Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kompensuojamieji vaistiniai preparatai ir
kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės vaistinei, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai bei ūkio subjektams, nurodytiems Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26²straipsnyje, parduodami ne brangiau kaip už didmeninę kainą, kuri apskaičiuojama prie vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės tiekėjo Lietuvai taikomos vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės kainos pridedant ne didesnį negu sveikatos apsaugos ministro nustatytą didmeninės prekybos antkainį.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kompensuojamieji vaistiniai preparatai ir
kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės vaistinei, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, ir ūkio subjektams, nurodytiems Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26²straipsnyje, parduodami ne brangiau kaip už didmeninę kainą, kuri apskaičiuojama prie vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės tiekėjo Lietuvai taikomos vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės kainos pridedant ne didesnį negu sveikatos apsaugos ministro nustatytą didmeninės prekybos antkainį.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
15, 27, 28, 30,
SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 26² STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) Nr. I-1343 15, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 36, 39 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 26² straipsniu įstatymo projekto (toliau – projektas) rengimą paskatino tai, kad SDĮ nėra reglamentuojamas medicinos priemonių (prietaisų) kompensavimo sutarčių sudarymas su kitais ūkio subjektais nei vaistinės. Keičiant SDĮ, būtina keisti ir Farmacijos įstatymą, nes Farmacijos įstatyme turi būti reglamentuota, kad medicinos pagalbos priemonių ar prietaisų, kuriais prekiaus ūkio subjektai, kainos nustatomos taip pat kaip ir medicinos pagalbos priemonių ar prietaisų, kuriais prekiauja vaistinės. Pagal SDĮ visiems kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (toliau – MPP) taikomas toks kompensavimo mechanizmas, kai apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – apdraustasis) kompensuojamųjų vaistų ir MPP pagal gydytojo arba slaugytojo išrašytą receptą įsigyja vaistinėse. Vaistinėje apdraustasis sumoka tik paciento priemoką, o kompensuojamoji suma už įsigytą kompensuojamąjį vaistą arba MPP vaistinei sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. Buvo pastebėta, kad MPP išduodantys (parduodantys) ūkio subjektai, kasmet teikiamose paraiškose dėl MPP įrašymo į kompensuojamųjų MPP kainyną nurodo vis didesnes Lietuvai taikomas MPP kainas, nors paraiškos teikiamos dėl tų pačių MPP. Ūkio subjektai vis didesnes MPP kainas motyvuoja pasikeitusia ekonomine padėtimi.
Tačiau taip pat pastebima, kad rinkoje (parduotuvėse, internetu) parduodamos tos pačios kompensuojamosios MPP galutinė pardavimo gyventojui kaina, net pritaikius didesnį PVM tarifą (21 proc. PVM, o ne lengvatinį 5 proc. PVM kaip kompensuojamajai MPP), yra mažesnė negu šios MPP kaina, įrašyta į kompensuojamųjų MPP kainyną. Šiuo projektu siekiama didinti kompensuojamąsias MPP tiekiančių ūkio subjektų skaičių ir konkurenciją tarp ūkio subjektų, numatant, kad teritorinės ligonių kasos gali sudaryti sutartis dėl kompensuojamųjų MPP apmokėjimo ne tik su vaistinėmis, bet ir su ūkio subjektais, kurie šias MPP išduotų apdraustiesiems SDĮ nustatyta tvarka. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Galiojantis SDĮ nustato, kad teritorinės ligonių kasos sutartis dėl kompensuojamųjų MPP apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sudaro tik su vaistinėmis. Nors rinkoje yra ir kitų MPP išduodančių (parduodančių) ūkio subjektų, kurie taip pat galėtų parduoti (išduoti) kompensuojamąsias MPP apdraustiesiems. Be to, Sveikatos sistemos įstatymu yra nustatyti reikalavimai, kaip medicinos priemonės (prietaisai) turi būti tiekiamos į rinką, kokius reikalavimus turi atitikti MPP tiekiantys ūkio subjektai. Tačiau įstatymai nereikalauja prekiauti MPP per vaistines, t. y. nėra reikalavimo ūkio subjektams, išduodantiems (parduodantiems) MPP, turėti farmacinės veiklos licenciją. Atsižvelgiant į tai, ne tik vaistinės, bet ir kiti ūkio subjektai galėtų parduoti (išduoti) apdraustiesiems MPP. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatyme būtina reglamentuoti, kad sutartis dėl kompensuojamųjų I klasės medicinos priemonių ar in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo taikant kompensavimo pagal bazines kainas modelį, nurodytą SDĮ 10 straipsnio 1 dalyje, gali sudaryti teritorinė ligonių kasa su ūkio subjektais. Į Lietuvos rinką tiekiamos MPP turi atitikti Sveikatos sistemos įstatymo ir medicinos priemonių saugos techninių reglamentų reikalavimus, jos turi būti saugios, tinkamai paženklintos ir parduodamos (išduodamos) pateikiant naudojimo instrukciją lietuvių kalba (mažesnės rizikos medicinos priemones, kurios gali būti saugiai naudojamos be specialių nurodymų, teisės aktai leidžia parduoti (išduoti) nepateikiant naudojimo instrukcijos). Būtina pabrėžti, kad vaistinės ir toliau galės sudaryti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl kompensuojamųjų MPP visa apimtimi pagal SDĮ
medicinos priemonių ar in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei. Taip pat įstatymo projekte nurodomi objektyvūs kriterijai, kuriais vadovaujantis pasirenkamas MPP išduodantis (parduodantis) ūkio subjektas, norintis sudaryti sutartį su teritorine ligonių kasa. Teritorinės ligonių kasos galėtų sudaryti sutartis su ūkio subjektais tik dėl tų MPP, kurios priskiriamos I klasės medicinos priemonėms ar in vitro diagnostikos priemonėms, skirtoms savikontrolei, pardavimo (išdavimo) apdraustiesiems. I klasės medicinos priemonėms priskiriamos priemonės naudojamos dėl šlapimo nelaikymo (sauskelnės, įklotai, aligninas, marlė, marliniai tvarsčiai, pleistrai, išmatų ir šlapimo rinktuvai, akiniai – iš viso apie 20 MPP grupių, šiuo metu įrašytų į kompensuojamųjų MPP sąrašą).
