jūrų vandenyse ar nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, kai padaroma neigiama įtaka žuvų ištekliams ir (arba) neįmanoma vykdyti žvejybos, arba iškilus grėsmei ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, informuoja apie tai ūkio subjektus, turinčius teisę vykdyti tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, ir sprendimą sustabdyti verslinę žvejybą paskelbia savo interneto svetainėje.“
išdėstyti taip: „8. Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs. Individualių žvejybos galimybių panaudojimas skelbiamas viešai Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje.“
išdėstyti taip: „9.
Jeigu einamųjų metų sausio 1 dieną ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės dar nepaskirstytos, tačiau yra priimtas Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas Europos Sąjungos Taryboje dėl einamųjų metų žvejybos galimybių, tačiau Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, dar nepaskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ūkio subjektas, turintis verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą ir teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes, gali užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse neturėdamas tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, jeigu praeitų metų Lietuvos Respublikai skirtos tos rūšies žuvų žvejybos galimybės ir individualios žvejybos galimybės nebuvo viršytos. Tokiu atveju ūkio subjektas gali užsiimti versline žvejyba neviršydamas praeitų metų tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurios jam priklausytų pagal turimą teisę į žvejybos galimybes, iki bus skirtos einamųjų metų individualios žvejybos galimybės. Tačiau, jeigu numatoma, kad Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dydis skirsis nuo praeitų metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo einamųjų metų sausio
negali viršyti ūkio subjektas, užsiimdamas versline žvejyba, iki bus paskirtos individualios žvejybos galimybės.“
išdėstyti taip: „13.
Nuo informacijos apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. Prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos.“
išdėstyti taip: „15. Žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimas dėl Teisė teisės į žvejybos galimybes arba teisė teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiama įsigalioja praėjus 5 darbo dienoms po tą pačią dieną, kurią įvyksta paskelbimo apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis posėdyje priimtą sprendimą. Apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ir sprendimas paskelbiamas Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdžio.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų
individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu.
Ūkio subjektai, įsigiję teisę į žvejybos galimybes aukciono būdu, kiekvienais metais sumoka aukcione pasiūlytą kainą už apskaičiuotas pagal aukcione įsigytą teisę į žvejybos galimybes skiriamas individualias žvejybos galimybes. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuo atveju, kai ūkio subjektas sumoka už jas aukcione pasiūlytą kainą.“
straipsnį 4 dalimi:
„4. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimo tvarką nustato žemės
ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
Pakeisti 17⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17⁴ straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai
apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys).
Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. 2. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutiniųjų 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šios dalies 3 ir 8 punktuose numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami. 3. Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 10 paskutiniųjų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami. 4.
Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo apsikeitus žvejybos galimybėmis gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei ar kitam ūkio subjektui individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes. 5. Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe papildomai gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. 6.
individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei. 7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 17⁵ straipsnio 1 dalyje arba 17⁶ straipsnio
atsižvelgiant į šio įstatymo 17⁵ straipsnio 4 dalį apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. Ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. 8.
savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis galėtų būti suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau arba lygiai kaip prieš
atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. 9.
teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau kaip prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus. 910. Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 17⁵ straipsnio 2 dalyje ir 17⁶ straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra vienas procentas 0,1 procento nuo bendros kiekvienais metais pagal įsigytą teisę į žvejybos galimybes skirtinų tam tikros rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių vertės. 1011. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo atvejį ir akcinės bendrovės ar uždaros akcinės bendrovės (toliau bet kuri iš jų – bendrovė) atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje, atvejus. 1112.
ūkio subjektą arba įvykdžius bendrovės atskyrimą, šio ūkio subjekto arba bendrovės kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal reorganizavimo arba atskyrimo sąlygas įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto arba bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis. Jei reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perima keli ūkio subjektai, reorganizavimo sąlygose kiekvienam iš pastarųjų ūkio subjektų turi būti nurodyta reorganizuoto ūkio subjekto duomenų dalis procentais, įskaitoma į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusių ūkio subjektų bet kurių pasirenkamų metų duomenis. Bendrovės atskyrimo atveju atskyrimo sąlygose šios bendrovės dalį teisių ir pareigų perėmusiai (perėmusioms) bendrovei (bendrovėms) turi būti nurodyta bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, duomenų dalis procentais, įskaitoma į bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, dalį teisių ir pareigų perėmusios (perėmusių) bendrovės (bendrovių) bet kurių pasirenkamų metų duomenis.“14 straipsnis. 17⁵ straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) atskaitos duomenys padidinami po 0,3 0,8 procento
už kiekvieną paskutiniais 3 kalendoriniais metais, per pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcioną pagal kuriuos apskaičiuoti atskaitos duomenys, Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų vieną procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;“. 2. Pakeisti 17⁵ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Ūkio subjektams teisė į šią Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dalį nesuteikiama, tai yra paliekamas žvejybos galimybių rezervas šio straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams:
1) 12 15 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų menkių žvejybos galimybių;
2) 13 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų strimelių žvejybos galimybių;
3) 6 procentus Lietuvos Respublikai skiriamų šprotų žvejybos galimybių;
4) 20 25 procentųus Lietuvos Respublikai skiriamų lašišų žvejybos galimybių.“15 straipsnis. 17⁸straipsnio pakeitimas Pakeisti 17⁸ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ūkio subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes visam likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo
teisę į žvejybos galimybes kartu su jam skirtomis individualiomis žvejybos galimybėmis. Ūkio subjektas, perleidęs teisę į žvejybos galimybes, nebegauna individualių žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes.“
pakeitimas Pakeisti 17⁹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17⁹ straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principai
1Priekrantės žvejybos baras ar barai,
kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami. 2.
įrankių skaičių suteikiama didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių proporcingai padalijant pagal tai, kokią dalį sudarė ūkio subjekto per visus pagal šio straipsnio 1 dalį pasirinktus metus sugautų žvejybos produktų kiekis, išskyrus žvejybos produktus, deklaruotus kaip sugautus už priekrantės žvejybos zonos ribų, nuo visų tam tikrame žvejybos bare per tuos metus vykdžiusių priekrantės žvejybą ūkio subjektų bendro sugautų žvejybos produktų kiekio, išskyrus žvejybos produktus, deklaruotus kaip sugautus už priekrantės žvejybos zonos ribų (toliau – ataskaitiniai duomenys). Ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius apskaičiuojama pagal jo pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. Apskaičiuota teisė naudoti žvejybos įrankius sumažinama 3 procentais už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir vienu procentu už kiekvieną pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu. 3. Jeigu ūkio subjekto Ūkio subjektui, perleidusio perleidusiam visą savo teisę naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip ar lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis galėtų būti suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas pasibaigia, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius pagal ataskaitinius duomenis ūkio subjektui nebesuteikiama.
Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip ar lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės perleidimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Jeigu visą teisę ar dalį teisės naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas perleido mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisė teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos ataskaitinius duomenis, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. 4.
perleista teisė naudoti žvejybos įrankius ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės naudoti žvejybos įrankius gavimo 3 kalendorinių metų arba pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, jeigu teisė naudoti žvejybos įrankius gauta mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, ataskaitinius duomenis. 5. 4. Likusios nesuteiktos pagal ataskaitinius duomenis teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ūkio subjektas turi teisę į prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos) ir (ar) individualias žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos)arba; priekrantės žvejybos atveju – teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministrui patvirtinus bendras žvejybos galimybes ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, o verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju yra galiojantis to susitarimo protokolas ir ūkio subjektas turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą. Šio punkto reikalavimai netaikomi Lietuvos Respublikos žvejybos laivo frachtavimo atveju;“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos, ūkio subjektas turi tos užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą ir ta užsienio valstybė nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 straipsnį; atitinka Reglamento (ES) 2017/2403 nustatytas sąlygas, jei verslinė žvejyba vykdoma ne Europos Sąjungos vandenyse;“. 3. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Prašymą Prašymai išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.“
Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Prašymą Prašymai išduoti specialiosios žvejybos leidimą ir šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą dokumentą, jeigu jo reikia, (toliau – dokumentai leidimui išduoti) gali būti pateikiami pagal kompetenciją aplinkos ministro arba žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis pagal kompetenciją į Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų specialiosios žvejybos leidimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“
Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės žemės ūkio ministerija ministras. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose kontrolės tvarką nustato kartu su Aplinkos aplinkos ministerija ministras.“
taip: „24 straipsnis. Akvakultūra „1. Akvakultūros tvenkinių tvenkiniuose ir uždarųjų uždarosiose akvakultūros sistemų žuvų ištekliai sistemose auginami vandens organizmai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių ar uždarųjų akvakultūros sistemų savininkams arba valdytojams, jeigu valdytojams savininkai perleido nuosavybės teisę į žuvų išteklius vandens organizmus arba ji buvo įgyta kitais teisėtais būdais. 2.
draudžiama įrengti naujus akvakultūros tvenkinius aukštupio kryptimi virš jau esančių akvakultūros tvenkinių, nesuderinus išankstinio technologinio proceso aprašymo su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba pagal jos kompetenciją. 3. Aplink akvakultūros tvenkinius nustatomos 20 metrų pločio apsaugos juostos (toliau – akvakultūros tvenkinių apsaugos juostos). 4. Akvakultūros tvenkinių apsaugos juostose draudžiama:
1) statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos statinius ir statinius, skirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti);
2) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus, neskirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
3) dirbti žemę, ardyti velėną, ganyti gyvulius;
4) įrengti poilsiavietes, kūrenti laužus;
5) statyti motorines transporto priemones, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
6) užkasti kritusius gyvulius ir šiukšles, įrengti savartynus. 5. Pramoniniams akvakultūros tvenkinių ūkiams priskiriami akvakultūros tvenkinių ūkiai, atitinkantys šiuos kriterijus:
1) akvakultūros tvenkinių plotas ne mažesnis kaip 60 ha;
2) išauginamų ir parduodamų žuvų kiekis yra ne mažesnis kaip 10 t per metus. 5. 6. Pramoniniuose aAkvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama:
1) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus kitas chemines priemones, neskirtus kurie neskirti akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
2) be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo statyti motorines transporto priemones, važiuoti jomis, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti būti akvakultūros tvenkinių ūkio teritorijoje;. 3) laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo. 6. 7. Žemės ūkio ministerija rengia ir žŽemės ūkio ministras patvirtina Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametį planą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr.
1380/2013 34 straipsnyje. Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametis planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų lėšų.“
nustatomos 20 metrų pločio apsaugos juostos (toliau – akvakultūros tvenkinių apsaugos juostos). 3. Pripažinti netekusia galios 24 straipsnio 4 dalį. 4. Akvakultūros tvenkinių apsaugos juostose draudžiama:
1) statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos statinius ir statinius, skirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti);
2) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus, neskirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
3) dirbti žemę, ardyti velėną, ganyti gyvulius;
4) įrengti poilsiavietes, kūrenti laužus;
5) statyti motorines transporto priemones, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
6) užkasti kritusius gyvulius ir šiukšles, įrengti savartynus. 21 straipsnis. Įstatymo papildymas 24¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 24¹ straipsniu: „24¹ straipsnis. Leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas
subjektas turi teisę akvakultūrai introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, kuriai netaikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtis, tik gavęs žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos išduotą leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 III skyriuje. 2. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija kreipiasi nuomonės į Aplinkos ministeriją dėl Reglamentu (EB) Nr.
708/2007 patariamajam komitetui pavestų klausimų, taip pat į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl pareiškėjo atitikties Reglamento (EB) Nr. 708/2007 13 ir 19 straipsniuose nurodytiems reikalavimams. 3. Visa informacija apie pateiktas paraiškas gauti leidimui introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį ir susijusius dokumentus yra vieša ir skelbiama žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje. 4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgusi į žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos išduotą leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, užtikrina svetimų introdukcijos ir bandomųjų nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo reikalavimų kontrolę, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 14–18 ir 20–22 straipsniuose. 5. Žemės ūkio ministras patvirtina leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką. 6. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija sudaro uždarųjų akvakultūros sistemų, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis, sąrašą. Žemės ūkio ministras patvirtina įtraukimo į uždarųjų akvakultūros sistemų, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis, sąrašą tvarką.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nedelsdamas nurodyti pažeidimo nustatymo datą ir pobūdį Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje;“. 23 straipsnis.
Pakeisti 53 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) verslinė žvejyba neturint verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo ar Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo, arba verslinė žvejyba nesilaikant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime nurodytų sąlygų;“. 24 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo
priedas
reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p. 391), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2269/2004 (OL 2004 L 396, p. 1). 1. 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (OL 2007 L 168, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(OL 2011 L 88, p. 1). 2. 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (OL 2009 L 343, p. 1). 3.2. 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės (OL
d.
Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/1930 (OL 2015 L 282, p. 2). 4.3. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 202/2011 (OL 2011 L 57, p. 10). 5. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL 2008 L 286, p. 33). 6.4. 2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės (OL 2009 L 280, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 865/2013 (OL 2013 L 241, p. 1). 7.5. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr.
2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 508/2014 (OL 2014 L 149, p. 1) 2019/1241 (OL 2019 L 198, p. 105). 8.6. 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL 2011 L 112, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1962 (OL 2015 L 287, p. 6). 9.7. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL 2013 L 354, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 2015 m. gruodžio 17 gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1385/2013 (OL 2013 L 354, p. 86) 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1). 10.8. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL 2013 L 354, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1385/2013 (OL 2013 L 354, p. 86) 2019/1241 (OL 2019 L 198, p. 105).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 dieną. 2.
straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Vadovaujantis šiuo įstatymu pagal teises į žvejybos galimybes ūkio subjektams skiriamos 2020 metų ir vėlesnių metų žvejybos galimybės. Ūkio subjektams suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 4. Jei ūkio subjektas buvo reorganizuotas iki šio įstatymo įsigaliojimo arba ūkio subjekto reorganizavimo procedūra buvo pradėta, bet nebaigta iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir abiem atvejais ūkio subjekto reorganizavimo sąlygose nenurodytos reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusiems ūkio subjektams įskaitomų reorganizuoto ūkio subjekto duomenų dalys procentais, reorganizuoto ūkio subjekto duomenys įskaitomi vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia 17⁴ straipsnio 12 dalies redakcija. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje, atveju. 5. Žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepripažįstami sunkiais nusižengimais, jeigu nusižengimo padarymo momentu nebuvo laikomi sunkiais nusižengimais. 6. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
dalimi: „3¹. Akvakultūros tvenkinių ūkis – akvakultūrai naudojama teritorija kartu su joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema, statiniais ir įrenginiais.“
dalimi: „6¹. Frachtavimas – kaip apibrėžta 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2403), kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 3 straipsnio 2 dalies f punkte.“
straipsnio 19 dalį. „19. Pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis – teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais.“
dalimi: „24². Traukiamasis tinklas
išdėstyti taip: „27. Uždaroji akvakultūros sistema
straipsnį 28¹ dalimi: „28¹. Vandens organizmai – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 3 straipsnio 4 punkte.“
išdėstyti taip: „31.
Verslinė žvejyba – siekiant gauti pajamų vykdoma žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką.“
išdėstyti taip: „32. Verslinės žvejybos įrankiai
Reglamentas (EB) Nr. 26/2004) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 7 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje.“
straipsnį 44¹ dalimi: „44¹. Žuvų išteklių atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios atkurti nykstančias žuvų populiacijas.“
išdėstyti taip: „45. Žuvų išteklių išsaugojimas ir atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios išlaikyti stabilias natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka:
1) Žemės ūkio ministerija – formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės politiką žuvų išteklių naudojimo, valdymo ir išsaugojimo jūrų vandenyse, akvakultūros, žuvų perdirbimo, žuvininkystės produktų tiekimo rinkai, žuvų išteklių atkūrimo, teisių į žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų suteikimo srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, dalyvauja formuojant Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus jūrų vandenyse, vykdo žuvų išteklių naudojimo kontrolę (priežiūrą) jūrų vandenyse;
2) Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo, valdymo ir išsaugojimo kontrolės (priežiūros) politiką, išskyrus teisių į žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų suteikimą, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse, užtikrina žuvų išteklių atkūrimo ir žuvivaisos kontrolę;
3) Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą.“
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Žuvininkystės duomenys duomenų valstybės informacinės sistemos“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka steigia žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą arba prireikus kelias sistemas Žuvininkystės duomenys kaupiami Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje.“
išdėstyti taip: „2.
Žuvininkystės duomenų valstybės informacinių sistemų Valstybės įmonei, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatuose nurodytai kaip žuvininkystės duomenų tvarkytoja tvarkytojo funkcijas atlieka Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija ir (arba) valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija., Už už šių žuvininkystės duomenų tvarkytojo funkcijų atlikimą valstybės įmonei, kurios savininko teises įgyvendina Žemės ūkio ministerija, gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas) įstatymų nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „5. Vyriausybė steigia žinybinį Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registrą, patvirtina šio registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija yra Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos dalis, valdytoja.“
Pripažinti netekusiomis galios 6 straipsnio 4 ir 5 dalis. „4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 14¹ straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų. 5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras.
Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žuvų išteklių naudotojai turi teisę:
1) užsiimti versline žvejyba žvejybos leidime nustatytomis sąlygomis;
2) naudoti pakrantės apsaugos juostas veiklai, susijusiai su žvejyba, pagal žemės servitutus;
3) iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų gauti nuostolių, patiriamų atitinkamai dėl valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių tiesiogiai ar jų užsakymu vykdomos veiklos, atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.“
Pakeisti 8 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) vykdyti Aplinkos ministerijos arba aplinkos
ministro jos įgaliotos institucijos ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) pareigūnų reikalavimus.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos Žvejybos laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir žvejojantys vykdantys verslinę žvejybą jūrų vandenyse, turi būti įtraukti į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, kuri yra Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro dalis.
Lietuvos transporto saugos administracija, išregistravusi arba pakeitusi Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenis apie žvejybos laivą, įtrauktą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, apie tai praneša žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „6) ūkio subjektas neturi išduoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo, kurio galiojimas sustabdytas, tam žvejybos laivui, dėl kurio kreipiamasi žvejybos laivas nėra įtrauktas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prašymą Prašymai išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą ir atitikties tam tikriems šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams patvirtinimo dokumentus dokumentai (toliau – dokumentai liudijimui išduoti) gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipiantis į Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“
išdėstyti taip: „3.
Žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išduoda Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu pačiu būdu, kokiu buvo gauti dokumentai liudijimui išduoti, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu.“
išdėstyti taip: „4. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus liudijimui išduoti arba prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas, Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimui išduoti bus skaičiuojamas gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.“
išdėstyti taip: „11. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, liudijimo pakeitimo, liudijimo galiojimo panaikinimo tvarką nustato Žemės žemės ūkio ministerija ministras arba jos jo įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda, jo galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, liudijimą keičia ir liudijimo galiojimą panaikina Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija.“
pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1
tipų verslinės žvejybos įrankių (statomasis arba traukiamasis tinklas ar kito tipo žvejybos įrankis) kvotas tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, o didžiausias ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje, skaičius yra mažesnis už galimų naudoti tame vidaus vandenų telkinyje verslinės žvejybos įrankių tipų skaičių. Šiais atvejais teisės į skirtingų tipų verslinės žvejybos įrankių kvotą gali būti suteiktos skirtingiems ūkio subjektams, tačiau tų ūkio subjektų skaičius negali viršyti galimų verslinės žvejybos įrankių tipų skaičiaus. Ūkio subjektams 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, turėjusiems žvejybos kvotą tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje, be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą – ne daugiau kaip 1 pasirinktame tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveikojo skaičiaus, ir aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šioje dalyje nustatytų apribojimų.“ 2.
Pakeisti 14¹ straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, ungurių žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje (išskyrus Kuršių marias) turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į ungurių žvejybos kvotą, vienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 pasirinktą žvejybos vietą, kurioje turėjo žvejybos kvotą per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, ir neviršijant aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito;“. 3.
straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į tam tikro tipo verslinės žvejybos įrankių kvotą, ne mažiau kaip po 260 kalendorinių dienų per kalendorinius metus to tipo verslinės žvejybos įrankių kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į to tipo verslinės žvejybos įrankių kvotą, ne didesnė negu mažiausia to tipo verslinės žvejybos įrankio kvota, kurią ūkio subjektas turėjo per 260 jo pasirinktų kalendorinių dienų kiekvienais iš 3 paskutinių kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į tam tikro tipo verslinės žvejybos įrankių kvotą, ir kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus procentai aplinkos ministro nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą;“. 4. Papildyti 14¹ straipsnio 3 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotą, išreikštą galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu, tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje tos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai – ne daugiau kaip 10 procentų aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito, neviršijant ūkio subjekto turėtų tos rūšies žuvų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveikojo skaičiaus. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šio straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.“
dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „4.
Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). Ūkio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus surinktų balų sumą. Už ūkio subjekto pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 punktą skiriamų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų kiekvieną eurą skiriama po vieną balą. Šie balai sumažinami arba padidinami:“. 6. Papildyti 14¹ straipsnį 6¹ dalimi: „6¹. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos ir Aplinkos ministerijos atstovų.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Prašymą Prašymai suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems kriterijams patvirtinimo dokumentai dokumentus ūkio subjektas gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipdamasis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“
pakeitimas Papildyti 14² straipsnį 3 dalimi: „3. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prašymą Prašymai išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gali būti pateikiami aplinkos ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.“
išdėstyti taip: „2.
Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse, išskyrus priekrantės žvejybą, tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, ir individualias žvejybos galimybes. Reikalavimas turėti individualias žvejybos galimybes netaikomas tuo atveju, kai tam tikroms žuvų rūšims žvejybos galimybės nenustatomos, arba, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį numatytu atveju. Ūkio subjektai gali užsiimti priekrantės žvejyba turėdami teisę naudoti žvejybos įrankius ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, žemės ūkio ministrui patvirtinus pagal šio įstatymo 17⁵ straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius. Užsiimantiems priekrantės žvejyba ūkio subjektams neprivaloma turėti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo išskyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį numatytu atveju.“
dalimi: „2¹. Žuvininkystės tarnyba sustabdo tam tikros rūšies žuvų verslinę žvejybą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, informuoja apie tai ūkio subjektus, turinčius teisę vykdyti tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, ir sprendimą sustabdyti verslinę žvejybą paskelbia savo interneto svetainėje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų, dėl kurių nėra įmanoma vykdyti verslinę žvejybą:
1) stichinės nelaimės,
2) vykdomų darbų,
3) nelaimės dėl žmonių veiklos atveju.“
išdėstyti taip: „8.
Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs. Jeigu yra gautas ūkio subjekto išankstinis sutikimas, individualių žvejybos galimybių panaudojimas skelbiamas viešai Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje.“
išdėstyti taip: „9. Jeigu einamųjų metų sausio 1 dieną ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės dar nepaskirstytos, tačiau yra priimtas Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas Europos Sąjungos Taryboje dėl einamųjų metų žvejybos galimybių, tačiau Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, dar nepaskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ūkio subjektas, turintis verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą ir teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes, gali užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse neturėdamas tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, jeigu praeitų praėjusių metų Lietuvos Respublikai skirtos tos rūšies žuvų žvejybos galimybės ir individualios žvejybos galimybės nebuvo viršytos. Tokiu atveju ūkio subjektas gali užsiimti versline žvejyba neviršydamas praeitų praėjusių metų tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurios jam priklausytų pagal turimą teisę į žvejybos galimybes, iki bus skirtos einamųjų metų individualios žvejybos galimybės.
Tačiau, jeigu numatoma, kad Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dydis skirsis nuo praeitų praėjusių metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo einamųjų metų sausio 1 dienos nustato, kokios praeitų praėjusių metų individualių žvejybos galimybių dalies negali viršyti ūkio subjektas, užsiimdamas versline žvejyba, iki bus paskirtos individualios žvejybos galimybės.“
išdėstyti taip: „11. Teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ir individualios žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, turintį galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą arba galiojantį saugaus plaukiojimo liudijimą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone.“
išdėstyti taip: „13. Nuo informacijos apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.
Prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius nepriimami likus 5 darbo dienoms iki Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdžio dienos.“
išdėstyti taip: „15. Žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimas dėl Teisė teisės į žvejybos galimybes arba teisė teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiama įsigalioja praėjus 5 darbo dienoms po tą pačią dieną, kurią įvyksta paskelbimo apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis posėdyje priimtą sprendimą. Apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ir sprendimas paskelbiamas Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse ne vėliau kaip per 5 3 darbo dienas nuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdžio.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jeigu ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo.
Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;
2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;
3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose Ūkio subjektas, atitinkantis šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali perleisti kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, 10 procentų jam priklausančių individualių žvejybos galimybių.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Leidžiama su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida yra iki 30 procentų.
Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;
2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;
3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka žuvų ištekliams atkurti ir saugoti ūkio subjektas, kuris, apsikeitęs individualiomis žvejybos galimybėmis, gauna mažesnės vertės individualias žvejybos galimybes negu jam buvo skirta, turi sumokėti 10 procentų nuo apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, norėdami tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis ar perleisti dalį individualių žvejybos galimybių, kreipiasi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuo atveju, kai ūkio subjektas sumoka už jas įsigytas teises į žvejybos galimybes aukcione pasiūlytą kainą.“
straipsnį 4 dalimi:
„4. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimo tvarką nustato žemės
ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
Pakeisti 17⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17⁴ straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai
žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. 2.
kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutinių paskutiniųjų 10
yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio straipsnio 3 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami. 3. Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 10 15 paskutiniųjų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami. 4. Jeigu Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes. 5. Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas.
Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. 6. Jeigu bent vienais iš pasirinktų metų ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei. 7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 17⁵ straipsnio 1 dalyje arba 17⁶ straipsnio
į šio įstatymo 17⁵ straipsnio 4 dalį apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama.
Ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu kai ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. 8. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis galėtų būti suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama.
Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 15 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau arba lygiai kaip prieš 3 kalendorinius metus iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. 9.
teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau kaip prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus. 10
laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 17⁵ straipsnio 2 dalyje ir 17⁶ straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra vienas procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės. 11
sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo atvejį ir akcinės bendrovės ar uždaros akcinės bendrovės (toliau bet kuri iš jų – bendrovė) atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo
11.
12
ūkio subjektą arba įvykdžius bendrovės atskyrimą, šio ūkio subjekto arba bendrovės kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal reorganizavimo arba atskyrimo sąlygas įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto arba bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis.“16 straipsnis. 17⁵ straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 17⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. „1) atskaitos duomenys padidinami po 0,3 procento už kiekvieną paskutiniais 3 kalendoriniais metais per pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcioną Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų vieną procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;“. 2. Pakeisti 17⁵ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ūkio subjektams teisė į šią Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dalį nesuteikiama, tai yra paliekamas žvejybos galimybių rezervas šio straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams:
1) 12 15 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų menkių žvejybos galimybių;
2) 13 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų strimelių žvejybos galimybių;
3) 6 procentus Lietuvos Respublikai skiriamų šprotų žvejybos galimybių;
4) 20 procentų
galimybių.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams skiriamos papildomos perleidžiamosios teisės ar individualios žvejybos galimybės, jeigu jos ūkio subjektui buvo neteisingai paskirstytos.
Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kiekvienais metais skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam
tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Vienas procentas žvejybos galimybių iš rezervo paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Likusi nepaskirstyta žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, o jeigu lieka žvejybos galimybių, nepaskirstytų ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui.“
Pakeisti 17⁶ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisė į 5 procentus vieną procentą žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį.
Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama 5 procentai vienas procentas žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui.“18 straipsnis. 17⁸straipsnio pakeitimas Pakeisti 17⁸ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ūkio subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes visam likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo
teisę į žvejybos galimybes kartu su jam skirtomis individualiomis žvejybos galimybėmis. Ūkio subjektas, perleidęs teisę į žvejybos galimybes, nebegauna individualių žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes.“
pakeitimas Pakeisti 17⁹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17⁹ straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principai
1Priekrantės žvejybos baras ar barai,
kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami. 2.
įrankių skaičių suteikiama didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių proporcingai padalijant pagal tai, kokią dalį sudarė ūkio subjekto per visus pagal šio straipsnio 1 dalį pasirinktus metus sugautų žvejybos produktų kiekis, išskyrus žvejybos produktus, deklaruotus kaip sugautus už priekrantės žvejybos zonos ribų, nuo visų tam tikrame žvejybos bare per tuos metus vykdžiusių priekrantės žvejybą ūkio subjektų bendro sugautų žvejybos produktų kiekio, išskyrus žvejybos produktus, deklaruotus kaip sugautus už priekrantės žvejybos zonos ribų (toliau – ataskaitiniai duomenys). Ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius apskaičiuojama pagal jo pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. Apskaičiuota teisė naudoti žvejybos įrankius sumažinama 3 procentais už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir vienu procentu už kiekvieną pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu. 3. Jeigu ūkio subjekto Ūkio subjektui, perleidusio perleidusiam visą savo teisę naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip ar lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis galėtų būti suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas pasibaigia, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius pagal ataskaitinius duomenis ūkio subjektui nebesuteikiama.
Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip ar lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės perleidimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Jeigu visą teisę ar dalį teisės naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas perleido mažiau kaip prieš
ataskaitinius duomenis suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisė teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos ataskaitinius duomenis, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. 4.
perleista teisė naudoti žvejybos įrankius ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės naudoti žvejybos įrankius gavimo 3 kalendorinių metų arba pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, jeigu teisė naudoti žvejybos įrankius gauta mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, ataskaitinius duomenis. 5 4. Likusios nesuteiktos pagal ataskaitinius duomenis teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ūkio subjektas turi teisę į prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos) ir (ar) individualias žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos) arba; priekrantės žvejybos atveju – teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministrui patvirtinus bendras žvejybos galimybes ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, o verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju yra galiojantis to susitarimo protokolas ir ūkio subjektas turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą. Šio punkto reikalavimai netaikomi Lietuvos Respublikos žvejybos laivo frachtavimo atveju;“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos, ūkio subjektas turi tos užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą ir ta užsienio valstybė nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 straipsnį atitinka Reglamento (ES) 2017/2403 nustatytas sąlygas, jeigu verslinė žvejyba vykdoma ne Europos Sąjungos vandenyse;“. 3. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Prašymą Prašymai išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.“
Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Prašymą Prašymai išduoti specialiosios žvejybos leidimą ir šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą dokumentą, jeigu jo reikia, (toliau – dokumentai leidimui išduoti) gali būti pateikiami pagal kompetenciją aplinkos ministro arba žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis pagal kompetenciją į Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų specialiosios žvejybos leidimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“
Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės žemės ūkio ministerija ministras. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose kontrolės tvarką nustato kartu su Aplinkos aplinkos ministerija ministras.“
išdėstyti taip: „1. Akvakultūros tvenkinių tvenkiniuose ir uždarųjų uždarosiose akvakultūros sistemų žuvų ištekliai sistemose auginami vandens organizmai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių ar uždarųjų akvakultūros sistemų savininkams arba valdytojams, jeigu valdytojams savininkai perleido nuosavybės teisę į žuvų išteklius vandens organizmus arba ji buvo įgyta kitais teisėtais būdais.“
5 dalį. „5.
„5. Pramoniniams akvakultūros tvenkinių ūkiams priskiriami akvakultūros tvenkinių ūkiai, atitinkantys šiuos kriterijus:
1) akvakultūros tvenkinių plotas ne mažesnis kaip 60 ha;
2) išauginamų ir parduodamų žuvų kiekis yra ne mažesnis kaip 10 t per metus.“
išdėstyti taip: „6. Pramoniniuose akvakultūros Akvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama:
1) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus kitas chemines priemones, neskirtus kurie neskirti akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
2) be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo statyti motorines transporto priemones, važiuoti jomis, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti būti akvakultūros tvenkinių ūkio teritorijoje.;
3) laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo.“
išdėstyti taip: „7. Žemės ūkio ministerija rengia ir žemės ūkio ministras patvirtina tvirtina Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametį planą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje. Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametis planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų lėšų.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 24¹ straipsniu: „24¹ straipsnis. Leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas
akvakultūrai introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, kuriai netaikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtis, tik gavęs žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos išduotą leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr.
708/2007 III skyriuje. 2. Ūkio subjektai, norintys gauti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, pateikia žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai paraišką kartu su papildomais dokumentais, parengtais pagal Reglamento (EB) Nr. 708/2007 I priedą. 3. Leidimas introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išduodamas, jeigu yra svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo atitiktis Reglamento (EB) Nr. 708/2007 8, 9, 13 ir 19 straipsniuose numatytoms sąlygoms. 4. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija informuoja pareiškėją apie sprendimą išduoti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį arba apie atsisakymą išduoti leidimą, nurodydama atsisakymo priežastis, ne vėliau kaip per Reglamento (EB) Nr. 708/2007 10 straipsnyje nurodytą didžiausią galimą terminą tokiu pačiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu. 5. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus leidimui introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išduoti arba pateikta paraiška neišsami ar netinkamai įforminta, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas leidimui išduoti bus skaičiuojamas gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją. 6. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija kreipiasi į Aplinkos ministeriją, prašydama pateikti nuomonę dėl Reglamentu (EB) Nr.
708/2007 patariamajam komitetui pavestų klausimų, taip pat į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo atitikties Reglamento (EB) Nr. 708/2007 13 ir 19 straipsniuose nurodytiems reikalavimams. 7. Visa informacija apie pateiktas paraiškas gauti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį ir susijusius dokumentus yra vieša ir skelbiama žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje. 8. Leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms, galinčioms turėti neigiamą įtaką aplinkai arba vietinėms populiacijoms dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo;
2) jeigu nesilaikoma Reglamente (EB) Nr. 708/2007 nustatytų svetimų vandens rūšių organizmų introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų. 9. Leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas:
1) atlikus tyrimą ir įvertinus nenumatytas aplinkybes neigiamos įtakos aplinkai arba vietinėms populiacijoms dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo nenustatoma;
2) ūkio subjektas ištaiso nustatytus svetimų vandens rūšių organizmų introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų trūkumus ir nebelieka grėsmės aplinkai arba vietinėms populiacijoms. 10.
perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjekto prašymu;
2) nustatoma neigiama įtaka aplinkai arba vietinėms populiacijoms dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo;
3) ūkio subjektas neištaiso nustatytų svetimų vandens rūšių organizmų introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų trūkumų per 10 darbo dienų. Šis terminas ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. 11. Panaikinus leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą, ūkio subjektas, kuriam buvo išduotas tas leidimas, turi nedelsdamas pašalinti iš aplinkos introdukuotus svetimų ar perkeltus nevietinių rūšių vandens organizmus ar įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 708/2007 17 straipsnyje nurodytą, žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos patvirtintą nenumatytų atvejų planą, jeigu toks planas buvo patvirtintas. 12. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgusi į žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos išduotą leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, užtikrina svetimų introdukcijos ir bandomųjų nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo reikalavimų kontrolę, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 14–18 ir 20, 21–22 straipsniuose. 13. Žemės ūkio ministras patvirtina leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką. 14. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija sudaro uždarųjų akvakultūros sistemų, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis, sąrašą. Žemės ūkio ministras patvirtina įtraukimo į uždarųjų akvakultūros sistemų, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr.
708/2007 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis, sąrašą tvarką.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nedelsdamas nurodyti pažeidimo nustatymo datą ir jo pobūdį Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje;“. 26 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) verslinė žvejyba neturint verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo ar Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo, arba verslinė žvejyba nesilaikant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime nurodytų sąlygų;“. 27 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo priedas
reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p. 391), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2269/2004 (OL 2004 L 396, p. 1)
reglamentas (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje su visais pakeitimais. 2. 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (OL 2009 L 343, p. 1). 3 2. 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr.
199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės (OL 2008 L 186, p. 3), su visais pakeitimais. 4 3. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 202/2011 (OL 2011 L 57, p. 10). 5. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL 2008 L 286, p. 33). 6 4. 2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės (OL 2009 L 280, p. 5), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 865/2013 (OL 2013 L 241, p. 1). 7 5. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr.