Siekiama didinti ūkio subjektų, galinčių sudaryti sutartis dėl šių konkrečių priemonių, skaičių, nes minėtomis priemonėmis apdraustieji gali naudotis namų sąlygomis be sveikatos priežiūros specialisto pagalbos. Apdraustasis, įsigydamas šias priemones iš ūkio subjekto, pats sugebėtų įvertinti jų kokybę ir tinkamumą, be to, joms netaikomos jokios specialiosios laikymo sąlygos, t. y., kaip buvo minėta, jos yra tinkamos naudoti pacientui be sveikatos priežiūros specialisto pagalbos. I klasės medicinos priemonės priskiriamos žemiausios (mažiausiai pavojingos) klasės medicinos priemonėms, o in vitro diagnostikos priemonėms, skirtoms savikontrolei, – bet kokie prietaisai, kuriuos medicinos priemonės gamintojo sumanymu apdraustasis gali naudoti namų sąlygomis. Medicinos priemonių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatytas reikalavimas ūkio subjektams turėti specialų leidimą, licenciją, pažymą ar kitą dokumentą, patvirtinančius jų teisę užsiimti medicinos priemonių prekyba. Priėmus šį projektą, atsiras galimybė pacientams įsigyti kompensuojamųjų MPP iš daugiau ūkio subjektų, ne tik iš vaistinių, pagerės MPP prieinamumas pacientams, o padidėjus konkurencijai turėtų sumažėti MPP kaina ir paciento mokama priemoka. Priemokai dėl didesnės konkurencijos sumažėjus
tūkst. Eur mažiau. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas projektas sudarys sąlygas didesniam skaičiui ūkio subjektų dalyvauti MPP kompensavime. Tikėtina, kad atsiras naujų ūkio subjektų, užsiimančių kompensuojamųjų MPP tiekimu ir išdavimu apdraustiesiems, ir tai juos paskatins sumažinti MPP kainas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11.
11Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti:
Priėmus teikiamą projektą, iki jo įsigaliojimo reikėtų sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti teritorinių ligonių kasų ir ūkio subjektų, išduodančių (parduodančių) MPP, sutarčių sudarymo tvarkos aprašą, VLK direktoriaus įsakymu patvirtinti tipinę teritorinių ligonių kasų bei ūkio subjektų sutarties formą ir pakeisti Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą (C sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 529 „Dėl Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašo) patvirtinimo“, papildant kompensuojamųjų MPP grupes nuoroda į MPP klasifikacijos klases, nes su ūkio subjektais galima bus sudaryti sutartis tik dėl MPP, priskiriamų I medicinos priemonių klasei, ar in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, pardavimo (išdavimo) apdraustiesiems. Taip pat reikėtų pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. V-189
„Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų vaistams ir medicinos
pagalbos priemonėms kompensuoti paskirstymo teritorinėms ligonių kasoms tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2000 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ nuostatų patvirtinimo“. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Projektui įgyvendinti papildomų PSDF biudžeto asignavimų nereikės, nes prognozuojama lėšų suma kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms ir I klasės medicinos priemonėms ar in vitro diagnostikos priemonėms, skirtoms savikontrolei, išlieka ta pati. Tačiau bus reikalingos lėšos informacinėms sistemoms pritaikyti ir privalomojo sveikatos draudimo informacinei sistemai „Sveidra“ atnaujinti (šis atnaujinimas kainuotų
sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos plėtrai. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos, bazinės kainos, ūkio subjektai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 57 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 57 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2019-10-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto nariai A. Armonaitė,
K. Bartkevičius, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja D. Jonelytė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais P. Gradeckas, sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai O. Vitkūnienė, M. Mickė, K. Rušinskas, Valstybinės ligonių kasos atstovai N. Norkūnaitė-Sasnauskienė, V. Zaksas, E. Galčiūtė, R. Rimkutė, I. Medžiaušaitė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovės N. Ribokienė, J. Karavackaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas G. Būdvytis, Konkurencijos tarybos atstovė M. Liutkevičienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos atstovė J. Kulberkienė, Vaistinių asociacijos atstovė D. Mikutienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovė J. Misevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-05-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti Komitetas siūlo grąžinti Projektą iniciatoriams tobulinti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, 2019-06-03 Nacionalinė vaistų prekybos asociacija ( toliau – Asociacija) susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seime registruotais projektais Nr. XIIIP-3450 ir Nr. XIIIP-3451 (toliau – Projektai), teikia siūlymus. Projektų tikslas leisti kai kurias kompensuojamąsias Medicinos pagalbos priemones (toliau – MPP) parduoti (išduoti) ne tik vaistinėse, bet ir kituose ūkio subjektuose. Asociacija siūlo nekeisti nusistovėjusios praktikos ir PSDF lėšomis kompensuojamąsias MPP leisti įsigyti tik vaistinėse. Vaistinių veikla yra viena iš griežčiausiai reguliuojamųjų veiklų: būtinos veiklos ir farmacijos specialistų licencijos, ypatingi reikalavimai patalpoms, griežti kainodaros principai ir t. t. Ūkio subjektai analogiškų reikalavimų neprivalo vykdyti. Asociacijos nuomone, leidus kai kurias kompensuojamąsias MPP parduoti (išduoti) ne tik vaistinėse, bet ir kituose ūkio subjektuose, bus nevienodos konkurencinės sąlygos, sumažės vaistinių apyvarta. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Projekte Nr. XIIIP-3451 1 straipsnio redakcija gali būti suprantama dviprasmiškai. Asociacija siūlytų atskirti MPP ir kompensuojamųjų vaistų nuostatas: „3.
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai ir kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės vaistinei, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai bei ūkio subjektams, nurodytiems Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26² straipsnyje, parduodami ne brangiau kaip už didmeninę kainą, kuri apskaičiuojama prie vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės tiekėjo Lietuvai taikomos vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės kainos pridedant ne didesnį negu sveikatos apsaugos ministro nustatytą didmeninės prekybos antkainį.“ Sistemiškai vertinant vaistinių verslo sąlygas matosi nuolatinis verslo aplinkos bloginimas, todėl Asociacija siūlo supaprastinti vaistinės veiklos sąlygas (pvz.: panaikinti ribojamuosius leidžiamų parduoti vaistinėse vaistinės asortimento prekių sąrašus). Asociacija prašo atsižvelgti į anksčiau išdėstytus siūlymus. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo grąžinti Projektą iniciatoriams tobulinti. 2. Lietuvos vaistinių asociacija, 2019-07-01 Lietuvos vaistinių asociacija (toliau - Asociacija) susipažinusi su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. Х-709 57 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. Х1І1Р-3451 ir Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo Nr. ХІІІР-3450 projektais (toliau - Projektai) bei Aiškinamuoju raštu, kurių tikslas leisti kai kurias kompensuojamąsias Medicinos pagalbos priemones (toliau - MPP) parduoti ir kitiems ūkio subjektams, ne tik vaistinėms, teikia pastabas ir komentarus dėl Projektų ir Aiškinamojo rašto nuostatų:
Asociacija pabrėžia, kad šiuo metu vaistinės, kurių veikla Sveikatos apsaugos ministerijos yra griežtai reguliuojama (reikalavimai patalpoms, farmacijos specialistų licencija, nustatyta kainodara ir t.t.), veikia kaip skaidrumą tarp gamintojų ir valstybinių įstaigų suteikiantis filtras, kuris leidžia užtikrinti, jog šalyje nebus korupcinių schemų.
Asociacijos nuomone, toks teisės aktų projektas kitiems ūkio subjektams sudaro ženkliai palankesnes veiklos sąlygas, nei vaistinėms. 1. Pastebėta, kad Aiškinamojo rašto teiginiai yra suformuoti netiksliai ir yra klaidinančio pobūdžio, kaip pavyzdžiui: „Buvo pastebėta, kad MPP išduodantys (parduodantys) ūkio subjektai, kasmet teikiamose paraiškose dėl MPP įrašymo į kompensuojamųjų MPP kainyną nurodo vis didesnes Lietuvai taikomas MPP kainas, nors paraiškos teikiamos dėl tų pačių MPP. Ūkio subjektai vis didesnes MPP kainas motyvuoja pasikeitusia ekonomine padėtimi.“ Šiame teiginyje nurodyti „MPP išduodantys (parduodantys) subjektai“ vadovaujantis teisės aktais yra vaistinės, kurios išduoda MPP galutiniam vartotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių kitų tame pačiame teiginyje nurodytų veiksmų: paraiškų teikimas, kainų nustatymas dėl ekonominės padėties vaistinės neatlieka ir negali atlikti, tai yra MPP gamintojo pareigos, todėl teiginys yra visiškai klaidinantis ir neatitinka tikrovės.
Sveikatos apsaugos ministerijos prerogatyva yra derėtis su gamintojais ir suvaldyti kainų augimą, o ne plėsti prekybos vietų skaičių, išskirtiniams ūkio subjektams sudarant lengvatines sąlygas prekybai. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad nei viena MPP nėra gaminama Lietuvoje. Tokiu būdu šis Projektas numatytų galimybes gamintojams (užsienyje) tiesiogiai arba netiesiogiai visas su konkrečia preke susijusias pajamas, įskaitant ir didmeninį antkainį ir mažmeninį antkainį surinkti taip, kad joms būtų netaikomi Lietuvoje galiojantys mokesčiai, o tokie mokesčiai sumokami gamintojo šalyje. 3. Aiškinamajame rašte ne kartą pabrėžiama, kad pacientui sumažės MPP kaina, tačiau vaistinėje jis sumoka tik teisės aktais nustatytą priemoką, kurią lygiai taip pat turės sumokėti įsigydamas MPP iš bet kurio rinkoje esančio subjekto taikant identiškas kainodaros taisykles numatytas teisės aktuose. Atkreipiame dėmesį, kad didžiausią įtaką MPP kainai ir PSDF biudžetui turi Sveikatos apsaugos ministerija vesdama derybinius susitarimus su gamintojais kainų mažinimui. Šio projekto atveju turėtų būti papildomai įvertintos ir sąnaudos TLK pasirašinėjant sutartis su naujais ūkio subjektais, administruojant kompensacijas, vykdant efektyvią veiklos kontrolę. Akivaizdu, kad Projektas atneš daugiau sąnaudų nei naudos. Yra įvertinta tik nedidelė dalis reikalingų sąnaudų, neskaičiuojant jokių kasdienio administravimo išlaidų (bus reikalingos lėšos informacinėms sistemoms pritaikyti ir privalomojo sveikatos draudimo informacinei sistemai
„Sveidra“ atnaujinti (šis atnaujinimas kainuotų 45 tūkst. Eur).