768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 508/2014 (OL 2014 L 149, p. 1). 8 6. 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL 2011 L 112, p. 1), su visais pakeitimais. 9 7. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL 2013 L 354, p. 1), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1385/2013 (OL 2013 L 354, p. 86). 10 8. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL 2013 L 354, p. 22), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1385/2013 (OL
d. 2.
ūkio subjektas buvo reorganizuotas iki šio įstatymo įsigaliojimo arba ūkio subjekto reorganizavimo procedūra buvo pradėta, bet nebaigta iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir abiem atvejais ūkio subjekto reorganizavimo sąlygose nenurodytos reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusiems ūkio subjektams įskaitomų reorganizuoto ūkio subjekto duomenų dalys procentais, reorganizuoto ūkio subjekto duomenys įskaitomi vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia 17⁴ straipsnio 12 dalies redakcija. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje, atveju. 3. Žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepripažįstami sunkiais nusižengimais, jeigu nusižengimo padarymo momentu nebuvo laikomi sunkiais nusižengimais. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
15, 17, 17², 17⁴, 17⁵, 17⁸, 17⁹,
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 14¹, 14², 15, 17, 17², 17⁴, 17⁵, 17⁸, 17⁹, 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 24¹straipsniu įstatymo projektas (toliau
Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Vyriausybės programos“, 105.4 papunktį, pagal kurį turi būti parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau – Žuvininkystės įstatymas) pakeitimo įstatymo projektas ir kuriame teigiama, kad Žuvininkystės įstatymo pakeitimai reikalingi žvejybos pajėgumui subalansuoti su žvejybos galimybėmis, taip užtikrinant kiekvieno laivyno segmento ilgalaikį pelningumą, nustatant skaidrius ir objektyvius žvejybos galimybių skirstymo kriterijus, kurie leistų deramai atsižvelgti į aplinkosaugos, socialinės ir ekonominės sanglaudos ir darnios plėtros poreikius. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) 2018 m. liepos 12 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje C-540/16, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi pateikė prašymą Teisingumo Teismui priimti prejudicinį sprendimą klausimu, ar 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL 2013 L 354, p. 22), 17 straipsnis ir 2 straipsnio 5 dalies c punktas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 20 straipsnius, aiškintini taip, kad valstybei narei naudojantis 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta diskrecija, draudžiama pasirinkti jai paskirtų žvejybos kvotų paskirstymo metodą, lemiantį nevienodas sąlygas šioje srityje veiklą vykdantiems ūkio subjektams varžytis dėl didesnio žvejybos galimybių kiekio, net jei toks metodas yra pagrįstas skaidriu ir objektyviu kriterijumi. Šiame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad „Lietuvos Respublika jai skirtas žvejybos galimybes nutarė paskirstyti taikydama metodą, iš esmės pagrindžiamą
„ankstesnių duomenų apie sužvejotus kiekius“ kriterijumi.“ Šis kriterijus
aiškiai numatytas Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsnyje išvardijant kriterijus, kuriuos valstybės narės gali taikyti siekdamos paskirstyti joms skirtas žvejybos galimybes, ir grindžiamas objektyviais duomenimis, kuriuos kompetentinga institucija gali įvertinti ir patikrinti, todėl Teisingumo Teismas konstatuoja, kad „žvejybos galimybių paskirstymo metodas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, atitinka Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nustatytus skaidrumo ir objektyvumo reikalavimus.“ Teisingumo Teismas pasisakė, kad Žuvininkystės įstatyme nustatytas aukciono mechanizmas ir vienam ūkio subjektui nustatyta 40 proc. žvejybos galimybių Baltijos jūroje riba, todėl pagrindinėje byloje nagrinėjamas paskirstymo metodas nelemia visiško atitinkamos rinkos uždarymo, juo nepakeičiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 straipsniu užtikrinamos laisvės esmė.
Be to, Žuvininkystės įstatymas nepažeidžia vienodo požiūrio principo, nepažeidžiama ir teisių, kurias įvairių tipų ūkio subjektai turi pagal Chartijos 20 straipsnį, esmė. Taip pat Teisingumo Teismas konstatavo, kad „pagrindinėje byloje nagrinėjamu žvejybos galimybių paskirstymo metodu, iš esmės grindžiamu istorine dalimi, siekiama užtikrinti, kad šios galimybės pirmenybės tvarka būtų suteiktos ūkio subjektams, valdantiems laivyną, kurio žvejybos pajėgumai iš principo yra tinkami atsižvelgiant į šias galimybes atitinkantį sugaunamų žuvų kiekį. Tokiomis aplinkybėmis šį metodą pateisina bendrosios žuvininkystės politikos tikslas, apie kurį kalbama Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies d punkte“, ir pažymėjo, kad „šias priemones pateisina bendrosios žuvininkystės politikos tikslas, primintas Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 1 dalyje, užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu.“ Kadangi Žuvininkystės įstatymu „siekiama Reglamente Nr.
1380/2013 nustatytų bendrosios žuvininkystės politikos tikslų, konstatuotina, kad jis atitinka Europos Sąjungos pripažįstamą bendrojo intereso tikslą, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.“ Nagrinėdamas, ar nustatytais apribojimais paisoma proporcingumo principo, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad „dėl jame numatyto žvejybos galimybių paskirstymo metodo šis teisės aktas (Žuvininkystės įstatymas) leidžia, be kita ko, išvengti jūrų biologinių išteklių pereikvojimo ir jų atsinaujinimo trikdymo ar kliūčių“, atsižvelgiant į nustatytus papildomus aplinkosauginio pobūdžio kriterijus, kurie lemia skiriamų žvejybos galimybių dydį. Atsižvelgimas į sužvejotų žuvų kiekius leidžia ūkio subjektams ateityje tikėtis sąlyginai stabilių žvejybos galimybių, palyginti su ankstesniais metais, todėl šie ūkio subjektai gali vykdyti investicijas ir planuoti veiklą, kuri būtina siekiant užtikrinti jų valdomo laivyno veiksmingumą, o žvejybos galimybių paskirstymo metodas yra tinkamas
„socialinių ir ekonominių tikslų, nustatytų Reglamento Nr. 1380/2013 2
straipsnio 5 dalies d ir f punktuose, įgyvendinimui užtikrinti.“ Žuvininkystės įstatyme taip pat yra numatytas žvejybos galimybių aukcionas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Teisingumo Teismas konstatavo, kad žvejybos galimybių „paskirstymo metodas neviršija to, kas būtina pagrindinėje byloje nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu siekiamiems bendrojo intereso tikslams įgyvendinti, todėl nepažeidžia proporcingumo principo.“ Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo klausimą Teisingumo Teismas atsakė taip: „Reglamento Nr.
1380/2013 16 straipsnio 6 dalis, 17 straipsnis ir Chartijos 16 ir 20 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jiems neprieštarauja valstybės narės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriame ši valstybė nustatė žvejybos galimybių paskirstymo metodą, kuris, nors ir grindžiamas skaidriu ir objektyviu paskirstymo kriterijumi, gali lemti skirtingą ūkio subjektų, valdančių su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, vertinimą, jei šiuo metodu siekiama vieno ar kelių Sąjungos pripažįstamų bendrojo intereso tikslų ir paisoma proporcingumo principo.“ Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą, Žuvininkystės įstatyme numatyti perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes jūrų vandenyse (toliau – teisės į žvejybos galimybes) ir žvejybos galimybių principai įstatymo projektu iš esmės nekeičiami, o tik suteikiama daugiau svorio ekonominiam kriterijui – sugautų žuvų pardavimo Lietuvoje daliai, atliekami techninio pobūdžio ir patikslinantys kai kurias nuostatas pakeitimai bei įgyvendinamos tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų nuostatos. Rengiantis Žuvininkystės įstatymo keitimui 2017–2018 m., vyko konsultacijos su žvejybos verslo atstovais.
Konsultacijų metu buvo siekiama sužinoti žvejybos verslo atstovų nuomonę apie tai, kokios įtakos jų verslui turi 2016 m. įsigalioję Žuvininkystės įstatymo pakeitimai – įdiegta teisių į žvejybos galimybes, perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai (toliau – teisės naudoti žvejybos įrankius) ir perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisės į žvejybos kvotą) (toliau kartu – perleidžiamosios žvejybos teisės) sistema. 2017 m. pabaigoje buvo suorganizuotas žvejybos verslo atstovų susitikimas su Aplinkos apsaugos fondo (EDF) ekspertais (JAV, Kanada), kurie pristatė įvairiose valstybėse taikomus skirtingus žvejybos galimybių paskirstymo būdus, žvejybos galimybių paskirstymo problemų sprendimų variantus. 2018 m. kovo 8 d., kovo 23 d., balandžio 6 d., birželio 19 d., liepos 10 d., rugpjūčio 2 d., rugpjūčio 30 d. ir spalio 19 d. buvo organizuotos konsultacijos su žvejybos verslo atstovais, kurių metu dalis ūkio subjektų išreiškė nuomonę, kad Žuvininkystės įstatymą reikėtų keisti iš esmės, o kita dalis – kad nieko nereikia keisti ir kad vienas svarbiausių stabilaus verslo veiksnių yra nesikeičiantis teisinis žvejybos verslo reguliavimas. Esminių pokyčių norintys ūkio subjektai visų pirma mano, kad Žuvininkystės įstatyme esanti nuostata dėl didžiausios vienam ūkio subjektui suteikiamų teisių į žvejybos galimybes dalies Baltijos jūroje (toliau – koncentracijos limitas) turėtų būti keistina, šią ribą mažinant. Pažymėtina, kad perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema 2016 m. buvo įvesta tik pereinamajam laikotarpiui – 3 metams. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. perleidžiamosios žvejybos teisės bus suteikiamos 15 metų ir tik tada sistema pradės visapusiškai veikti.
Pereinamuoju laikotarpiu nei teisės į žvejybos galimybes, nei teisės naudoti žvejybos įrankius beveik nebuvo perleidžiamos, kadangi jas gavęs ūkio subjektas nespėtų susikurti savo 3 metų žvejybos istorijos. Šiuo laikotarpiu išryškėjo sistemos netikslumai ir spragos, kai kurios nuostatos buvo neaiškios ir skirtingai interpretuojamos, todėl įstatymo projektu visas problemas siekiama išspręsti. Turi būti įgyvendinamos 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL 2017 L 347, p. 81) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2403), ir 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (OL 2007 L 168, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 304/2011 (OL 2011 L 88, p. 1) (toliau
1Įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 708/2007 nuostatas. 2. Patikslinti galiojančias Žuvininkystės įstatymo nuostatas, užtikrinant
vienareikšmišką jų traktavimą ir įgyvendinimą, užkirsti kelią piktnaudžiavimui istoriniais sugautų žuvų kiekių duomenimis, siekiant gauti didesnę perleidžiamąją žvejybos teisę. 3. Sudaryti sąlygas Baltijos jūros priekrantėje žvejybą vykdantiems ūkio subjektams panaudoti žvejybos galimybes, kurios nėra išnaudojamos Baltijos atviroje jūroje. 4. Palengvinti sąlygas dalyvauti teisių į žvejybos galimybes aukcione. 5. Paskatinti Baltijos jūroje žvejojančius ūkio subjektus laimikį parduoti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo projektu numatoma:
gali būti skirta Baltijos jūros priekrantės žvejybai. 2.
suteikimą, individualių žvejybos galimybių ir žvejybos kvotų skyrimą, atsižvelgiant į Žuvininkystės įstatymo taikymo problemas ir skirtingų interpretacijų galimybes, išryškėjusias nuo perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemos įgyvendinimo pradžios. 3. Įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 708/2007 nuostatas siekiant apsaugoti vandens buveines nuo rizikos, susijusios su nevietinių ir svetimų žuvų rūšių naudojimu akvakultūroje, atsisakyti pramoninių akvakultūros tvenkinių ūkių kriterijų, nes veiklos apribojimai turėtų būti taikomi visuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose. 4. Suvienodinti reikalavimus dėl sumokėjimo už aukciono būdu įsigytą perleidžiamąją žvejybos teisę verslinei žvejybai vidaus vandenyse ir jūrų vandenyse, sumažinti pradinę teisių į žvejybos galimybes aukciono kainą. 5. Įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/2403 reikalavimus dėl sąlygų vykdyti verslinę žvejybą pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis, tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, atvirojoje jūroje bei užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atvejais. 6. Panaikinti perteklines Žuvininkystės įstatymo nuostatas dėl žuvų išteklių naudotojų teisės užsiimti versline žvejyba sąlygų. 7. Patikslinti nuostatas dėl žvejybos laivų registravimo ir išregistravimo, dėl žuvininkystės duomenų kaupimo informacinės sistemos. 8. Pripažinti sunkiu pažeidimu verslinę žvejybą neturint Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo. 9. Patikslinti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atliekamas žuvininkystės sektoriaus valdymo funkcijas, jas atskiriant ir aiškiau padalijant tarp ministerijų. 10. Sudaryti sąlygas žvejybos Kuršių mariose kvotos laikinam perleidimui, ūkio subjektui išlaikant galimybę gauti teisę į žvejybos kvotą be aukciono. 11.
ir tokiu būdu efektyvesniam žvejybos galimybių panaudojimui, leidžiant skelbti individualių žvejybos galimybių panaudojimą realiu laiku. 12. Padidinti ekonominio perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo kriterijaus – sugautų žuvų pardavimo Lietuvos teritorijoje – svarumą ir vertinti ne per paskutinius 3, o per pasirinktus 3 kalendorinius metus iš paskutinių 10 kalendorinių metų parduotą Lietuvoje laimikį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektas parengtas Ministro Pirmininko pavedimu, įformintu Vyriausybės kanclerio pavaduotojo 2017 m. rugpjūčio 9 d. rezoliucija Nr. S-2150. Įstatymo projektą rengė Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus (vedėja Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė, tel. 239 8408) patarėja Adrija Gasiliauskienė, tel. 239 8404, el. p. [email protected], patarėja Ramunė Mickuvienė, tel. 239 1178, el. p. [email protected], vyriausioji specialistė Laima Vaitonytė, tel. 239 8411, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Žemės ūkio ministerija formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės politiką, o Aplinkos ministerija – vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo ir kontrolės (priežiūros) politiką. Abi ministerijos formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką. Žuvininkystės įstatymo 5 straipsnyje yra numatyta steigti žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą arba prireikus kelias sistemas. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (toliau – LŽŪMPRIS) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr.
3D-156 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, 4.2.1 papunktyje yra numatyta, kad Žuvininkystės duomenų informacinė sistema yra LŽŪMPRIS posistemė. Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse yra nuostatos dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių, individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir žvejybos kvotų vidaus vandenyse suteikimo, nors tokios nuostatos detaliai išdėstytos ketvirtajame ir penktajame Žuvininkystės įstatymo skirsniuose. Žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad žuvų išteklių naudotojai turi teisę užsiimti versline žvejyba žvejybos leidime nustatytomis sąlygomis, tačiau Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos sąlygos, kada ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejybą, ir nustatyta išimtis, kai priekrantės žvejyba užsiimantiems ūkio subjektams verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo nereikia. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje yra nustatyta Europos Sąjungos valstybėms narėms prievolė registruoti informaciją apie su jų vėliava plaukiojančius laivus ir teikti šią informaciją Europos Komisijai. Įgyvendinant šį reikalavimą, Žuvininkystės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, žvejojantys jūrų vandenyse, turi būti įtraukti į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, kuri yra Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro dalis, tačiau nėra užtikrintas to paties laivo duomenų Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje suderinamumas su Lietuvos transporto saugos administracijos valdomų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenimis.
Žuvininkystės įstatymo 14¹ straipsnyje yra numatyta, kad 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą. Žuvininkystės įstatyme nėra numatytos galimybės viešinti individualių žvejybos galimybių panaudojimo siekiant paskatinti apsikeitimus žvejybos galimybėmis ir efektyvesnį žvejybos galimybių išnaudojimą. Žvejybos galimybių rezerve yra paliekamos šios dalys nuo visų atitinkamos žuvų rūšies Lietuvai skiriamų galimybių: 12 proc. menkių, 13 proc. strimelių, 6 proc. šprotų ir 20 proc. lašišų. Žuvininkystės įstatymo 17² straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad, jei teisės į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, tai individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuomet, kai ūkio subjektas sumoka už jas aukcione pasiūlytą kainą, ir nors individualios žvejybos galimybės skiriamos kasmet per visą teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį, tokia nuostata žuvų išteklių naudotojams leidžia daryti prielaidą, jog tai galėtų būti ir vienkartinis mokestis, paskaičiuotas pagal tik vieniems (pirmiems) metams skiriamų individualių žvejybos galimybių vertę.
Kita vertus, Žuvininkystės įstatymo 17⁷ straipsnio 6 dalies 5 punkte numatyta, kad jeigu ūkio subjektas 2 kalendorinius metus iš eilės arba 3 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nemokėjo už pagal aukciono būdu suteiktą teisę į žvejybos galimybes priklausančias individualias žvejybos galimybes, panaikinama aukciono būdu suteikta teisė į tą žvejybos galimybių dalį, už kurią nebuvo sumokėta. Tokia nuostata nurodo, kad už pagal aukciono būdu suteiktą teisę į žvejybos galimybes priklausančias, kasmet skiriamas individualias žvejybos galimybes reikia mokėti kasmet, kol galioja teisė į žvejybos galimybes. Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, kad laikotarpis, už kurį yra paskaičiuojami atskaitos duomenys, yra bet kurie 3 metai iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. Tai kelia abejonių ūkio subjektams, ar apskaičiuojant suteikiamą teisę į žvejybos galimybes gali būti pasirenkami metai, kuriais vyksta teisių į žvejybos galimybes paskirstymas ir suteikimas, nors jie dar nepasibaigę ir duomenys ne galutiniai. Analogiškos nuostatos dėl pasirinktinų kalendorinių metų suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius yra nustatytos Žuvininkystės įstatymo 17⁹ straipsnyje.