Eur). Taip pat neaišku, kiek papildomų lėšų reikėtų Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos plėtrai. 4. Aiškinamajame rašte yra nurodytas vienas iš pagrindinių šio Projekto tikslų „atsiras galimybė pacientams įsigyti kompensuojamųjų MPP iš daugiau ūkio subjektų ne tik iš vaistinių, pagerės MPP prieinamumas pacientams“. Asociacijos narės nėra gavę jokios informacijos ir nusiskundimų iš pacientų (galutinių vartotojų) dėl MPP prieinamumo, sudėtingų sąlygų jas įsigyti ar dėl to kylančių problemų, todėl vartotojai tokios problemos neindikuoja rinkoje, kurią nurodo įstatymo leidėjas. Maloniai prašome informuoti Asociaciją, jeigu prieš rengiant projektą buvo atlikti tyrimai, apklausos, analizės atskleidžiančios šią problemą, kurių pagrindu įstatymų leidėjas ėmėsi iniciatyvos ją spręsti. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Aiškinamajame rašte yra pateikia, kad „kitu įstatymų keisti nereikės“, tačiau tai neapima poįstatyminių teisės aktų, kuriais yra reglamentuota MPP laikymo, likučio užtikrinimo ir išdavimo (pardavimo) vartotojui, tokie kaip ir kuriuos keisti turi būti nustatyta pareiga atsakingoms institucijoms:
Nr. 112 „Dėl receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“
Nr. V-494 „Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“
Nr. 529„Dėl kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (c sąrašo) patvirtinimo“ 4.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymas „Dėl vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašų patvirtinimo“ Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatyta tvarka privalo būti taikoma visiems rinkoje veikiantiems subjektams vienodai. Pateikiame ir kelis pavydžius:
Asociacijos nuomone identiškos gyventojo teisės bei jam palanki infrastruktūra (monitoriai su informacija) turi būti užtikrinama bet kurio rinkoje veikiančio subjekto vienodai. 6. Asociacija atkreipia dėmesį, kad šiam Projektui nebuvo atliktas antikorupcinis vertinimas, nepateikiama tokio vertinimo pažyma, tačiau atsižvelgiant į šio Projekto sukuriamas teisines prielaidas ir teises rinkoje veikiantiems subjektams šis vertinimas būtų naudingas. Lietuvos vaistinių asociacija siūlo nepritarti Projektams, kurie neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str.
principui, kuris reikalauja, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, be to, Aiškinamasis raštas, kuris yra neatsiejama Projektų dalis, kelia daug daugiau klausimų nei paaiškina Projektų nuostatas. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo grąžinti Projektą iniciatoriams tobulinti. 3. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), 2019-09-23 Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) susipažino su Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15, 27, 28, 29, 30, 31, 33, 35, 36 ir 39 straipsnių pakeitimo ir 262 straipsnio papildymo projekto lyginamuoju variantu, nustatančiu, jog I klasės kompensuojamąsias medicinos priemones (MPP) ir in vitro diagnostikos savikontrolės priemones galės parduoti ne tik vaistinės bet ir kiti ūkio subjektai (toliau – Įstatymo projektas). Atsižvelgus į tai, kad daugelis onkologinių pacientų turi šlapimo nelaikymo problemų ir nagrinėjamas klausimas yra ypač aktualus POLA bei jos nariams, siekdama prisidėti prie pacientų interesus atitinkančio Įstatymo projekto rengimo, POLA teikia LR Seimo sveikatos reikalų komitetui (toliau – Komitetas) žemiau nurodytus savo pasiūlymus ir pastabas. Visų pirma, POLA sveikina Įstatymo projektu siūlomą iniciatyvą, kurios pagrindu padaugės pardavimo taškų ir pacientai kompensuojamąsias medicinos priemones naudojamas dėl šlapimo nelaikymo galės įsigyti ne tik vaistinėse, bet ir kituose ūkio subjektuose. Manome, kad naujasis liberalizuotas reguliavimas pagerins tokių medicinos priemonių prieinamumą, taip pat užtikrins, jog pacientai šias priemones galės įsigyti jiems patogiuose ir šalia namų esančiose prekybos vietose, kas yra ypač aktualu sunkiai sergantiems ir senyvo amžiaus pacientams.
Vis dėlto, išanalizavus siūlomus pakeitimus POLA įžvelgia grėsmę, jog Įstatymo projektas nenumato jokių kokybės nustatymo kriterijų priemonėms, kurios bus kompensuojamos iš PSDF biudžeto, išskyrus tai, kad priemonės, įskaitant priemones naudojamas dėl šlapimo nelaikymo, privalės turėti „CE“ ženklą. Esant tokiam teisiniam neapibrėžtumui, atsiranda rizika, jog PSDF lėšomis bus kompensuojamos abejotinos kokybės I medicinos klasės ir in vitro diagnostikos priemonės, importuojamos iš Kinijos ar Indijos. POLA pažymi, kad iš Indijos importuojamų sauskelnių, kurios buvo kompensuojamos PSDF lėšomis Lietuvos rinkoje yra buvę, tačiau dėl prastos kokybės pacientai jų nenaudodavo. Į Lietuvos rinką pradėjus tiekti trečiųjų šalių I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemonėms, t. y. sauskelnėms, įklotams ir kt., bei joms atsiradus kompensuojamų MPP sąraše, sumažės bazinė kaina, kurią kompensuoja valstybė, tačiau padidės pacientų mokama priemoka kitų priemonių atžvilgiu. I medicinos klasės ir in vitro diagnostikos priemonėmis naudojasi tikslinė pacientų grupė, kuri yra įpratusi ir atsirinkusi geriausiai jų poreikius atitinkančias priemones. POLA pažymi, kad sumažėjusi bazinė kaina nepadidins priemonių prieinamumo ir perkamumo. Priešingai, jei pacientai naudotų prastesnės kokybės medicinos priemones, atsiranda grėsmė turėti daugiau odos pažeidimų ir pragulų. Būtent tokių simptomų gydymas papildomai didintų PSDF išlaidas.
Taip pat, pacientai nusprendę rinktis aukštesnės kokybės I medicinos klasės ir in vitro diagnostikos priemones, patirs papildomą finansinę naštą, nepaisant to, kad valstybė yra įsipareigojusi dėti maksimalias pastangas siekdama tokią papildomą finansinę naštą pacientams sumažinti. Siekdama apsaugoti pacientų interesus, POLA Įstatymo projektui teikia šiuos pasiūlymus, kurie padėtų užtikrinti, jog į kompensuojamų MPP sąrašą nepapultų prastos kokybės medicinos ir in vitro diagnostikos priemonės:
nustatyti, jog į kompensuojamų MPP sąrašą įtraukus naują ir už bazinę kainą pigesnę priemonę, ši priemonė per 12 mėnesių laikotarpį turėtų pasiekti 5% pacientų perkamumo rodiklį, tada ji būtų įtraukta į bazinės kainos skaičiavimo metodiką. Tuo atveju, jeigu I medicinos klasės ir in vitro diagnostikos priemonė per 12 mėnesių laikotarpį nepasieks 5% pacientų perkamumo rodiklio, sveikatos apsaugos ministras būtų įpareigotas tokią priemonę išbraukti iš kompensuojamo MPP sąrašo. Manytina, kad įsivedus 5% pacientų perkamumo rodiklį ir nustačius 12 mėnesių stebėjimo laikotarpį, būtų galima tinkamai ir objektyviai įvertinti medicinos priemonių kokybę, kadangi būtent pacientai yra geriausias indikatorius vertinant priemonės kokybę ir teikiamą naudą. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas klausimas jau yra reglamentuotas ir kitose ES valstybėse narėse. Pavyzdžiui, Vengrija yra nustačiusi, jog atėjus į rinką naujai medicinos priemonei ji yra įrašoma į kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašą, tačiau tuo atveju, jeigu tokia medicinos priemonė yra pigesnė už iki tol nustatytą valstybės finansuojamą bazinę kainą, naujoji priemonė į bazinės kainos apskaičiavimo metodiką neįtraukiama. Tik tais atvejais, kai naujoji medicinos priemonė ne mažiau kaip per 7 mėnesių laikotarpį užima ne mažesnę nei 5% rinkos dalį, tokios priemonės kaina gali būti įtraukiama apskaičiuojant valstybės finansuojamą bazinę kainą.
Priešingu atveju, jeigu už valstybės nustatytą bazinę kainą pigesnė medicinos priemonė per 2 metų laikotarpį nepasiekia 5% rinkos dalies, tokia priemonė ne tik neįtraukiama į bazinės kainos apskaičiavimo metodiką, bet ir yra išbraukiama iš kompensuojamų medicinos priemonių sąrašo. 2. Atsižvelgus į aukščiau pateiktus argumentus, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 262 straipsnio 2 dalies formuluotę: „2. Teritorinės ligonių kasos sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais, jeigu šie užtikrina I klasės medicinos priemonių bei in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką ir visas šias priemones išduoda (parduoda) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Jeigu praėjus 1 metams nuo sutarties su Teritorine ligonių kasa sudarymo dienos dėl naujai pradedamų kompensuoti I klasės medicinos priemonių bei in vitro diagnostikos priemonių, šios priemonės sudaro mažesnę nei 1/20 tos grupės priemonėms tenkančios kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pardavimų dalį, sveikatos apsaugos ministras šias priemones išbraukia iš Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo.” Matydama įstatymines ir sistemines spragas, POLA ėmėsi iniciatyvos ir jau du kartus, 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 2019 m. rugsėjo
departamento, Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovais.
Susitikimų metu, visi dalyviai pritarė POLA pozicijai, kad šiuo metu nėra veikiančios sistemos, kurios pagrindu abejotinos kokybės medicinos pagalbos priemonės, įskaitant priemones skirtas šlapimo nelaikymui, nebūtų įtrauktos į kompensuojamų MPP sąrašą ar vėliau galėtų būti iš šio sąrašo išbraukiamos. Taip pat priimant sprendimus dėl tokių priemonių kompensavimo iš PSDF biudžeto nėra jokio teisinio pagrindo ribojančio, kad prastos kokybės medicinos priemonės nesumažintų valstybės finansuojamos bazinės kainos. Todėl, siekiant įvertinti dabartinę situaciją ir galimas rizikas, Valstybinės ligonių kasos atstovai įsipareigojo atlikti analizę – ar šiuo metu pacientai įsigyja pigiausias medicinos priemones skirtas šlapimo nelaikymui su minimalia priemoka, ar vis tik šių priemonių nenaudoja. Komitetui siūlome iki Įstatymo įsigaliojimo atlikti parlamentinę kontrolę, LR Seimo statuto 65 str. 5 p., išklausant Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinės ligonių kasos informaciją ir įvertinant kaip veikia I medicinos klasės ir in vitro diagnostikos priemonių vertinimo ir įtraukimo į kompensuojamų MPP sąrašą sistema, skiriant papildomą dėmesį Valstybės ligonių kasos atliekamam medicinos priemonių technologiniam vertinimui.
Kadangi, kaip ir minėta aukščiau, šiuo metu nėra veikiančios sistemos, kurios pagrindu netinkamos kokybės medicinos pagalbos priemonės, įskaitant priemones skirtas šlapimo nelaikymui, nepapultų į kompensuojamų MPP sąrašą. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta aukščiau, POLA Komiteto prašo:
ligoninių kasos pateiks ir Komitetui posėdžio metu pristatys analizę – ar šiuo metu pacientai įsigyja pigiausias medicinos pagalbos priemones skirtas šlapimo nelaikymui su minimalia priemoka, ar vis tik šių priemonių nenaudoja. 2. Balsuojant dėl Įstatymo projekto sutarti, kad Komitetas iki Įstatymo projekto įsigaliojimo atliktų papildomą parlamentinę kontrolę, siekiant įvertinti ar yra sukurta reali medicinos priemonių vertinimo sistema. 3. Svarstant Įstatymo projektą Komiteto posėdyje ir POLA pateiktus Įstatymo projekto pasiūlymus, leisti POLA atstovams žodžiu pristatyti šį klausimą. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo grąžinti Projektą iniciatoriams tobulinti. 4. Lietuvos negalios organizacijų forumas, 2019-10-23 Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), prašo atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15, 27, 28, 29, 30, 31, 33, 35, 36 ir
numatyta, kad I klasės kompensuojamąsias MPP ir in vitro diagnostikos priemones skirtas savikontrolei pacientai galės įsigyti ne tik vaistinėse, tačiau ir kituose ūkio subjektuose, kurie pageidaus sudaryti sutartis su TLK.