Žuvininkystės įstatyme nėra įtraukta nuoroda į Reglamento (ES) 2017/2403 sąlygas, kurias turi atitikti ūkio subjektai, ketinantys gauti verslinės žvejybos leidimus vykdyti verslinę žvejybą pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis, tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, atvirojoje jūroje bei užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atvejais. Žuvininkystės įstatyme numatyta, kad žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija. Žuvininkystės įstatyme nereglamentuota svetimų žuvų rūšių introdukcijos ar nevietinių perkėlimo naudoti akvakultūrai tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma patikslinti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atliekamas funkcijas. Pažymėtina, kad dažnai kitoms institucijoms iškyla klausimas dėl konkrečių funkcijų priskyrimo vienai ar kitai iš minimų ministerijų. Todėl yra svarbu Žuvininkystės įstatyme išlaikyti straipsnį, kuriame koncentruotai nusakomos ir atskiriamos Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų funkcijos. Žuvininkystės duomenys yra kaupiami LŽŪMPRIS, nėra įsteigta atskiros žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos, todėl šiuo aspektu įstatymo projektu yra tikslinamos Žuvininkystės įstatymo 5 straipsnio nuostatos.
Įstatymo projektu atliekami keli techniniai pakeitimai: nuostatos, susijusios su perleidžiamųjų žvejybos teisių ar žvejybos galimybių paskirstymu, perkeliamos į Žuvininkystės įstatymo straipsnius, reglamentuojančius perleidžiamųjų žvejybos teisių ar žvejybos galimybių paskirstymą; žuvų išteklių naudotojų teisė užsiimti versline žvejyba yra reglamentuota Žuvininkystės įstatymo 14 ir 17 straipsniuose, be to, Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta išimtis, kai priekrantės žvejyba užsiimantiems ūkio subjektams verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo nereikia, todėl panaikinama klaidinanti nuostata Žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad žuvų išteklių naudotojai turi teisę užsiimti versline žvejyba leidime nustatytomis sąlygomis; panaikinama perteklinė nuostata, kad žuvų išteklių naudotojai negali gauti nuostolių atlyginimo, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių, nes Žuvininkystės įstatyme numatytas nuostolių atlyginimas tik kai galimybės žvejoti netenkama dėl valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių veiklos; aiškiau suformuluojamos Žuvininkystės įstatymo 17, 17⁴ ir 17⁹ straipsnių nuostatos.
Žuvininkystės inspektoriai ne kartą susidūrė su situacija, kai Lietuvos Respublikos žvejybos laivą savininkas išregistruoja iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro ar pakeičia laivo techninius duomenis, tačiau Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba), kuri yra įgaliota registruoti žvejybos laivus su Lietuvos Respublikos vėliava ir išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą, apie tai nesužino, todėl Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas nepanaikinamas arba liudijimas nepakeičiamas, kaip tai yra nustatyta Žuvininkystės įstatymo 13 straipsnyje, Europos Sąjungos žvejybos laivų registre atitinkamos pataisos nepadaromos. 2009 m. lapkričio 20 d.
2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1), 6 straipsnio 2 dalyje yra numatytas įpareigojimas žvejybos laivo vėliavos valstybei narei užtikrinti, kad žvejybos licencijoje (Lietuvoje – Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas) pateikiama informacija būtų tiksli. Siekiant įgyvendinti minėtas Žuvininkystės įstatymo ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatas, turėtų būti užtikrinamas apsikeitimas informacija tarp Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro ir Europos Sąjungos žvejybos laivų registro, kurio sudėtinė dalis yra Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistema. Tai gali būti pasiekiama dvejopai: sukuriant automatizuotą sąsają tarp registrų arba perduodant duomenis neautomatizuotai, pavyzdžiui, pagal susitarimą tarp atitinkamų institucijų persiųsti duomenis elektroniniu paštu. Per metus Žuvininkystės tarnyba vidutiniškai 45 kartus keičia Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos duomenis. Sprendimo alternatyvų palyginimas (sąnaudų-naudos analizė) I alternatyva II alternatyva Sukurti tarp registrų automatizuotą sąsają Informaciją apie registro įrašų pasikeitimus perduoti elektroniniu paštu Sąnaudos: automatizuotos sąsajos sukūrimas apie 20 000 Eur.
Po garantinio laikotarpio gali būti reikalingos lėšos sistemos atnaujinimui (palaikymui), kurios čia neįtraukiamos, nes galėtų būti priskaičiuojamos prie bendrų registrų aptarnavimo išlaidų. Sąnaudos: informacijos išsiuntimas el. paštu ir įrašo registre pakeitimas 0,5 val. x 45 x 7,5 Eur už val.=168,75 Eur per metus. Sąnaudos per 20 metų 3 375 Eur. Nauda: vienkartinė investicija, funkcionalumas Nauda: daug mažesni kaštai Pasirinkta II alternatyva, nes žvejybos laivų skaičius nėra didelis ir yra didelė tikimybė, kad ateityje dar labiau sumažės, todėl registrų įrašų pasikeitimų skaičius per metus nėra didelis, automatizuotos sąsajos sukūrimas neatsiperka. Įstatymo projektu numatoma, kad Lietuvos transporto saugos administracija, turėdama informaciją apie laivus, kuriems yra išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, informuoja Žuvininkystės tarnybą apie aktualius pasikeitimus Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, susijusius su tais laivais. Žvejybos laivui gali būti išduotas tik vienas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, todėl įstatymo projektu keičiamas 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas numatant, kad negali būti išduotas papildomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, jei jau yra išduotas anksčiau ir jis tebegalioja. Žvejybai ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose aplinkos ministras paprastai nustato limitus dviejų rūšių įrankiams – statomiesiems ir traukiamiesiems tinklams. Dažnai ūkio subjektai turi tik vienos rūšies tinklus, todėl nepretenduoja gauti teisės į kitos rūšies tinklų žvejybos kvotą.
Tais atvejais, kai pagal Žuvininkystės įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį vandens telkinyje gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą tik vienam ūkio subjektui, žvejybos limitas gali likti nepanaudotas. Įstatymo projektu nustatomas didžiausias galimas ūkio subjektų, žvejojančių vienos rūšies žvejybos įrankiais (statomieji arba traukiamieji tinklai), skaičius verslinei žvejybai viename vidaus vandenų telkinyje (ežere, tvenkinyje ar polderyje). Tokiu būdu viename vidaus vandenų telkinyje, kuriame šiuo metu gali gauti teisę į žvejybos kvotą tik vienas ūkio subjektas, teises į kiekvienos žvejybos įrankių rūšies kvotas galės gauti skirtingi (keli) ūkio subjektai, ir toks pakeitimas suteiks galimybę ūkio subjektams panaudoti visus nustatytus žvejybos limitus. Įstatymo projekte panaikinama neaktuali nuostata, kad iki 2013 m. įveisusiems ungurius ūkio subjektams teisė į žvejybos kvotą suteikiama be aukciono, nes tokiu būdu teisė galėjo būti suteikiama tik 5 metus, t. y. ne ilgiau kaip iki 2018 m. Žuvininkystės įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą, todėl tuos 3 metus ūkio subjektai negali turimos žvejybos kvotos perleisti, išnuomoti, atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis, nes nebeatitiks minėtos sąlygos gauti teisei į žvejybos kvotą be aukciono. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad mažiausiai 260 kalendorinių dienų per kiekvienus iš paskutinių 3 kalendorinių metų turėję žvejybos kvotas ūkio subjektai galėtų gauti teisę į žvejybos kvotą be aukciono.
Tokiu atveju likusias 105-106 kalendorines dienas per metus ūkio subjektai, pavyzdžiui, ne pagrindinio žvejybos sezono metu ar kitų rūšių specializuotai žvejybai, galėtų savo turimas žvejybos kvotas perleisti ar išnuomoti. Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos efektyvesniam verslui, papildomoms pajamoms gauti. Ši sąlyga nėra aktuali stintų žvejybos atveju, kai teisė į žvejybos kvotą be aukciono skiriama
subjektams, kadangi stintų žvejyba vykdoma tik ribotu – kelių mėnesių trukmės – sezono metu. Žuvininkystės įstatyme yra nustatyta, kad ūkio subjektams suteiktos perleidžiamosios žvejybos teisės yra skelbiamos viešai. Pagal suteiktą teisę galima paskaičiuoti konkrečiam ūkio subjektui skirtas individualias žvejybos galimybes. Įstatymu ūkio subjektams taip pat yra numatyta galimybė keistis individualiomis žvejybos galimybėmis, tačiau ši galimybė yra sunkiai įgyvendinama, nes ūkio subjektai nežino, su kuo galėtų keistis individualiomis žvejybos galimybėmis, kas yra jų nepanaudojęs ir kiek turi likusių, todėl įstatymo projektu numatoma skelbti viešai individualių žvejybos galimybių panaudojimą. Taip bus skatinamas ir kuo didesnis Lietuvai skirtų žvejybos galimybių panaudojimas. Žuvininkystės tarnyba yra pritaikiusi savo interneto svetainę automatiniam duomenų apie individualių žvejybos galimybių panaudojimą paskelbimui, todėl nereikės skirti papildomų lėšų šiam tikslui įgyvendinti.
17⁴ straipsnio 9 dalies nuostata, kad ūkio subjektai, kuriems buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kurie ją įsigijo aukciono būdu, iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys apskaičiuojami leidžiant ūkio subjektams pasirinkti po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus (ne daugiau kaip iš 10 paskutinių kalendorinių metų), yra naikinama atsižvelgiant į tai, kad toks ribojimas yra perteklinis ir ne visuomet ūkio subjektams palankiausi pasirinkimui metai yra po teisės suteikimo. Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 10 dalyje nustatyta pradinė teisių į žvejybos galimybes aukciono kaina – 1 procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės – yra neproporcingai didelė. Lietuva yra viena iš 6 Europos Sąjungos valstybių narių, kurių didžiosios dalies žvejybos laivyno veikla yra nuostolinga. Dauguma Baltijos jūroje žvejojančių laivų yra seni, neekonomiški, 60 proc. įmonių yra nuostolingos, iš tolimuosiuose žvejybos rajonuose žvejojančių įmonių tik viena yra pelninga. Pelningoms įmonėms pradinė teisių į žvejybos galimybes kaina sudarytų 10–20 procentų jų pelno. Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją jūrų žvejybos sektoriuje, įstatymo projektu siūloma sumažinti pradinę teisių į žvejybos galimybes aukciono kainą nuo 1 procento iki 0,1 procento nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės. Pereinamuoju teisių į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpiu (3 metai) versline žvejyba užsiimantys ūkio subjektai buvo išreiškę abejonę, ar sumokant teisės į žvejybos galimybes aukciono kainą turi būti skaičiuojama tik pirmųjų vienų metų žvejybos galimybių vertė, ar viso teisės į žvejybos galimybes laikotarpio – 3 metų žvejybos galimybių vertė.
Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. teisė į žvejybos galimybes bus suteikiama 15 metų, todėl įstatymo projektu siūloma patikslinti šią nuostatą, kad aukciono kaina yra dalis nuo visų individualių žvejybos galimybių, kurios bus skirtos per 15 metų, vertės (0,1 procento). Iš žvejybos galimybių rezervo aukciono būdu parduodamų vienus metus galiojančių žvejybos galimybių pradinė kaina šiuo metu atitinkamai yra 1 metų žvejybos galimybių vertės dalis. Šiuo patikslinimu siekiama vienareikšmiškai apibrėžti teisių į žvejybos galimybes, kurios galioja 15 metų, pradinę aukciono kainą, proporcingą parduodamo objekto vertei. Be to, suvienodinamos atsiskaitymo už aukciono būdu įsigytas teises į žvejybos galimybes jūrų vandenyse ir teises į žvejybos kvotą vidaus vandenyse sąlygos – sumokama kasmet aukcione pasiūlyta kaina perleidžiamosios žvejybos teisės galiojimo laikotarpiu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nereglamentuoja, kokiu būdu turi būti paskirstomos teisės ir pareigos tarp skaidymo būdu reorganizuojamo ūkio subjekto teisių ir pareigų perėmėjų. Pavyzdžiui, išskaidžius reorganizuoto skaidymo būdu ūkio subjekto duomenis tarp teises ir pareigas perėmusių ūkio subjektų pagal atskirų laivų sugautų žuvų kiekius, suteikiant teisę į žvejybos galimybes pagal Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnį vienas teisių ir pareigų perėmėjas gali pasirinkti tuos trejus metus, kai reorganizuota įmonė daugiausia žuvų sugavo jam atitekusiu laivu, kitas teisių ir pareigų perėmėjas gali pasirinkti kitus trejus metus, kai daugiausia žuvų buvo sugauta jam perduotu laivu.
Tokiu būdu skirtingus trejus metus pasirinkusioms reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusioms įmonėms įskaityti reorganizuoto ūkio subjekto duomenys kartu sudėti būtų didesni negu iki reorganizavimo veikusio ūkio subjekto duomenys bet kuriuo iš pasirenkamų trejų metų periodu. Taigi, reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmę ūkio subjektai kartu gali gauti daugiau teisių į žvejybos galimybes, negu galėtų gauti prieš reorganizavimą buvusi viena įmonė, jei ji nebūtų reorganizuota. Suteikiamų teisių į žvejybos galimybes padidėjimas vieniems ūkio subjektams reikštų, kad likusiems ūkio subjektams būtų suteiktos mažesnės teisės į žvejybos galimybes, negu turėtų būti suteikiama pagal atskaitos duomenis. Siekiant nepažeisti proporcingumo principo ir kitų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių, įstatymo projektu siūloma konkrečiai nustatyti, kad reorganizavimo skaidymo būdu sąlygose turi būti nurodyta, kokiomis procentinėmis dalimis turėtų būti įskaitomi reorganizuoto ūkio subjekto duomenys į jo teises ir pareigas perėmusių ūkio subjektų pasirenkamų metų duomenis ir šios dalys turi būti tos pačios kiekvienais pasirinktais metais. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmę ūkio subjektai negautų daugiau teisių į žvejybos galimybes, negu būtų gavęs reorganizuotas ūkio subjektas. Ši nuostata bus taikoma po įstatymo projekto priėmimo reorganizavimą vykdysiantiems ūkio subjektams.
Civilinio kodekso 2.97 straipsnyje nustatyti juridinių asmenų reorganizavimo būdai yra jungimo ir skaidymo, o skaidymo būdas apima išdalijimą ir padalijimą. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje nurodytas akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės atskyrimas nėra nurodytas Civiliniame kodekse kaip juridinio asmens reorganizavimo būdas, bet jam taikomos Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu. Įstatymo projektu siūloma bendrovių atskyrimui, taip pat kaip ūkio subjektų reorganizavimui, taikyti išimtį ir leisti duomenų, naudojamų apskaičiuojant atskaitos duomenis, sandorius. Su Lietuvos vėliava žvejojantiems ūkio subjektams tarpusavyje apsikeitus individualiomis žvejybos galimybėmis, kiekvienas iš ūkio subjektų papildomai gauna tam tikros rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, o kitos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių sumažėja. Kadangi teisė į žvejybos galimybes bus suteikiama 15 metų, per šį laikotarpį bet kurie du ūkio subjektai kelis kartus apsikeitę individualiomis žvejybos galimybėmis galėtų susikurti po
didesni negu žvejojant tik pagal suteiktą teisę į žvejybos galimybes. Pagal papildomai gautas individualias žvejybos galimybes sugautą tam tikros rūšies žuvų kiekį įskaičiavus į tos pačios rūšies žuvų atskaitos duomenis suteikiant teisę į žvejybos galimybes apsikeitę žvejybos galimybėmis ūkio subjektai gautų didesnę teisę į žvejybos galimybes, o kitiems ūkio subjektams suteikiama teisė į žvejybos galimybes atitinkamai mažėtų. Tokiu būdu, pasirinkdami skirtingus kalendorinius metus apskaičiuojant teisę į skirtingų rūšių žuvų žvejybos galimybes, susitarę ir apsikeitimus žvejybos galimybėmis vykdę ūkio subjektai galėtų gauti didesnes teises į žvejybos galimybes.
Siekiant išvengti tokio pobūdžio diskriminacijos kitų ūkio subjektų atžvilgiu, įstatymo projektu siūloma pakeisti Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 4 ir 5 dalis numatant, kad, apskaičiuojant suteiktiną teisę į žvejybos galimybes, pagal apsikeitus papildomai gautas individualias žvejybos galimybes sugautas tam tikros rūšies žuvų kiekis būtų perskaičiuotas pagal vertę į apsikeičiant perduotos rūšies žuvų kiekį, bet ne didesnį negu perduotos individualios žvejybos galimybės. Kadangi UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ nebevykdo veiklos ir yra paskelbta bankrutuojančia įmone, o kitų pirminių žuvininkystės produktų pardavimo aukcionų Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra, Žuvininkystės įstatymo 17⁵ straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma panaikinti nuorodą į minėtą aukcioną, numatant padidinti suteikiamą teisę į žvejybos galimybes už parduotų Lietuvos Respublikos teritorijoje žuvų dalį. Pastaraisiais metais vis mažėjo Baltijos jūroje sugautų žuvų pardavimas Lietuvoje. Daugiausia Lietuvoje iškraunama menkių – 50–60 proc. nuo viso menkių laimikio, šiek tiek strimelių – 4–17 proc., o šprotų visai neiškraunama. Skatinant sugautų žuvų pardavimą Lietuvos teritorijoje, įstatymo projektu siūloma, suteikiant teisę į žvejybos galimybes Baltijos jūroje, atskaitos duomenis padidinti po 0,8 procento už kiekvieną pasirinktais 3 kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų vieną procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekio. Tokiu būdu visas sugautas žuvis Lietuvoje pardavusiam ūkio subjektui atskaitos duomenys būtų padidinti 80 procentų.
Anksčiau apskaičiuojant suteikiamą teisę į žvejybos galimybes Baltijos jūroje taikytas daugiklis 0,3 už per pirminį žuvininkystės produktų aukcioną Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotas žuvis teigiamos įtakos sugautų žuvų pardavimui Lietuvoje neturėjo, atvirkščiai
Baltijos jūroje, visiškai nepanaudoja jiems suteiktų lašišų žvejybos galimybių. Tokiu būdu Lietuvai skirtų lašišų žvejybos galimybių panaudojimas yra labai žemas. Tuo tarpu Baltijos jūros priekrantėje žvejybą vykdantys ūkio subjektai jiems skirtas lašišų žvejybos galimybes panaudoja gana gerai. Todėl projektu yra siūloma padidinti žvejybos galimybių rezervą nustatant jame 25 proc. (vietoj buvusių 20 proc.) lašišų nuo visų Lietuvai skirtų šios rūšies žvejybos galimybių.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos jūros priekrantėje žvejybą vykdantys ūkio subjektai visiškai panaudoja jiems skirtas menkių žvejybos galimybes nepasibaigus kalendoriniams metams ir vėliau nebegali vykdyti šios žvejybos, kai tuo tarpu atviroje Baltijos jūroje žvejybos veiklą vykdantys ūkio subjektai menkių žvejybos galimybes panaudoja prastai (2013 m. 38 proc., 2014 m. 20 proc., 2015 m. 46 proc., 2016 m. 59 proc., 2017 m. 72 proc.), projektu siūloma nustatyti didesnę menkių žvejybos galimybių dalį nuo visų Lietuvai skirtų šios rūšies žvejybos galimybių – 15 proc. vietoj dabar nustatytų 12 proc. Nuo 2017 m. yra renkami duomenys apie sugautų žuvų kiekius Baltijos jūros priekrantėje ir už priekrantės ribų. Kadangi teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiamos tik žvejybai priekrantėje, įstatymo projektu numatoma, kad ataskaitiniai duomenys būtų skaičiuojami atėmus žvejybos produktus, deklaruotus kaip sugautus už priekrantės žvejybos zonos ribų. Perleisdamas teises į žvejybos galimybes ūkio subjektas dažnai atsisako žvejybos verslo. Žuvininkystės įstatyme nenumatyta galimybė kartu su teise į žvejybos galimybes perleisti ir jau skirtų individualių žvejybos galimybių, todėl perleidusiam teisę į žvejybos galimybes ūkio subjektui, nebetęsiančiam žvejybos, liktų nepanaudotos individualios žvejybos galimybės. Įstatymo projektu numatoma minėta galimybė.
Siūloma papildyti Žuvininkystės įstatymo 18 straipsnio 3 dalį nuoroda į Reglamentą (ES) 2017/2403, kadangi šis reglamentas nustato sąlygas, kurias turi atitikti ūkio subjektai, ketinantys gauti verslinės žvejybos leidimus vykdyti verslinę žvejybą pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis, tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, atvirojoje jūroje bei užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atvejais. Numatoma aiškiai atskirti Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos kompetenciją reglamentuojant žuvivaisą valstybiniuose vandens telkiniuose. Kadangi Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija įgyvendina žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programą, tai yra vykdo žuvivaisą, o Aplinkos ministerija užtikrina žuvų išteklių išsaugojimą vidaus vandenyse, Žemės ūkio ministerijai pavedama nustatyti žuvivaisos tvarką, o Aplinkos ministerijai – žuvivaisos kontrolės tvarką. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti pramoninių akvakultūros tvenkinių ūkių kriterijų, nes veiklos apribojimai turėtų būti taikomi visuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose. Atsižvelgiant į tai, „pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio“ sąvoka keičiama į „akvakultūros tvenkinių ūkio“ sąvoką. Siūloma pakeisti Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką „žuvų ištekliai“ į sąvoką „vandens organizmai“. Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio nuostatos yra skirtos akvakultūrai reglamentuoti, kai tuo tarpu to paties įstatymo 2 straipsnio 44 dalies sąvokoje „žuvų ištekliai“ yra apibrėžiama, kad tai yra visos gėlavandenės ir jūrų žuvys, kurias žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams, išskyrus dirbtinai auginamas žuvis. Akvakultūros tvenkiniuose yra dirbtinai auginamos žuvys, todėl Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra neteisingai vartojama sąvoka „žuvų ištekliai“.
Kadangi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 89 ir 90 straipsniuose yra numatyta akvakultūros tvenkinių apsaugos zonų dydis bei specialiosios žemės naudojimo sąlygos akvakultūros tvenkinių apsaugos zonose, įstatymo projektu siūloma panaikinti šias nuostatas dubliuojančias keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalis. Įstatymo projektu įgyvendinamas Reglamentas (EB) Nr. 708/2007. Buvo nustatyta, kad invazinės svetimos rūšys yra viena iš pagrindinių vietinių rūšių praradimo ir biologinės įvairovės nykimo priežasčių. Siekiant užtikrinti tinkamą vandens buveinių apsaugą nuo rizikos, susijusios su nevietinių rūšių naudojimu akvakultūroje, nustatomos leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę žuvų rūšį išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo sąlygos. Reglamento (EB) Nr. 708/2007 23 straipsniu Europos Sąjungos valstybės narės yra įpareigojamos tvarkyti introdukcijų ir perkėlimo registrą, kuriame chronologiškai fiksuojamos visos pateiktos paraiškos ir susiję dokumentai. Kadangi leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę žuvų rūšį nenumatoma išduoti, nes nuo šio reglamento įsigaliojimo Europos Sąjungoje buvo išduoti tik du leidimai, o Lietuvoje nebuvo nei vieno introdukcijos ar perkėlimo atvejo, todėl nėra tikslinga steigti atskiro registro, o visa minėtu reglamentu reikalaujama informacija gali būti registruojama ir skelbiama viešai Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje. Įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamas Žuvininkystės įstatymo 37 straipsnis numatant, kad nuotoliniu būdu tikrindamas ūkio subjektų veiklą ir nustatęs pažeidimą žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo nedelsdamas nurodyti pažeidimo nustatymo datą ir jo pobūdį LŽŪMPRIS.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai periodiškai tikrina palydovinės laivų stebėjimo sistemos duomenis, ar žvejybos laivai nevykdė žvejybos draudžiamose vietose ar draudžiamu laiku, be to, LŽŪMPRIS automatiškai generuoja informaciją apie galimą pažeidimą. Sąveikumo tarp LŽŪMPRIS ir Administracinių nusižengimų registro nustatyti netikslinga, nes pažeidimų skaičius per metus yra nedidelis ir sąsajos sukūrimo kaštai neatsiperka; be to, ne visi nuotoliniu būdu nustatyti pažeidimai yra įrodomi ir už juos traukiama administracinėn atsakomybėn – kai kuriais atvejais tiesiog įtariamam laivui padidinamas rizikos laipsnis ir atitinkamai sustiprinama priežiūra; tokiais atvejais pažeidimas nėra suvedamas į Administracinių nusižengimų kodeksą. Žuvininkystės įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra nustatyta, kad verslinė žvejyba be verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo arba verslinė žvejyba nesilaikant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime nurodytų sąlygų laikoma sunkiu pažeidimu žuvininkystės srityje. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje yra numatyta išimtis žvejybos laivams iki 10 m ilgio, kurie atleidžiami nuo prievolės turėti žvejybos leidimą. Reikalavimas turėti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą taikomas visiems žvejybos laivams atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 6 straipsnio nuostatas, be to, už žvejybą be galiojančios licencijos (Lietuvoje ši licencija atitinka Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą) pagal Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priedo 7 dalį kaip už sunkų pažeidimą yra skiriami taškai, todėl žvejyba laivais neturint Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo turi būti laikoma sunkiu pažeidimu.
Siūloma panaikinti įstatymo priede nurodytus Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1098/2007 ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1006/2008 kaip negaliojančius, bei panaikinti nuorodą į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2347/2002, nes jis nėra įgyvendinamas, bei patikslinti nurodant aktualius paskutinius reglamentų pakeitimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis žuvininkystei. Įstatymo projektu nustatomas didžiausias ūkio subjektų skaičius, kuriems gali būti suteikta teisė į vienos žvejybos įrankių rūšies (statomieji arba traukiamieji tinklai) žvejybos kvotą. Taip bus suteikta galimybė skirtingus žvejybos įrankius turintiems ūkio subjektams panaudoti visus nustatytus žvejybos limitus vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose šiuo metu vykdyti verslinę žvejybą turi teisę tik vienas ūkio subjektas. Padidės žvejybos galimybių panaudojimo efektyvumas, kadangi didesnė žvejybos galimybių rezervo menkių ir lašišų dalis galės būti skiriama Baltijos jūros priekrantėje žvejybą vykdantiems ūkio subjektams. Taip pat padidės žvejybos kvotų vidaus vandenyse panaudojimo efektyvumas sudarant palankesnes sąlygas ūkio subjektams ne žvejybos sezono metu ar kitų rūšių žvejybai laikinai perleisti savo žvejybos kvotas, neprarandant galimybės gauti teisę į žvejybos kvotą be aukciono. Numatant bendradarbiavimą su Lietuvos transporto saugos administracija dėl žvejybos laivų duomenų ir registracijos pasikeitimų, taip pat žvejybos be Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo pripažinimą sunkiu pažeidimu, bus prisidėta dėl tausios žvejybos užtikrinimo.
Sumažinus teisių į žvejybos galimybes pradinę aukciono kainą, bus palengvintos sąlygos dalyvauti aukcione, plėsti žvejybos apimtis, o tai ypač aktualu mažesnį pelną gaunantiems ūkio subjektams. Yra svarbu priimti įstatymo projektą iki 2019 m. lapkričio 1 d., nes 2019 m. pabaigoje teisės į žvejybos galimybes turi būti suteikiamos iš naujo kitiems 15 metų, kad būtų spėta paskirstyti individualias žvejybos galimybes ir nuo 2020 m. sausio 1 d. ūkio subjektai galėtų vykdyti verslinę žvejybą. Poveikis valstybės finansams Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės, sutaupyta lėšų taip pat nebus. Poveikis piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai Įgyvendinus Reglamentą (ES) Nr. 2017/2403, nežymiai padidės administracinė našta ūkio subjektams, žvejojantiems ne Europos Sąjungos vandenyse, dėl verslinės žvejybos leidimų jūrų vandenyse išdavimo. Kadangi tokių ūkio subjektų yra tik 5, o žvejybos leidimai bus išduodami vieną kartą per 15 metų, administracinės naštos padidėjimas sudaro vos kelis eurus. Kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 708/2007 leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę žuvų rūšį nenumatoma išduoti, nes nuo šio reglamento įsigaliojimo visose Europos Sąjungos valstybėse narėse buvo išduoti tik du leidimai ir Lietuvoje nevietinių ar svetimų rūšių žuvys auginamos tik uždarosiose akvakultūros sistemose, administracinės naštos ūkio subjektams padidėjimo nenumatoma ir administracinės naštos apskaičiavimo ataskaita nepridedama.
Įstatymo projektu numatoma, kad Lietuvos transporto saugos administracija, išregistravusi arba pakeitusi Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenis apie žvejybos laivą, įtrauktą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, apie tai praneša žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai. Lietuvos transporto saugos administracija turės gauti informaciją apie žvejybos laivus, įtrauktus į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, per tiesioginę prieigą prie šios sistemos, kurios tvarkytoja yra Žuvininkystės tarnyba. Poveikis konkurencijai Sumažinus teisių į žvejybos galimybes pradinę aukciono kainą, aukcione galės dalyvauti daugiau dalyvių, nes kai kuriems kaina buvo per aukšta, ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos didesnei konkurencijai dėl išteklių. Padidinant ekonominio kriterijaus – Lietuvoje parduoto žvejybos laimikio dalies – svorį, apskaičiuojant suteikiamas teises į žvejybos galimybes Baltijos jūroje, pagerinamos sąlygos konkurencijai dėl išteklių, kadangi ūkio subjektas gali efektyviai konkuruoti ir net 80 proc. padidinti gaunamą teisę į žvejybos galimybes, jei sugautas žuvis parduoda Lietuvoje. Skelbiant viešai individualių žvejybos galimybių panaudojimą, per viešą informaciją bus skatinama konkurencija dėl nepanaudojamų išteklių. Poveikis aplinkai nenumatomas. Neigiamų įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą, poveikio korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektą papildžius nuostata dėl reorganizuoto ūkio subjekto teisių perėmimo, bus užtikrinta, kad reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmę ūkio subjektai negaus daugiau teisių į žvejybos galimybes, negu būtų gavęs reorganizuotas ūkio subjektas, ir kitiems ūkio subjektams atitektų didesnė dalis teisių į žvejybos galimybes, proporcinga jų atskaitos duomenims. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą reikės patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nors įstatymo projektu LŽŪMPRIS įvardijama kaip sistema, kurioje kaupiami žuvininkystės duomenys, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-156 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, keisti nereikės, nes juose jau yra numatytos atitinkamos nuostatos dėl žuvininkystės duomenų kaupimo ir tvarkymo. Keistini teisės aktai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 63 „Dėl Lietuvos Respublikos pajūrio krantotvarkos“. 2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. 3D-659 „Dėl Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių (taip pat ir terminuotai) dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklių patvirtinimo“.
3) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 3D-94 „Dėl Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 3D-310 „Dėl Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijos sudarymo, šios komisijos darbo reglamento ir Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 3D-620 „Dėl Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 3D-636 „Dėl Perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisių panaikinimo, perleidimo ir laikino perdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
7) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 3D-721 „Dėl Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 3D-344 „Dėl leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę rūšį į akvakultūros ūkius išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
9) Turės būti pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 3D-354/D1-303 „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklių bei Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisė aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Žemės ūkio ministras turės priimti įsakymą „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ – iki 2019 m. spalio 31 d.; aplinkos ministras turės priimti įsakymą „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ – iki 2019 m. spalio 31 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti šio aiškinamojo rašto 8 punkto 1 dalyje nurodyto teisės akto pakeitimą iki 2019 m. spalio 31 d.; žemės ūkio ministras turės priimti šio aiškinamojo rašto 8 punkto 2–8 dalyse nurodytų teisės aktų pakeitimus iki 2019 m. spalio 31 d.; žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras turės pripažinti netekusiu galios šio aiškinamojo rašto 8 punkto 9 dalyje nurodytą teisės aktą iki 2019 m. spalio 31 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „žvejybos teisės“, „žuvininkystė“, „žvejybos laivas“, „kvota“.
15, 17, 17², 17⁴, 17⁵, 17⁸, 17⁹,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 88.2. punktu, jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodomi. 2. Projekto
įstatymo) 2 straipsnio 6¹ dalyje reikėtų įvesti šiose nuostatose nurodyto reglamento trumpinį, nes toliau projekto nuostatose (pavyzdžiui, projekto 17 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punktas) naudojamas, būtent, šio reglamento trumpinys. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje pateikta sąvoka „uždaroji akvakultūros sistema“ atitinka Reglamento (ES) Nr.708/2007 3 straipsnio 3 punkto sąvoką „uždaras akvakultūros objektas“, siūlytina projekto 1 straipsnio
akvakultūros sistema – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr.708/2007 3 straipsnio 3 punkto sąvoką „uždaras akvakultūros objektas“. 4.
atsisakyti skliaustuose pateikto paaiškinimo „(išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytas žuvininkystės politikos sritis, priskirtinas Aplinkos ministerijos kompetencijai)“ ir papildyti šį punktą nurodant, kokiose konkrečiose srityse Žemės ūkio ministerija formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės politiką. Atitinkamai siūlytina koreguoti projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatomos Aplinkos ministerijos funkcijos šio įstatymo įgyvendinimui užtikrinti. 5. Kadangi projekto 4 straipsniu siūloma pripažinti netekusiomis galios keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose buvo vartojamas pilnas Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimas ir įvestas šio pavadinimo trumpinys, tai, siekiant aiškumo, projektu reikėtų tikslinti tą keičiamo įstatymo straipsnį, kuriame toliau pirmą kartą vartojamas Žuvininkystės tarnybos pavadinimo trumpinys, įrašant pilną šios tarnybos pavadinimą ir įvedant trumpinį - šiuo atveju keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 punktą. 6. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos redaguotinos tuo atžvilgiu, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas yra išduodamas ne žvejybos laivui, o ūkio subjektui, kuris atitinka visus Žuvininkystės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „žemės ūkio ministro įgaliota institucija“, tačiau kitose keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatose (pavyzdžiui, 3, 4 ir 11 dalys), kurios projektu nėra keičiamos, yra vartojama sąvoka „Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija“. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas. 8.
straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „teisė į vienos žvejybos įrankių rūšies (statomasis arba traukiamasis tinklas) žvejybos kvotą“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 6 dalyje ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojama formuluotė „teisė į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą“. Iš šių projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar šių formuluočių turinys suprantamas vienodai, ar aiškintinas skirtingai. Jei jų turinys tapatus, tai, siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes. 9. Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies 4 punkte po žodžių „įskaitant ir gautas iš kitų ūkio subjektų“ reikėtų įrašyti žodį „žvejybos“. 10. Tikslintina projekto 11 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies redakcijoje šios dalies numeracija. 11. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje teikiamo įstatymo papildymo 17 straipsnio 2¹dalimi nuostatose siūlytina pagrindus, kada Žuvininkystės tarnyba sustabdo tam tikros rūšies žuvų verslinę žvejybą, išdėstyti atskiruose punktuose. 12. Svarstytina, ar projekto 11 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 15 dalyje siūlomi nustatyti terminai yra racionalūs, nes žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimas nurodytų institucijų interneto svetainėse paskelbiamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo komisijos posėdžio ir tik po paskelbimo praėjus 5 darbo dienoms minėtas sprendimas įsigaliotų, t. y. ūkio subjektai suteiktomis teisėmis į žvejybos galimybes arba teisėmis naudoti žvejybos įrankius realiai galėtų naudotis tik praėjus dviem savaitėms nuo sprendimo priėmimo. 13. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į loginę veiksmų seką, projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 17² straipsnio 1 dalies nuostatų antrasis ir trečiasis sakiniai neturėtų būti sukeisti vietomis. 14.
straipsnio 2 dalies nuostatos „išskyrus šios dalies 3 ir 8 punktuose numatytus atvejus“ nėra aiškios dėl jose pateiktos nuorodos į punktus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 17⁴ straipsnio 2 dalis struktūrinių dalių - punktų neturi. 15. Projekto 20 straipsnio 2 ir 3 dalyje siūloma pripažinti netekusiomis galios keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalis. Pagal projekto 25 straipsnio 2 dalį šios nuostatos įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 24 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2196, kuriuo yra pakeistos Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio
teikiamą projektą, 2020 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalių redakcijos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatos derintinos su minėto įstatymo nuostatomis, t. y., projekto 20 straipsnio atskirose struktūrinėse dalyse siūlytina dėstyti tik keičiamas keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalis. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 25 straipsnio 1 ir 2 dalys, išbraukiant jose nuorodas į 20 straipsnio 2 ir 3 dalis. 16. Projekto 21 straipsnyje keičiamo įstatymo 24¹ pavadinimas įvardija, kad straipsnyje bus išdėstyta „Leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio nuostatose nėra nustatyta ūkio subjektams reikalavimų, kuriuos jie turi atitikti norėdami gauti tokį leidimą, leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo terminų, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priežasčių bei terminų ir pan.