LNF įžvelgia teigiamus projekto aspektus, kad padaugės prekybos kompensuojamosiomis MPP vietų, tačiau baiminasi, kad tokiu atveju į rinką gali patekti prastos, nelygiavertės kokybės MPP. Pavyzdžiui, šlapimą sugeriančių gaminių, besiliečiančių su oda, atveju pigios prekės sumažins kompensuojamą kainos dalį (bazinę kainą), todėl:
pacientams, norintiems naudoti jiems įprastas MPP. 2. Jei pacientai dėl padidėjusių priemokų vietoj įprastinių MMP ims naudoti pigias, prastos kokybės MPP, dažniau susidurs su įvairiais odos pažeidimais, pragulomis, kurių gydymas bus apmokamas iš PSDF biudžeto, kas toliau didins PSDF išlaidas. Šiuo metu nėra sukurta mechanizmo, apsprendžiančio gaminio patekimo į kompensuojamųjų MPP sąrašą. Vadovaujamasi bendrais kriterijais t. y. jei tai medicininis prietaisas ir turi CE ženklą, jis patenka į sąrašą. Nėra ir mechanizmo, kuris apspręstų tokių MPP išbraukimą, jei jos yra neperkamos. Taip pat prašome atkreipti dėmesį į tai, kad iki šiol šlapimo nelaikymo MPP, kaip antai sauskelnės kompensuojamos netaikant jokių kokybės kriterijų, t. y. nėra vertintinos pagal sugeriamumą ar kitus kokybės kriterijus (t. y. jos nėra identiškos ir savo esme ir sugeriamumo savybėmis skiriasi nuo bazinės kainos produkto) ir kompensuojamos pagal pigiausią kainą, kas sudaro tokio dydžio priemokas, kaip kad perkant priemones be kompensacijos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, LNF prašo komiteto:
įstatymo atsižvelgti į išdėstytus argumentus. 2. Artimiausiame Sveikatos Reikalų komiteto posėdyje leisti Lietuvos Negalios Forumui pristatyti savo poziciją. 3. Įnicijuoti aiškių kokybės kriterijų įdiegimą MPP kompensavimui. LNF vienija 14 organizacijų atstovaujančių žmonėms su negalia.
Kartu jos jungia ir atstovauja apie 300 tūkst. žmonių su negalia ir jų šeimų narius. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo grąžinti Projektą iniciatoriams tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į tai, kad
klasės medicinos priemonės ir in vitro diagnostikos priemonės, skirtos savikontrolei, kurios sumažins kompensuojamą kainos dalį (bazinę kainą), taip padidindamos pacientų mokamą priemoką už jam tinkamą geresnės kokybės MPP;
mechanizmas ir asmens duomenų apsauga, parduodant /išduodant kompensuojamąsias MPP kituose ūkio subjektuose (pvz., prekybos centruose);
ypač įvertinus tai, kad netekusios dalies apyvartos gali neišsilaikyti ir užsidaryti smulkios vaistinės;
susilaikė – 0 (lėmė Komiteto pirmininkės balsas). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Vinkus, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Vesta Valainytė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2019-11-20
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vilija Aleknaitė - Abramikienė, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėja Martyna Mickė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės: direktoriaus pavaduotoja Neringa Norkūnaitė-Sasnauskienė, Teisės ir personalo skyriaus patarėja Rasa Rimkutė, Vaistų ir kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovai: direktorė Nora Ribokienė, vyriausiasis specialistas Romanas Talalajevskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
2019-11-202 Argumentai: Siekiant tinkamai pritaikyti ir atnaujinti informacines sistemas, tikslinga nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2020 m. lapkričio 1 d.
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo įsigaliojimo nuostatas ir šio projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-06-03 Nacionalinė vaistų prekybos asociacija ( toliau – Asociacija) susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seime registruotais projektais Nr. XIIIP-3450 ir Nr. XIIIP-3451 (toliau – Projektai), teikia siūlymus. Projektų tikslas leisti kai kurias kompensuojamąsias Medicinos pagalbos priemones (toliau – MPP) parduoti (išduoti) ne tik vaistinėse, bet ir kituose ūkio subjektuose. Asociacija siūlo nekeisti nusistovėjusios praktikos ir PSDF lėšomis kompensuojamąsias MPP leisti įsigyti tik vaistinėse. Vaistinių veikla yra viena iš griežčiausiai reguliuojamųjų veiklų: būtinos veiklos ir farmacijos specialistų licencijos, ypatingi reikalavimai patalpoms, griežti kainodaros principai ir t. t. Ūkio subjektai analogiškų reikalavimų neprivalo vykdyti. Asociacijos nuomone, leidus kai kurias kompensuojamąsias MPP parduoti (išduoti) ne tik vaistinėse, bet ir kituose ūkio subjektuose, bus nevienodos konkurencinės sąlygos, sumažės vaistinių apyvarta. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Projekte Nr. XIIIP-3451 1 straipsnio redakcija gali būti suprantama dviprasmiškai. Asociacija siūlytų atskirti MPP ir kompensuojamųjų vaistų nuostatas: „3.