Atkreiptinas dėmesys, kad Paslaugų įstatymo 5 straipsnis nustato, kad „Leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatyminio reglamentavimo aiškumo, siūlytume įstatymo nuostatose konkretizuoti šių leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo procedūras. 17. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 2 dalies nuostatos „Žemės ūkio ministro įgaliota institucija kreipiasi <...> į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl pareiškėjo atitikties Reglamento (EB) Nr. 708/2007 13 ir 19 straipsniuose nurodytiems reikalavimams“ nėra aiškios tuo aspektu, kad minėto reglamento nurodytuose straipsniuose yra nustatomi reikalavimai ir sąlygos introdukcijai ir perkėlimui (t. y., veiklai), o ne pareiškėjui. 18. Projekto 25 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“. 19. Projekto 25 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda „šio straipsnio 4 dalį“, manytina, yra netiksli. Svarstytina, ar vietoj jos neturėtų būti įrašyta nuoroda „šio straipsnio 6 dalį“. Be to, šioje nuostatoje vietoj žodžio „dieną“ įrašytinas trumpinys „d.“. 20. Projekto 25 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka nurodytas išimtis, dėl kurių įstatymas galėtų įsigalioti anksčiau nei kaip po trijų mėnesių nuo jo oficialaus paskelbimo dienos. Jei ne, tokiu atveju siūlome nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą, derančią su Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimu. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamos ir projekto 25 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos. 21. Atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto 8 ir 11 punktus, tikslintos projekto 25 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti ne tik žemės ūkio ministras, bet ir Vyriausybė bei aplinkos ministras. Be to, reikėtų nurodyti konkrečią datą, iki kurios šie teisės aktai turėtų būti priimti. 22. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1670(2)), kuriuo siūloma kiek kitaip išdėstyti Žuvininkystės įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį, 3 dalies 3 punktą, nei tiekiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 2 straipsnio 6¹ dalyje įvestas nurodyto reglamento trumpinys turėtų būti išdėstytas prieš skaičių ir žodį „3 straipsnio“. 2. Projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Ūkio subjektams 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus
iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, turėjusiems žvejybos kvotą tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje, be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą – ne daugiau kaip 1 pasirinktame tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveiko skaičiaus, ir aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šioje dalyje nustatytų apribojimų.“ Atkreiptinas dėmesys, kad analogiško turinio teisinis reguliavimas yra siūlomas nustatyti ir Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1670(2)) 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalyje.
Teisės departamentas savo 2019 m. birželio 10 d. išvadoje dėl šių nuostatų pateikė tokio turinio pastabą: „Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiuo aspektu: Pažymėtina, kad šiose projekto nuostatose siūloma nustatyti didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose: priklausomai nuo vidaus vandenų telkinio dydžio, nuo 1 iki 3 ūkio subjektų. Siūlomu teisiniu reguliavimu šis ūkio subjektų skaičiaus apribojimas būtų taikomas ir aukciono, ir ne aukciono būdu suteikiant teises į žvejybos kvotas. Todėl, jei minėtuose vidaus vandenų telkiniuose ūkio subjektai anksčiau turėjo žvejybos kvotas, tai pasiekus įstatymo nustatytą maksimalų ūkio subjektų skaičių ne aukciono būdu suteikus teises į žvejybos kvotas, aukcionas nebūtų skelbiamas. Tokiu būdu būtų sumažintos galimybės anksčiau neturėjusiems teisės į žvejybos kvotas ūkio subjektams patekti į verslinės žvejybos rinką vidaus vandenyse. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė.“ Pažymėtina, kad dėl šių nuostatų (taigi, ir dėl projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalies analogiškų nuostatų) laikomės tokios pačios nuomonės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kaimo reikalų komitetas 2019 m. birželio 12 d. savo išvadoje Nr. 110-P-13 nurodytai Teisės departamento pastabai pritarė ir kaip argumentus, pagrindžiančius nuomonę, nurodė: „Siūlomas teisės į žvejybos kvotą be aukciono suteikimo mechanizmas gali sąlygoti teisinę koliziją, kai vandens telkinyje, kuriame gali būti suteikiama teisė į žvejybos kvotą tik dvejiems ūkio subjektams, net treji ūkio subjektai gali būti žvejoję po 3 metus iš 5 kalendorinių metų ir tuomet būtų neaišku, kuriems dvejiems iš jų turėtų būti suteikiama teisė į žvejybos kvotą be aukciono.“ 3.
Projekto 9 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmės išdėstyme brauktina formuluotė „ir jį išdėstyti taip“. 4. Projekto 9 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatose nėra aiškios antrojo sakinio nuostatos, nes keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai taikomi ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, tuo tarpu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalis nustato apribojimus, į kuriuos atsižvelgiama suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose (t. y., ne įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalyje nurodytuose) vidaus vandenyse. 5. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų tikslinti projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2¹ dalies nuostatų, aiškiai nustatant sąlygas, kada Žuvininkystės tarnyba sustabdo verslinę žvejybą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, t. y., nėra aišku, ar siūlomos nustatyti sąlygos (stichinė nelaimė, vykdomi darbai, nelaimė dėl žmonių veiklos) yra susijusios su geografiniu žvejybos rajonu, kuriame būtų sustabdoma verslinė žvejyba (pavyzdžiui, darbai vykdomi tame rajone), ar šios sąlygos gali apimti ir kitas teritorijas (pavyzdžiui, darbai vykdomi uosto krantinėje ar pan.). Taip pat, nėra aišku, ar verslinė žvejyba būtų sustabdoma, jei tam tikrame geografiniame žvejybos rajone dėl vykdomos žvejybos ar kitų priežasčių būtų labai sumažėję ar išeikvoti žuvų ištekliai arba būtų išnaudotos žvejybos kvotos. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento (ES) Nr.
1224/2009, nurodyto projekto 27 straipsniu keičiamo priedo 5 punkte kaip įgyvendinamojo Europos Sąjungos teisės akto, 35 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad valstybė narė uždraudžia visiems su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ar jų daliai vykdant atitinkamą žvejybą žvejoti tuos išteklius ar vykdyti tų išteklių grupės, kurių kvota išnaudota, žvejybą arba turint tą žvejybos įrankį vykdyti žvejybą tame geografiniame rajone, kur išnaudotos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2¹ dalies nuostatos neatitinka Reglamento (ES) Nr. 1224/2009 minėtų nuostatų. Projekto nuostatas reikėtų tikslinti. 6. Projekto 12 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 11 dalies nuostatų „ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, turintį galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą arba galiojantį saugaus plaukiojimo liudijimą“ turinys nėra aiškus, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra teisinio reguliavimo, reglamentuojančio žvejybos laivo atitikties liudijimus ar saugaus plaukiojimo liudijimus, jų išdavimo, galiojimo tvarką ir pan. 7. Projekto 13 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 8 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų „Jeigu ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka žuvų ištekliams atkurti ir saugoti ūkio subjektas, kuris, apsikeitęs individualiomis žvejybos galimybėmis, gauna mažesnės vertės individualias žvejybos galimybes negu jam buvo skirta, turi sumokėti 10 procentų nuo apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo“.
Šios projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais: Pirma, svarstytina, ar toks siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, kai panaikinamas apsikeitimas lygiavertėmis žvejybos kvotomis sumokant tam tikrą mokestį, nesukurs mechanizmo, kuriuo ūkio subjektai per apsikeitimus nelygiavertėmis žvejybos kvotomis galėtų iš esmės vykdyti žvejybos kvotų pardavimus keisdami, pavyzdžiui, 1 kg vienos rūšies žuvų kvotos į 10 t kitos rūšies žuvų kvotos. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas galimai sukuria prielaidas praktiškai nevykdyti verslinės žvejybos veiklos, o gautas iš valstybės žvejybos kvotas nelygiaverčiai apsikeisdami tiesiog pardavinėti kitiems ūkio subjektams ir gauti už tai valstybės sąskaita pelną. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo ir aiškumo principus. Antra, nėra aiškus šių projektų santykis su keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 10 ir 11 dalimis, kuriose yra nustatyta, kad apsikeitimas, kai ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, yra patvirtinamas tik tada, kai sumokamas mokestis. 8. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 17⁴ straipsnio 9 dalyje (buvusioje keičiamo įstatymo 17⁴ straipsnio 10 dalyje) siūloma atsisakyti nuostatų „Pradinė aukciono kaina yra vienas procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės“.
Ankstesniame projekto variante ši kaina buvo sumažinta iki 0,1 procento nuo bendros kiekvienais metais pagal įsigytą teisę į žvejybos galimybes skirtinų tam tikros rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių vertės. Pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą pradinė aukciono kaina būtų nustatoma žemės ūkio ministro nustatytoje tvarkoje. Manytina, kad pradinė aukciono kaina laikytina esmine ūkinės veiklos sąlyga, kuri turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). 9. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 17⁶ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Teisė į vieną procentą žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos
rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams <...>“, t. y., projekto nuostatomis siūloma sumažinti nuo 5 procentų iki 1 procento žvejybos galimybių dalį, kuri ūkio subjektams būtų paskirstyta aukciono būdu. Svarstytina, ar toks žvejybos galimybių dalies sumažinimas yra racionalus, nes žvejyba tolimuosiuose rajonuose, manytina, reikalauja daugiau išlaidų dėl didelio atstumo ir, ar tokia sumažėjusi žvejybos galimybių dalis būtų pelninga ir naudinga ūkio subjektams, kad jie dalyvautų aukcionuose. Be to, žvejybos galimybių dalis, skiriama pardavimui per aukcioną, sudaro galimybę ateiti į žuvininkystės sektorių naujam ūkio subjektui.
Tokiu projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sumažintos galimybės naujiems ūkio subjektams patekti į verslinės žvejybos rinką tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė. 10. Projekto 24 straipsnyje keičiamo įstatymo 24¹straipsnio nuostatos tikslintinos:
būtų nustatyta, kad paaiškėjus keičiamo įstatymo 24¹straipsnio
ūkio ministro įgaliota institucija informuoja pareiškėją apie sprendimą sustabdyti leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą;
subjektą, kuris turėtų atlikti tyrimą ir įvertinti nenumatytas aplinkybes;
kad šiame punkte minimos sąlygos yra nustatytos Reglamente (EB) Nr. 708/2007, o vietoj žodžių „ištaiso trūkumus“ įrašant žodžius „pašalina nustatytus pažeidimus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 10 dalies 3 punkto nuostatoms. 4) keičiamo įstatymo 24¹straipsnio 10 dalies 3 punkte ūkio subjektui nustatytą terminą ištaisyti nustatytiems svetimų vandens rūšių organizmų introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų trūkumams bei galimybę ir sąlygas šį terminą pratęsti reikėtų perkelti prie leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimo sustabdymo procedūras reglamentuojančių nuostatų;
įstatymo 24¹straipsnio 10 dalies 3 punkte reikėtų nustatyti atskaitos tašką, nuo kurio būtų skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas. 11.
įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio „informacinės“ įrašytinas žodis „informacinėje“. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu (toliau
Europos Sąjungos teisės aktais vis dėlto šiuo ar anksčiau priimtais Žuvininkystės įstatymo pakeitimais buvo įgyvendinami minėti Europos Sąjungos teisės aktai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
DĖL Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 14(1), 14(2), 15, 17, 17(2), 17(4), 17(5), 17(8), 17(9), 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24(1) straipsniu įstatymo projekto NR. XIIIP-3873 2020-05-13
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 88.2. punktu, jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodomi. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 1
(6¹)
straipsnio 2 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 6¹ dalyje reikėtų įvesti šiose nuostatose nurodyto reglamento trumpinį, nes toliau projekto nuostatose (pavyzdžiui, projekto 17 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punktas) naudojamas, būtent, šio reglamento trumpinys. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 1
1
(ES) Nr.708/2007 3 straipsnio 3 punkto sąvoką „uždaras akvakultūros objektas“, siūlytina projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį dėstyti taip: „Uždaroji akvakultūros sistema – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr.708/2007 3 straipsnio 3 punkto sąvoką „uždaras akvakultūros objektas“. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 2
(1,
teisinio reglamentavimo aiškumo, projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytina atsisakyti skliaustuose pateikto paaiškinimo „(išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytas žuvininkystės politikos sritis, priskirtinas Aplinkos ministerijos kompetencijai)“ ir papildyti šį punktą nurodant, kokiose konkrečiose srityse Žemės ūkio ministerija formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės politiką. Atitinkamai siūlytina koreguoti projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatomos Aplinkos ministerijos funkcijos šio įstatymo įgyvendinimui užtikrinti. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 4
projekto 4 straipsniu siūloma pripažinti netekusiomis galios keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose buvo vartojamas pilnas Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimas ir įvestas šio pavadinimo trumpinys, tai, siekiant aiškumo, projektu reikėtų tikslinti tą keičiamo įstatymo straipsnį, kuriame toliau pirmą kartą vartojamas Žuvininkystės tarnybos pavadinimo trumpinys, įrašant pilną šios tarnybos pavadinimą ir įvedant trumpinį - šiuo atveju keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 punktą. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 7
6.
7
straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos redaguotinos tuo atžvilgiu, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas yra išduodamas ne žvejybos laivui, o ūkio subjektui, kuris atitinka visus Žuvininkystės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Pritarti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 7
dėmesys, kad projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „žemės ūkio ministro įgaliota institucija“, tačiau kitose keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatose (pavyzdžiui, 3, 4 ir 11 dalys), kurios projektu nėra keičiamos, yra vartojama sąvoka „Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija“. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 8 (14¹)1
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „teisė į vienos žvejybos įrankių rūšies (statomasis arba traukiamasis tinklas) žvejybos kvotą“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 6 dalyje ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojama formuluotė „teisė į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą“. Iš šių projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar šių formuluočių turinys suprantamas vienodai, ar aiškintinas skirtingai. Jei jų turinys tapatus, tai, siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes. Pritarti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 8 (14¹)3
įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies 4 punkte po žodžių
„įskaitant ir gautas iš kitų ūkio subjektų“ reikėtų įrašyti žodį „žvejybos“. Pritarti
10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 11
11
projekto 11 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies redakcijoje šios dalies numeracija. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 11
(2¹)
straipsnio 2 dalyje teikiamo įstatymo papildymo 17 straipsnio 2¹ dalimi nuostatose siūlytina pagrindus, kada Žuvininkystės tarnyba sustabdo tam tikros rūšies žuvų verslinę žvejybą, išdėstyti atskiruose punktuose. Pritarti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 11
straipsnio 15 dalyje siūlomi nustatyti terminai yra racionalūs, nes žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimas nurodytų institucijų interneto svetainėse paskelbiamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo komisijos posėdžio ir tik po paskelbimo praėjus 5 darbo dienoms minėtas sprendimas įsigaliotų, t. y. ūkio subjektai suteiktomis teisėmis į žvejybos galimybes arba teisėmis naudoti žvejybos įrankius realiai galėtų naudotis tik praėjus dviem savaitėms nuo sprendimo priėmimo. Pritarti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 12 (17²1
antrasis ir trečiasis sakiniai neturėtų būti sukeisti vietomis. Pritarti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 13 (17⁴)
straipsniu keičiamo įstatymo 17⁴ straipsnio 2 dalies nuostatos
„išskyrus šios dalies 3 ir 8 punktuose numatytus atvejus“ nėra aiškios dėl
jose pateiktos nuorodos į punktus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 17⁴ straipsnio 2 dalis struktūrinių dalių - punktų neturi. Pritarti15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 20
straipsnio 2 ir 3 dalyje siūloma pripažinti netekusiomis galios keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalis.
Pagal projekto 25 straipsnio 2 dalį šios nuostatos įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 24 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2196, kuriuo yra pakeistos Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalys. Šis įstatymas įsigalios 2020 m. sausio 1 d. Taigi, priėmus teikiamą projektą, 2020 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalių redakcijos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatos derintinos su minėto įstatymo nuostatomis, t. y., projekto 20 straipsnio atskirose struktūrinėse dalyse siūlytina dėstyti tik keičiamas keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalis. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 25 straipsnio 1 ir 2 dalys, išbraukiant jose nuorodas į 20 straipsnio 2 ir 3 dalis. Pritarti16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 21 (24¹)
straipsnyje keičiamo įstatymo 24¹ pavadinimas įvardija, kad straipsnyje bus išdėstyta „Leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio nuostatose nėra nustatyta ūkio subjektams reikalavimų, kuriuos jie turi atitikti norėdami gauti tokį leidimą, leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo terminų, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priežasčių bei terminų ir pan.
Atkreiptinas dėmesys, kad Paslaugų įstatymo 5 straipsnis nustato, kad „Leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatyminio reglamentavimo aiškumo, siūlytume įstatymo nuostatose konkretizuoti šių leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo procedūras. Pritarti17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 21 (24¹)
straipsniu keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 2 dalies nuostatos
„Žemės ūkio ministro įgaliota institucija kreipiasi <...> į Valstybinę
maisto ir veterinarijos tarnybą dėl pareiškėjo atitikties Reglamento (EB) Nr. 708/2007 13 ir 19 straipsniuose nurodytiems reikalavimams“ nėra aiškios tuo aspektu, kad minėto reglamento nurodytuose straipsniuose yra nustatomi reikalavimai ir sąlygos introdukcijai ir perkėlimui (t. y., veiklai), o ne pareiškėjui. Pritarti18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinime vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda „šio straipsnio 4 dalį“, manytina, yra netiksli. Svarstytina, ar vietoj jos neturėtų būti įrašyta nuoroda „šio straipsnio 6 dalį“. Be to, šioje nuostatoje vietoj žodžio „dieną“ įrašytinas trumpinys „d.“. Pritarti20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 251 20.
251
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo
subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka nurodytas išimtis, dėl kurių įstatymas galėtų įsigalioti anksčiau nei kaip po trijų mėnesių nuo jo oficialaus paskelbimo dienos. Jei ne, tokiu atveju siūlome nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą, derančią su Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimu. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamos ir projekto 25 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos. Pritarti21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į projekto aiškinamojo rašto 8 ir 11 punktus, tikslintos projekto 25 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti ne tik žemės ūkio ministras, bet ir Vyriausybė bei aplinkos ministras. Be to, reikėtų nurodyti konkrečią datą, iki kurios šie teisės aktai turėtų būti priimti. Pritarti22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03. 22. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1670(2)), kuriuo siūloma kiek kitaip išdėstyti Žuvininkystės įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį, 3 dalies 3 punktą, nei tiekiamame projekte.
Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. Pritarti KRK yra pritaręs Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-1670(2)), kuriuo siūloma kiek kitaip išdėstyti Žuvininkystės įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį ir 3 dalies 3 punktą, nei teikiamame projekte. Siūloma šiuos abu įstatymų projektus apjungti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, 2019-10-16. 1 (41),2
projektas Nr. XIIIP-3873, kuris turėjo būti paruoštas atsižvelgiant į 2017m. liepos 05 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimą Nr. 568. 2017 m. liepos 05 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės posėdyje buvo priimtas nutarimas Nr. 568 „Dėl LR žuvininkystės įstatymo 17² straipsnio papildymo ir 17⁵ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-249“ (toliau 0 Įstatymo projekto). Iš esmės buvo pritarta pateiktam Įstatymo projektui, pagal kurį Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip numatyta šio įstatymo 14¹ straipsnio 12 – 19 dalyse, gali turėti ne daugiau kaip 20 procentų teisę į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes jūrų vandenyse (kvotų). LR Vyriausybės nutarimas buvo priimtas siekiant tinkamai įgyvendinti septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 105.4 papunktį, kuriame numatyta subalansuoti jūrinės žvejybos pajėgumus su žvejybos galimybėmis (kvotomis), tokiu būdu užtikrinant kiekvieno laivyno segmento ilgalaikį pelningumą. Tačiau 2019 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės pateiktame LR Seimui LR Žuvininkystės įstatymo projekte Nr. XIIIP-3873 visiškai neatsižvelgta į priimta nutarimą, kuriame iš esmės buvo pritarta 20 procentų teisės koncentracijai į žuvų žvejybos galimybes. Gerb. LR Seimo pirmininke, prašome atkreipti ypatingą dėmesį, kad svarstant šį įstatymo projektą būtų įvertinta LR vyriausybės įšvada ir jo išpildymas. Be to, šiuo metu perleidžiamosios žvejybos teisės yra suteiktos 3 kalendoriniams metams, tačiau nuo 2019 m. lapkričio 1 d. perleidžiamosios teisės bus suteikiamos 15 kalendorinių metų. Menkių žvejybos draudimas taikomas jau nuo birželio mėn. 1 d. ir bus tęsiamas 2020 m., žvejybos perspektyvos visiškai neaiškios. Žvejybos kvotos yra valstybės turtas, valstybė jas gali skirstyti ūkio subjektams. Todėl patvirtinti žvejybos teises 15 metų yra visiškai netikslinga, o galbūt ir nusikalstama. Atsižvelgiant į tai, būtina įregistruoti papildomai ir šią įstatymo pataisą:1 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 20 ir 38 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., 9 straipsnio 2 dalis ir 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 2022 m. lapkričio 1 d.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. spalio 31 d. Prašome Jūsų atsižvelgti į mūsų išdėstytas problemas ir padėti jas spręsti žvejų labui. Nepritarti KRK nagrinėja tokį įstatymo projektą, koks yra Vyriausybės pateiktas.
KRK nenagrinėja kokiais ankstesniais Vyriausybės nutarimais ar motyvais buvo priimtas vėliausias (naujausias) Vyriausybės nutarimas. 2 Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, 2020-05-05. ŽĮA „Lampetra“ prašo papildyti „Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 <...> įstatymo projekto“ (toliau – Įstatymas) 14¹ straipsnio l dalies 4 punkto redakciją, pakeičiant terminą „žvejybos kvota“ į „ tam tikro tipo žvejybos įrankių kvota“, kadangi žvejybos kvotą sudaro daug įrankių rūšių, todėl siekiama, kad suteikiant naudotojui vieno ar kito žvejybos įrankio kvotą, būtų skaičiuojama turėtų dienų skaičius kiekvienam to tipo įrankiui. SIŪLOMA ŽIA „Lampetra“ 14¹ straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcija: „4) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į tam tikro tipo verslinės žvejybos įrankių kvotą, ne mažiau kaip po 260 kalendorinių dienų per kalendorinius metus to tipo verslinės žvejybos įrankių kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į to tipo verslinės žvejybos įrankių kvotą, ne didesnė negu mažiausia to tipo verslinės žvejybos įrankio kvota, kurią ūkio subjektas turėjo per 260 jo pasirinktų kalendorinių dienų kiekvienais iš 3 paskutinių kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į tam tikro tipo verslinės žvejybos įrankių kvotą, ir kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus procentai aplinkos ministro nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą;“. Pritarti3 Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, 2020-05-11. 11
11 str. 3 d. (keičiamo Įstatymo 17 str.
Nesutinkame, kad iš ūkio subjektų turėtų būti gauti išankstiniai sutikimai dėl žvejybos galimybių panaudojimo skelbimo Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikai skiriamos žvejybos galimybės yra valstybės turtas, todėl viešas žvejybos galimybių panaudojimo paskelbimas žvejyba užsiimantiems ūkio subjektams užtikrintų galimybę ūkio subjektams apsikeisti kvotomis, efektyvesnį žvejybos galimybių panaudojimą ir pan. Tokiu būdu bus galimybė užtikrinti maksimalius teisingumo, protingumo, skaidrumo ir sąžiningumo standartus, užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Nepritarti Pritarta kitokiam Seimo nario P. Čimbaro Pasiūlymui 2020-05-07 (Eil. Nr. 2). 4 Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, 2020-05-11. 12 (17¹)
Nesutinkame, kad turi būti leidžiama keistis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. Lietuvos Respublikos apsikeitimo žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis tvarką nustato žemės ūkio ministras. Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, gali apsikeisti žvejybos galimybėmis abipusiškai naudingomis sąlygomis ir tai iki šiol sėkmingai daro. Todėl atsiradusi tiesioginio keitimosi su fiziniu ar juridiniu asmeniu galimybė sukuria teisę nesąžiningiems ūkio subjektams elgtis neteisingai, neskaidriai. Žvejyba Baltijos jūroje užsiimantiems ūkio subjektams ir taip neužtenka žvejybos galimybių efektyviai ir pelningai dirbti. Dėl menkių žvejybos draudimo, žvejams yra like gaudyti tik strimelių ir šprotų žvejybos kvotas. O kaip žinia, didžioji dalis šių kvotų yra sukoncentruotos dviejų susijusių įmonių rankose.
Todėl leidžiant keistis ūkio subjektams su fiziniu ar juridiniu asmeniu užsienyje tiesiogiai, Lietuvos turtas - žvejybos kvotos, gali būti išdalintos, o Lietuvos ūkio subjektai liks nuskriausti. Nepritarti Pritarta kitokiam Seimo nario P. Čimbaro Pasiūlymui 2020-05-07 (Eil. Nr. 4). 5 Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, 2020-05-11. 141
3) Dėl pasiūlymo 14 str. 1 d. Nesutinkame, kad Įstatymo projektu keičiamas žvejybos teisių nustatymo principas
Pritarta kitokiam Seimo nario P. Čimbaro Pasiūlymui 2020-05-07 (Eil. Nr. 7). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-10-10.
jais laikomi žvejybos įrankiai, išvardinti 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr.
Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro 1 priedo
įrankiai tik išvardinti, tačiau neapibūdinta jų konstrukcija ir parametrai. Šio straipsnio 23¹ dalyje apibrėžta tik statomojo tinklo sąvoka, kuri detaliai apibūdina statomojo tinklo konstrukciją. Žvejybos apraše ir kituose Įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose verslinę žvejybą vidaus vandenyse, tik daliai verslinės žvejybos įrankių yra nustatyti konstrukciniai ir parametrų reikalavimai. Kitų verslinės žvejybos įrankių, išvardintų Komisijos reglamente, konstrukciją ir parametrus apibūdinančių sąvokų teisės aktuose neapibrėžta. Taip pat iš Įstatyme apibrėžiamų verslinės žvejybos įrankių nėra išskirti įrankiai, kuriuos leidžiama naudoti verslinei žvejybai vidaus vandenyse. Analizuodami Projektą nustatėme, kad papildant Įstatymo 2 straipsnį 24² dalimi siūloma apibrėžti traukiamojo tinklo sąvoką, o keičiant 32 dalį siūloma nustatyti, kad verslinės žvejybos įrankiais būtų laikomi visi įrankiai, naudojami verslinei žvejybai, kurie nėra draudžiami visų teisės aktų. Įstatyme ir Projekte nėra nustatyta, kokius įrankius draudžiama naudoti verslinėje žvejyboje. Žvejybos aprašo 15.2 papunktyje nustatyta, kad draudžiama gaudyti, naikinti ar žaloti žuvis, naudojant sprogstančias ar nuodingas medžiagas, elektros srovę, duriamuosius, smogiamuosius, užkabinamuosius gaudymo įrankius, tačiau nėra nustatyta, kokie konkrečiai įrankiai laikomi draudžiamais, todėl, pavyzdžiui, neaišku, ar žvejybos įrankiai, turintys kabliukus, gali būti naudojami ir kaip žvejybos, ir kaip užkabinamieji, ar jie yra draudžiami naudoti žvejybos įrankiai, ar žvejybai jūroje naudojami įrankiai gali būti naudojami žvejybai vidaus vandenyse ir pan.
Įstatyme aiškiai neapibrėžiant ir neišvardinant verslinei žvejybai leidžiamų ir draudžiamų naudoti žvejybos įrankių, asmenys, taikantys sankcijas už jų naudojimą, gali įvairiai interpretuoti, ar naudojamas žvejybos įrankis leidžiamas naudoti žvejybai ar draudžiamas, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siekdami skaidraus verslinės žvejybos kontrolės proceso siūlome Įstatyme ar įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, nurodytuose Įstatyme, apibrėžti visų leidžiamų ir draudžiamų naudoti verslinės žvejybos įrankių sąvokas, taip pat aiškiai atskirti, kuriuos žvejybos įrankius leidžiama ir kuriuos draudžiama naudoti verslinei žvejybai vidaus vandenyse. Ši pastaba taikytina ir Žvejybos aprašo 6.1 ir 15.2 papunkčiams. Pritarti Žuvininkystės įstatyme yra apibrėžti tik tie žvejybos įrankiai, kurių sąvokos yra vartojamos įstatymo tekste. Žvejybos įrankių sąvokos turėtų būti įtrauktos į įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-10-10. 8 (14¹)
8 (14¹)
straipsniu siūloma keisti Įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį, ją papildyti ir nustatyti, kad teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono būdu atitinkamam subjektų skaičiui atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į vienos žvejybos įrankių rūšies (statomasis arba traukiamasis tinklas) žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha – 1; nuo 500 iki 999 ha
KRK yra pritaręs Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-1670(2)), kuriuo siūloma kiek kitaip išdėstyti Žuvininkystės įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį ir 3 dalies 3 punktą, nei teikiamame projekte. Siūloma šiuos abu įstatymų projektus apjungti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07.
Čimbaras, 2020-05-07. 112 Argumentai: Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Įstatymo 17 straipsnį 2¹ dalimi numatant Žuvininkystės tarnybos teisę stabdyti verslinės žvejybos vykdymą. Visgi, siūlomi verslinės žvejybos stabdymo pagrindai neatitinka ES reikalavimų, kadangi Europos Komisija priima sprendimus dėl verslinės žvejybos stabdymo sąjungos vandenyse, jeigu jis susijęs su žvejybos ištekliais, jų atkūrimo poreikiu. Atitinkamai, siūlomi verslinės žvejybos stabdymo pagrindai nėra pakankamai apibrėžti – tokie kriterijai kaip „neįmanoma vykdyti žvejybos“, „vykdomų darbų jūrų vandenyse“, „nelaimės dėl žmonių veiklos“ – privalo būti detalizuoti, numatant, kad jie siejami būtent su tame geografiniame žvejybos rajone atsiradusiais padariniais bei turi būti nustatytas baigtis, išsamus detalizuotų pagrindų sąrašas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Žuvininkystės tarnyba sustabdo tam tikros rūšies žuvų verslinę žvejybą tam
tikrame geografiniame žvejybos rajone, jei baigiasi tos rūšies žuvų žvejybos galimybės tame geografiniame žvejybos rajone, stichinės nelaimės, vykdomų darbų, nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, jeigu dėl to nėra įmanomas verslinės žvejybos vykdymas ar kitos veiklos jūrų vandenyse ar nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, kai padaroma neigiama įtaka žuvų ištekliams ir (arba) neįmanoma vykdyti žvejybos, arba iškilus grėsmei ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, informuoja apie tai ūkio subjektus, turinčius teisę vykdyti tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, ir sprendimą sustabdyti verslinę žvejybą paskelbia savo interneto svetainėje“
2 Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07. 113 Argumentai: Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalyje siūloma viešai skelbti žvejybos galimybių panaudojimą. Visgi, minėta informacija galimai sudaro bendrovių komercinę paslaptį.
Nurodyta informacija atitinka visus Civiliniame kodekse nustatytus konfidencialios informacijos kriterijus, taip pat ne vieša informacija tai pripažinta ir visoje eilėje teisminių procesų. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 11 straipsnio 3 dalimi keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs. Jeigu yra gautas ūkio subjekto išankstinis sutikimas, individualių žvejybos galimybių panaudojimas skelbiamas viešai Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje.“
3 Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07. 114 Argumentai: Siūloma koreguoti Įstatymo 17 straipsnio 11 dalį numatant, kad žvejybos kvotas, teises bei jomis disponavimą gali vykdyti tik realią žvejybos veiklą vykdantys juridiniai asmenys, t. y. turintys eksploatuojamus laivus (t. y. laivus, turinčius galiojančios techninės apžiūros dokumentus). Remiantis galiojančiais teisės aktais laivai virš 24 metrų turi turėti galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą, o laivai iki 500 bendros talpos, saugaus plaukiojimo liudijimą. Pasiūlymas:
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ir individualios žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, turintį galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą arba galiojantį saugaus plaukiojimo liudijimą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone.“
projekto 11 straipsnio 4 - 6 dalis laikyti atitinkamai 5 - 7 dalimis.
4 Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07. 12 Argumentai: Žuvininkystės įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalis numato, kad Įstatymo tikslas - užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus. Šiuo metu galiojančio Įstatymo 17¹ straipsnio 4 dalis numato taisyklę, kad: „Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jeigu ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo.“ Šios taisyklės taikymas sukelia žvejams nepagrįstą ūkinės veiklos ribojimą bei mažiną jų tarptautinės konkurencijos galimybes. Kitose ES šalyse tokio pobūdžio ribojimo nėra nustatyta, todėl užsienio žvejybos bendrovės gali vykdyti žvejybos galimybių apsikeitimą iškart po jų gavimo. Tuo tarpu Lietuvos ūkio subjektams numatytas draudimas apriboja galimybę efektyviai naudoti išteklius, juos proporcingai apsikeičiant į žvejybos galimybes, kurias, pagal numatytus vykdyti žvejybos reisus (bei su tuo susijusius žvejybos rajonus), yra didesnė vertė panaudoti. Atitinkamai, tai tiesiogiai susiję ir su žvejybos efektyvumu, racionalumu. Esamas draudimas sudaro situaciją, kad ūkio subjektai žvejybos galimybėmis gali keistis tik metų pabaigoje (t. y. kai jau yra išnaudoję 70 proc. galimybių), kai tuo tarpu užsienio ūkio subjektams toks apsikeitimas nebėra norimas. Tuo tarpu vykdant proporcingą apsikeitimą metų pradžioje būtų užtikrintas tinkamas kvotų konsolidavimas bei su tuo susijusi efektyvi, mažiau aplinką teršianti žvejyba.
Taip pat, šiuo metu galiojantis Įstatymo 17¹ straipsnis numato, jog tarp Lietuvos subjektų keičiantis nelygiavertėmis žvejybos galimybės privalo būti mokama kompensacija. Nurodyta nuostata, atsižvelgus į sudėtingą laivyno būklę, ES taikomus draudimus menkių žvejybai, ypač apsunkina efektyvios žvejybos vykdymą bei ūkio subjektų galimybes pilnai išnaudoti kvotos dalį. Todėl, siūloma atsisakyti prievolės mokėti kompensaciją nelygiaverčio apsikeitimo atveju. Taip pat, galiojantis Įstatymas nereglamentuoja galimybės perleisti dalį žvejybos galimybių be jų apsikeitimo. Ši teisinio reglamentavimo situacija skatina neapibrėžtumą dėl tokios ūkio subjektų teisės, ypač atsižvelgus į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtiną daiktų, turtinių teisių apyvartumo prezumpciją. Pastebėtina, jog tam tikrais atvejais dalies žvejybos galimybių perleidimas kitam ūkio subjektui gali užtikrinti efektyvios, žvejybos įmonių interesus atitinkančios žvejybos vykdymą, užtikrinant Lietuvai skirtų žvejybos galimybių išnaudojimą, kas taip pat susiję ir su viešuoju interesu. Atsižvelgus į tai, siūlytina numatyti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams teisę tam tikros žvejybos galimybių dalies perleidimą kitam Lietuvos Respublikos ūkio subjektui, taip pat nustatant tokiam perleidimui apribojimui, siekiant nepiktnaudžiauti galimybių perleidimais. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:12 straipsnis. 17¹ straipsnio pakeitimas
įstatymo 17¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17¹ straipsnis. Apsikeitimai žvejybos galimybėmis
Respublika, bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, gali apsikeisti žvejybos galimybėmis abipusiškai naudingomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos apsikeitimo žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis tvarką nustato žemės ūkio ministras. 2. Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. Tokiu atveju žemės ūkio ministro įgaliota institucija apsikeičia ūkio subjekto individualiomis žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe Lietuvos Respublikos vardu ir gautas žvejybos galimybes skiria tam ūkio subjektui. 3. Ūkio subjektai gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo tik tos pačios vertės individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, arba dėl didesnės vertės Lietuvos Respublikai atitenkančios žvejybos galimybių dalies. Apsikeičiamų žvejybos galimybių vertė gali būti išlyginama per kelis apsikeitimus, jeigu dėl to iš anksto susitariama su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe arba fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. 4. Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jeigu ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo.
Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;
2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;
3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose. 54. Leidžiama su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida yra iki 30 procentų. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 5 dalį;
2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;
3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose 65.
Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl savo individualių žvejybos galimybių perleidimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei, jeigu tarp valstybių yra susitarta dėl bendro žvejybos galimybių naudojimo ir numatytas vėlesnis lygiaverčių ar didesnės vertės žvejybos galimybių perleidimas Lietuvos Respublikai. Gautos iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektui, perleidusiam tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes. 76. Žvejybos galimybių vertė apskaičiuojama pagal paskutinių vienų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma tam tikros rūšies žuvų verslinė žvejyba, tos rūšies vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar užsienio valstybėse, jeigu tos rūšies pirminis žvejybos produktų pardavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo vykdomas. Jeigu žvejybos produktai parduodami apdoroti ar perdirbti, perskaičiuojama į gyvų žuvų svorį, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 404/2011 50 straipsnyje. 87.
individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka žuvų ištekliams atkurti ir saugoti ūkio subjektas, kuris, apsikeitęs individualiomis žvejybos galimybėmis, gauna mažesnės vertės individualias žvejybos galimybes negu jam buvo skirta, turi sumokėti 10 procentų nuo apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo. 8. Ūkio subjektas, atitinkantis šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali perleisti kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, 10 procentų jam priklausančių individualių žvejybos galimybių. 9. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, norėdami tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis ar perleisti dalį individualių žvejybos galimybių kreipiasi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. 10. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis dienos apskaičiuoja apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertes, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje, mokėtiną žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų sumą, jeigu apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertės skirtingos, ir apie tai informuoja individualiomis žvejybos galimybėmis apsikeisti siekiančius ūkio subjektus. 11. Jeigu apsikeičiamos individualios žvejybos galimybės yra lygiavertės, apsikeitimą individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro įgaliota institucija patvirtina per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą.
Jeigu ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, apsikeitimas jomis patvirtinamas tada, kai sumokama žuvų ištekliams atkurti ir saugoti žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos apskaičiuota lėšų suma.“
projekto 12-25 straipsnius laikyti atitinkamai 13-26 straipsniais. Pritarta5 Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07. 121 Argumentai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą 2017 metais ūkio subjektai, dalyvavę perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo aukcione, sumokėjo už jas pasiūlytą kainą, kuri buvo galutinė ūkio subjektų mokėta kaina už teises 2017 - 2019 metų laikotarpiui. Tuo tarpu pagal siūlomą projekto nuostatą, ūkio subjektai aukcione pasiūlytą kainą už perleidžiamąją žvejybos teisę turėtų mokėti kasmet taigi, lyginant su 2017 metais skelbtu aukcionu, ji ūkio subjektams išaugtų. Taigi, priėmus projektą ūkio subjektams būtų nustatomas iš esmės naujas mokestis, kuris, pagal rinkos sąlygas, nėra pakeliamas žvejybos bendrovėms. Akcentuotina, jog jau šiuo metu ne visuose kvotų aukcionuose žvejybos bendrovės dalyvauja dėl nepagrįstai didelės aukcione nustatytos pradinės aukciono kainos, kuri siejama su pradine žuvies pardavimo kaina, kuri pati savaime niekuo nesisieja su kvotos kaina (iki žuvies pardavimo yra patiriamos milžiniškos su žvejyba susijusios išlaidos). Pavyzdžiui, 2018-04-06 aukcione dėl 2882 t pelaginių rūšių žuvų individualių žvejybos galimybių Mauritanijos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse prašymų negauta iš viso. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Ūkio subjektai, įsigiję teisę į žvejybos galimybes aukciono būdu, kiekvienais metais sumoka aukcione pasiūlytą kainą už aukciono būdu suteiktinas perleidžiam apskaičiuotas pagal aukcione įsigytą teisę į žvejybos galimybes skiriamas individualias žvejybos galimybes. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuo atveju, kai ūkio subjektas sumoka už įsigytas teises į žvejybos galimybes jas aukcione pasiūlytą kainą.“
6 Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07. 13 Argumentai: Įstatymo projektu yra keičiamas Įstatymo 17⁴ straipsnis, numatantis bendruosius teisių į žvejybos galimybes suteikimo principus. Siūlomos nuostatos tobulintinos sekančiai: Pirma, tikslintina Įstatymo 17⁴ straipsnio 7 dalis. Šiuo metu esamas reguliavimas sukelia teisinį neaiškumą bei kylančius teisinius ginčus dėl Įstatymo 17⁵ straipsnio 4 dalyje nustatyto koncentracijos limito taikymo momento. Pagal Įstatymo 17⁵ straipsnio 4 dalį ūkio subjektas negali turėti daugiau kaip 40 proc. teisių į žvejybos galimybes, o atitinkamai 5 minėto straipsnio dalis nustato, kad kai ūkio subjektui skirtina teisių dalis viršija 40 proc. limitą, tada suteikiama 40 proc. dalis, išskyrus proporcingo mažinimo taisyklės taikymo atvejį, t. y. tada, kai visiems ūkio subjektams proporcingai sumažinus skirtiną teisių dalis nei vienam ūkio subjektui nebėra taikytinas 40 proc. limitas.
Tuo tarpu Įstatymo 17⁴ straipsnio 7 dalyje nurodytas referavimas į Įstatymo 17⁵ straipsnio 4 straipsnį sukelia neaiškumo bei neapibrėžtumo, kadangi Įstatymo 17⁵ straipsnio 4 ir 5 dalis nustato kitą nei Įstatymo 17⁴ straipsnio 7 dalyje koncentracijos limito taikymo momentą. Antra, tikslintas Įstatymo projektu siūlomas nustatyti aukciono apmokestinimas. Kaip jau pažymėta, siūlymas nustatyti kasmetinį apmokestinimą pagal aukcione pasiūlytą kainą nėra pagrįstas, skatinantis išteklių nepanaudojimą. Taip pat, nėra tikslingas aukciono pradinės kainos nustatymas, kadangi šis kainos dydis nėra pagrįstas jokiais ekonominiais ir/ar kitais skaičiavimais. Aukciono kainą privalo lemti konkurencijos rinkoje sąlygos. Trečia, siūloma nustatyti, kad atskaitos duomenų laikotarpis, iš kurių ūkio subjektai galėtų pasirinkti 3 kalendorinius metus sudarytų 15 metų (ne 10, kaip yra šiuo metu). Tikslingumas nustatyti 15 metų laikpotarpį siejamas su perleidžiamosios teisės galiojimo laikotarpiu (t. y. 15 metų) ir siekiu užtikrinti, jog visi perleidžiamosios teisės galiojimo metai galėtų būti vertinami nustatant naujas perleidžiamąsias teises. Priešingu atveju ūkio subjektai šiuo metu nebūtų suinteresuoti vykdyti efektyvios žvejybos bei išnaudoti išteklių. Penkta, siūloma palikti šiuo metu galiojančias Įstatymo nmuostatas dėl apsikeitimų žvejybos galimybėmis, su užsieniu esamus apsikeitimus nesulyginant su tarp Lietuvos subjektų vykdomų tarpusavio apsikeitimų.
Šešta, tikslintos Įstatymo projekto nuostatos dėl reorganizavimo/atskyrimo reglamentavimo. Siūloma nuostata, kad atskirto/reorganizuoto ūkio subjekto pasirinktų metų duomenys priklausytų nuo reorganizuoto ūkio subjekto perduotų duomenų, nepriklausomai nuo šio ūkio subjekto paties susikurtos istorijos (atskaitos duomenų) yra akivaizdžiai nepagrįsta. Savarankiškai veikiančių, atskirų ūkio subjektų teisė pasirinkti atskaitos duomenis negali būti ribojama. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projektu 13 straipsniu keičiamo įstatymo 17⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17⁴ straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai
teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes, ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje. 2.
ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutiniųjų 150 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šios dalies 3 ir 8 punktuose numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami. 3. Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 150 paskutiniųjų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami. 4. Jeigu Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo apsikeitus žvejybos galimybėmis gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei ar kitam ūkio subjektui individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes. 5. Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis, sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas.
Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe papildomai gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. 6. Jeigu bent vienais iš pasirinktų metų ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis, atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei. 7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 17⁵ straipsnio 1 dalyje arba 17⁶ straipsnio 1 dalyje nustatytus ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus, ir jeigu atsižvelgiant į šio įstatymo 17⁵ straipsnio 4 dalį apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama.
Ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. 8. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis galėtų būti suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama.
Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 150 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. 9. Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 17⁵ straipsnio 2 dalyje ir 17⁶ straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas.
Pradinė aukciono kaina yra 0,1 procento nuo bendros kiekvienais metais pagal įsigytą teisę į žvejybos galimybes skirtinų tam tikros rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių vertės. 10. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo ir akcinės bendrovės ar uždaros akcinės bendrovės (toliau bet kuri iš jų – bendrovė) atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje, atvejus. 11. Reorganizavus ūkio subjektą arba įvykdžius bendrovės atskyrimą, šio ūkio subjekto arba bendrovės kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal reorganizavimo arba atskyrimo sąlygas įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto arba bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis. Jei reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perima keli ūkio subjektai, reorganizavimo sąlygose kiekvienam iš pastarųjų ūkio subjektų turi būti nurodyta reorganizuoto ūkio subjekto duomenų dalis procentais, įskaitoma į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusių ūkio subjektų bet kurių pasirenkamų metų duomenis.
Bendrovės atskyrimo atveju atskyrimo sąlygose šios bendrovės dalį teisių ir pareigų perėmusiai (perėmusioms) bendrovei (bendrovėms) turi būti nurodyta bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, duomenų dalis procentais, įskaitoma į bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, dalį teisių ir pareigų perėmusios (perėmusių) bendrovės (bendrovių) bet kurių pasirenkamų metų duomenis.“
7 Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07. 14 Argumentai: Įstatymo projektu keičiamas žvejybos teisių nustatymo principas – nustatoma nauja, niekuo nepagrįsta 0,8 proc. vertė, bei pardavimo Lietuvos teritorijoje reikalavimas. Šiuo metu žvejybos Baltijos jūroje įmonės neparduoda Klaipėdos uoste šprotų ir strimelių, kadangi Klaipėdos žvejybinis uostas nėra pritaikytas jūrinių laivų įplaukimui (per mažas uosto gylis). Taip pat, uoste nėra infrastruktūros, būtinos žuvies iškrovimui (išsiurbimui). Taigi, nurodytas reikalavimas yra objektyviai neįgyvendinamas. Taip pat, siūloma nuostata kelia korupcijos rizikas, kadangi nėra aišku, kas laikytina žuvies pardavimu LR teritorijoje bei gali sukelti dirbtines manipuliacijas, kai žuvys bus dirbtinai parduodamos per LR tarpines įmones. Visa žuvis, pagauta su LR vėliava plaukiojančio laivo pripažįstama Lietuvos produktu (country of origin) siekiant šią žuvį eksportuoti. Nėra aišku, ką reiškia žuvies pardavimas LR teritorijoje – t. y. būtent LR įregistruotiems juridiniams asmenims ar kt. Pažymėtina, jog žvejybos laivas, plaukiojantis su LR vėliava, visais atvejais laikomas LR teritorija;
Nurodyta nuostata pažeidžia ES laisvo prekių judėjimo principą.
Atitinkamai, siūlomas procentinis didinimas nėra pagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais bei rinkos analize. Galiausiai, siūloma nuostata pažeidžia įstatymo negaliojimo atgal principą, nes būtų taikoma jau įvykusiems juridiniams faktams, kai ūkio subjektai, vykdę veiklą, nežinojo apie tokio kriterijaus ateityje nustatymą. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „1) atskaitos duomenys padidinami po 0,8 procento už kiekvieną 3 kalendoriniais metais, pagal kuriuos apskaičiuoti atskaitos duomenys, Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų vieną procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;“. Pritarta8 Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07. 15 Argumentai:
Įstatymo 17⁶ straipsnyje nustatyti teisių į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo principai. Šiuo metu galiojanti nurodyto straipsnio 2 dalis numato 5 proc. teisių skyrimą aukcionui, kas nėra suderinama su Baltijos jūroje esančiu reglamentavimu, kur skiriamas 1 proc. aukcionui. Atsižvelgus į tai, siūlytina suvienodinti šiuose sektoriuose esančią aukciono dalį. Pakeisti projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:15 straipsnis. 17⁶ straipsnio pakeitimas
įstatymo 17⁶ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisė į 5
paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį.
Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama 5 procentai 1 procentas žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui. 2. Įstatymo projekto 15 - 25 straipsnius laikyti atitinkamai 16 - 26 straipsniais. Pritarta9 Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-12. 14 Argumentai:
Žuvininkystės įstatymo 17⁵ straipsnio 3 dalis nustato principus, pagal kuriuos skirstomas perleidžiamųjų teisių rezervas. Tiek žvejybos Baltijos jūroje, tiek tolimuosiuose žvejybos rajonuose perleidžiamųjų teisių taisyklės nustato, kad yra galimi teisių skyrimo apsirinkimai dėl techninių, apskaičiavimo ir kt. priežasčių. Nurodytos taisyklės reglamentuoja, jog tokiu atveju turi būti organizuojamas komisijos posėdis. Visgi, nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja atvejų kai yra galimas perleidžiamųjų teisių ir/ar kvotų skyrimo apsirinkimų nustatymas (ir/ar teisminis patvirtinimas tokio apsirinkimo) jau kuris laikas po teisių skyrimo momento. Tokiu atveju, siekiant užtikrinti visų rinkos dalyvių teises ir jiems neperskirstyti jau tekusių perleidžiamųjų teisių ir/ar kvotų, tikslingas rezervo panaudojimas, kuriame yra nepaskirstytų teisių/kvotų. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 14 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,3. Pakeisti 17⁵ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams skiriamos papildomos perleidžiamosios teisės ar individualioms žvejybos galimybės, jeigu jos ūkio subjektui buvo neteisingai paskirstytos.
Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kiekvienais metais skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam 20 procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Vienas procentas žvejybos galimybių iš rezervo paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Likusi nepaskirstyta žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, o jeigu lieka žvejybos galimybių, nepaskirstytų ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui. žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui.”
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2018-09-26. Argumentai: Siūloma Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-1670) sujungti su Žuvininkystės įstatymo Nr.
3, 5, 6, 7, 10, 13, 14(1), 14(2), 15, 17, 17(2), 17(4), 17(5), 17(8), 17(9), 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24(1) straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3873) ir pateikti Seimui svarstyti Kaimo reikalų komiteto patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3873(2). Pasiūlymas: „1. Pakeisti 14(1) straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3. Ūkio subjektams 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, turėjusiems žvejybos kvotą tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje, be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą – ne daugiau kaip 1 pasirinktame tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveiko skaičiaus, ir aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šioje dalyje nustatytų apribojimų.“ Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. nebeteko aktualumo 14(1) straipsnio 3 dalies 3 punktas, Įstatymo projekte siūlome pakeisti šį punktą: „2.
Pakeisti 14(1) straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo. 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, ungurių žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje (išskyrus Kuršių marias) turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į ungurių žvejybos kvotą, vienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 pasirinktą žvejybos vietą, kurioje turėjo žvejybos kvotą per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, ir neviršijant aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito;“ Atsižvelgiant į tai, kad Žuvininkystės įstatymo 14(1) straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kuriais teisės į žvejybos kvotą suteikiamos ne aukciono būdu, kai žvejybos limitas išreikštas žvejybos įrankių arba žvejybos vietų skaičiumi, reikia nustatyti ir kada teisės į žvejybos kvotą suteikiamos ne aukciono būdu, kai žvejybos limitas išreikštas galimu sugauti žuvų kiekiu. Siūloma 14(1) straipsnio 3 dalį papildyti 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „3.
Papildyti 14(1) straipsnio 3 dalį 6 punktu: „6) 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotą, išreikštą galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu, tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje tos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai – ne daugiau kaip 10 procentų aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito, neviršijant ūkio subjekto turėtų tos rūšies žuvų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveiko skaičiaus. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šio straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.“
2 Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2018-09-26. Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, turi įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, ir į tai, kad įgaliotos institucijos iki Įstatymo projekto įsigaliojimo turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma Įstatymo projektą papildyti 2 straipsniu, nustatančiu Įstatymo projekto įsigaliojimo datą:
Pasiūlymas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Nepritarta Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyti jau praėję Įstatymo įsigaliojimo terminai. Komitetas siūlo juos tikslinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms; Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-1670) sujungti su Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 14(1), 14(2), 15, 17, 17(2), 17(4), 17(5), 17(8), 17(9), 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24(1) straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3873) ir pateikti Seimui svarstyti Kaimo reikalų komiteto patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3873(2). 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Kaimo reikalų komitetas, 2020-05-13. Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatytus jau praėjusius Įstatymo įsigaliojimo terminus, siūloma juos tikslinti. Pasiūlymas:25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus 14 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 ir 3 dalis bei šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 201920 m. lapkričio 1 dieną. 2. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Vadovaujantis šiuo įstatymu pagal teises į žvejybos galimybes ūkio subjektams skiriamos 2020 metų ir vėlesnių metų žvejybos galimybės. Ūkio subjektams suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 42.
iki šio įstatymo įsigaliojimo arba ūkio subjekto reorganizavimo procedūra buvo pradėta, bet nebaigta iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir abiem atvejais ūkio subjekto reorganizavimo sąlygose nenurodytos reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusiems ūkio subjektams įskaitomų reorganizuoto ūkio subjekto duomenų dalys procentais, reorganizuoto ūkio subjekto duomenys įskaitomi vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia 17⁴ straipsnio 12 dalies redakcija. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje, atveju. 53. Žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepripažįstami sunkiais nusižengimais, jeigu nusižengimo padarymo momentu nebuvo laikomi sunkiais nusižengimais. 64. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarta
8Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 14(1), 14(2), 15, 17, 17(2), 17(4), 17(5), 17(8), 17(9), 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24(1) straipsniu įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Patarėjas Rolandas Juknevičius