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai ir kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės vaistinei, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai bei ūkio subjektams, nurodytiems Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26² straipsnyje, parduodami ne brangiau kaip už didmeninę kainą, kuri apskaičiuojama prie vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės tiekėjo Lietuvai taikomos vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės kainos pridedant ne didesnį negu sveikatos apsaugos ministro nustatytą didmeninės prekybos antkainį.“ Sistemiškai vertinant vaistinių verslo sąlygas matosi nuolatinis verslo aplinkos bloginimas, todėl Asociacija siūlo supaprastinti vaistinės veiklos sąlygas (pvz.: panaikinti ribojamuosius leidžiamų parduoti vaistinėse vaistinės asortimento prekių sąrašus). Asociacija prašo atsižvelgti į anksčiau išdėstytus siūlymus. Nepritarti Siūlomu teisiniu reguliavimu medicinos pagalbos priemonėmis (toliau – MPP) prekiaujantiems ūkio subjektams nėra suteikiamos geresnės sąlygos nei vaistinėms. Tiek vaistinės, tiek ūkio subjektai išduos tas pačias kompensuojamųjų MPP sąraše nurodytas priemones, tik ūkio subjektai galės prekiauti siauresniu MPP asortimentu nei gali prekiauti vaistinės – tik I klasės MPP bei in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei. Tai yra, vaistinės ir toliau galės prekiauti visomis C sąraše esančiomis MPP, tuo tarpu ūkio subjektai galės prekiauti tik pačiomis paprasčiausiomis MPP, kuriomis pacientas gali naudotis namų sąlygomis be sveikatos priežiūros specialisto pagalbos. Pažymėtina, kad ir šiuo metu pacientai gali įsigyti sauskelnių ir kitų slaugai reikalingų prekių ne tik vaistinėse, bet ir kitose jų prekybos vietose: parduotuvėse, degalinėse arba internetu. Šių paprastų prekių pardavimui nėra keliami jokie specialieji reikalavimai nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungos šalyse.
Siūlomu teisiniu reguliavimu pagerinamas MPP prieinamumas pacientams, nes jie galėtų įsigyti ir kompensuojamųjų MPP ne tik vaistinėse. Be to, įvertinus internete siūlomų MPP kainas pastebima, kad gyventojas įsigydamas tų pačių paprastų MPP ne vaistinėje arba per internetinę vaistinės prekybą dažnai sumoka pigiau negu vaistinėje. Pastebėtina, kad vaistinėms nedraudžiama ir toliau prekiauti tiek kompensuojamosiomis MPP, tiek nekompensuojamomis MPP. Taigi, vaistinių veiklos sąlygos šiuo teisiniu reguliavimu nėra niekaip paveikiamos, vaistinės savo veiklą gali vykdyti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir iki šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo (vaistinėms kaip ir iki šiol bus taikomas Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis). 2. Lietuvos vaistinių asociacija, 2019-07-01 Lietuvos vaistinių asociacija (toliau - Asociacija) susipažinusi su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. Х-709 57 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. Х1І1Р-3451 ir Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo Nr. ХІІІР-3450 projektais (toliau - Projektai) bei Aiškinamuoju raštu, kurių tikslas leisti kai kurias kompensuojamąsias Medicinos pagalbos priemones (toliau - MPP) parduoti ir kitiems ūkio subjektams, ne tik vaistinėms, teikia pastabas ir komentarus dėl Projektų ir Aiškinamojo rašto nuostatų:
Asociacija pabrėžia, kad šiuo metu vaistinės, kurių veikla Sveikatos apsaugos ministerijos yra griežtai reguliuojama (reikalavimai patalpoms, farmacijos specialistų licencija, nustatyta kainodara ir t.t.), veikia kaip skaidrumą tarp gamintojų ir valstybinių įstaigų suteikiantis filtras, kuris leidžia užtikrinti, jog šalyje nebus korupcinių schemų. Asociacijos nuomone, toks teisės aktų projektas kitiems ūkio subjektams sudaro ženkliai palankesnes veiklos sąlygas, nei vaistinėms. 1.
suformuoti netiksliai ir yra klaidinančio pobūdžio, kaip pavyzdžiui: „Buvo pastebėta, kad MPP išduodantys (parduodantys) ūkio subjektai, kasmet teikiamose paraiškose dėl MPP įrašymo į kompensuojamųjų MPP kainyną nurodo vis didesnes Lietuvai taikomas MPP kainas, nors paraiškos teikiamos dėl tų pačių MPP. Ūkio subjektai vis didesnes MPP kainas motyvuoja pasikeitusia ekonomine padėtimi.“ Šiame teiginyje nurodyti „MPP išduodantys (parduodantys) subjektai“ vadovaujantis teisės aktais yra vaistinės, kurios išduoda MPP galutiniam vartotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių kitų tame pačiame teiginyje nurodytų veiksmų: paraiškų teikimas, kainų nustatymas dėl ekonominės padėties vaistinės neatlieka ir negali atlikti, tai yra MPP gamintojo pareigos, todėl teiginys yra visiškai klaidinantis ir neatitinka tikrovės. Sveikatos apsaugos ministerijos prerogatyva yra derėtis su gamintojais ir suvaldyti kainų augimą, o ne plėsti prekybos vietų skaičių, išskirtiniams ūkio subjektams sudarant lengvatines sąlygas prekybai. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad nei viena MPP nėra gaminama Lietuvoje. Tokiu būdu šis Projektas numatytų galimybes gamintojams (užsienyje) tiesiogiai arba netiesiogiai visas su konkrečia preke susijusias pajamas, įskaitant ir didmeninį antkainį ir mažmeninį antkainį surinkti taip, kad joms būtų netaikomi Lietuvoje galiojantys mokesčiai, o tokie mokesčiai sumokami gamintojo šalyje. 3. Aiškinamajame rašte ne kartą pabrėžiama, kad pacientui sumažės MPP kaina, tačiau vaistinėje jis sumoka tik teisės aktais nustatytą priemoką, kurią lygiai taip pat turės sumokėti įsigydamas MPP iš bet kurio rinkoje esančio subjekto taikant identiškas kainodaros taisykles numatytas teisės aktuose. Atkreipiame dėmesį, kad didžiausią įtaką MPP kainai ir PSDF biudžetui turi Sveikatos apsaugos ministerija vesdama derybinius susitarimus su gamintojais kainų mažinimui.
Šio projekto atveju turėtų būti papildomai įvertintos ir sąnaudos TLK pasirašinėjant sutartis su naujais ūkio subjektais, administruojant kompensacijas, vykdant efektyvią veiklos kontrolę. Akivaizdu, kad Projektas atneš daugiau sąnaudų nei naudos. Yra įvertinta tik nedidelė dalis reikalingų sąnaudų, neskaičiuojant jokių kasdienio administravimo išlaidų (bus reikalingos lėšos informacinėms sistemoms pritaikyti ir privalomojo sveikatos draudimo informacinei sistemai
„Sveidra“ atnaujinti (šis atnaujinimas kainuotų 45 tūkst. Eur). Taip pat
neaišku, kiek papildomų lėšų reikėtų Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos plėtrai. 4. Aiškinamajame rašte yra nurodytas vienas iš pagrindinių šio Projekto tikslų „atsiras galimybė pacientams įsigyti kompensuojamųjų MPP iš daugiau ūkio subjektų ne tik iš vaistinių, pagerės MPP prieinamumas pacientams“. Asociacijos narės nėra gavę jokios informacijos ir nusiskundimų iš pacientų (galutinių vartotojų) dėl MPP prieinamumo, sudėtingų sąlygų jas įsigyti ar dėl to kylančių problemų, todėl vartotojai tokios problemos neindikuoja rinkoje, kurią nurodo įstatymo leidėjas. Maloniai prašome informuoti Asociaciją, jeigu prieš rengiant projektą buvo atlikti tyrimai, apklausos, analizės atskleidžiančios šią problemą, kurių pagrindu įstatymų leidėjas ėmėsi iniciatyvos ją spręsti. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Aiškinamajame rašte yra pateikia, kad „kitu įstatymų keisti nereikės“, tačiau tai neapima poįstatyminių teisės aktų, kuriais yra reglamentuota MPP laikymo, likučio užtikrinimo ir išdavimo (pardavimo) vartotojui, tokie kaip ir kuriuos keisti turi būti nustatyta pareiga atsakingoms institucijoms:
Nr.
(medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“
Nr. V-494 „Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“
Nr. 529„Dėl kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (c sąrašo) patvirtinimo“
ministerijos direktoriaus įsakymas „Dėl vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašų patvirtinimo“ Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatyta tvarka privalo būti taikoma visiems rinkoje veikiantiems subjektams vienodai. Pateikiame ir kelis pavydžius:
Ši tvarka turi būti taikoma visiems rinkoje dalyviams vienodai palankiai;
Asociacijos nuomone identiškos gyventojo teisės bei jam palanki infrastruktūra (monitoriai su informacija) turi būti užtikrinama bet kurio rinkoje veikiančio subjekto vienodai. 6. Asociacija atkreipia dėmesį, kad šiam Projektui nebuvo atliktas antikorupcinis vertinimas, nepateikiama tokio vertinimo pažyma, tačiau atsižvelgiant į šio Projekto sukuriamas teisines prielaidas ir teises rinkoje veikiantiems subjektams šis vertinimas būtų naudingas. Lietuvos vaistinių asociacija siūlo nepritarti Projektams, kurie neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 6 d. išdėstytam teisėkūros aiškumo principui, kuris reikalauja, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, be to, Aiškinamasis raštas, kuris yra neatsiejama Projektų dalis, kelia daug daugiau klausimų nei paaiškina Projektų nuostatas. Nepritarti Siūlomu teisiniu reguliavimu MPP prekiaujantiems ūkio subjektams nėra suteikiamos geresnės sąlygos nei vaistinėms.
Tiek vaistinės, tiek ūkio subjektai vienodomis sąlygomis galės išduoti tas pačias kompensuojamųjų MPP sąraše nurodytas priemones ir tik pagal kompensuojamųjų vaistų receptą, tik ūkio subjektai galės prekiauti siauresniu MPP asortimentu nei gali prekiauti vaistinės – I klasės MPP bei in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei. Taigi, vaistinės ir toliau galės prekiauti visomis C sąraše esančiomis MPP (t. y. kompensuojamosios MPP, kurios turi tiesioginį sąlyti su žmogaus kūno ertmėmis arba žaizdomis: įvairūs kateteriai, adatos insulino švirkštikliams, hidrokoloidiniai ir silikono tvarsčiai bei specialios medicininės paskirties maisto produktai, būtų ir toliau parduodami (išduodami) per vaistines), tuo tarpu ūkio subjektai galės prekiauti tik pačiomis paprasčiausiomis MPP, kuriomis pacientas gali naudotis namų sąlygomis be sveikatos priežiūros specialisto pagalbos (pvz., sauskelnės, vienkartinės paklodės, pleistrai, tvarsčiai ir kt.). Parduodant MPP gyventojui, tiek vaistinei, tiek ūkio subjektui bus sumokama MPP bazinė kaina, nurodyta MPP kainyne, o paciento priemoka negalės viršyti tos, kuri nurodyta kainyne. Kaip ir šiuo metu, parduodant kompensuojamąsias MPP gyventojui bus galima taikyti nuolaidą paciento priemokai, todėl gyventojas galės įsigyti šių MPP pigiau. Kaip minėta, vienintelis skirtumas tarp ūkio subjekto ir vaistinių prekybos MPP, kad ūkio subjektai prekiaus tik I klasės kompensuojamosiomis MPP bei in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei, o vaistinės gali ir toliau galės prekiauti visomis MPP. Taigi, ūkio subjektai taip pat kaip ir vaistinės, turės būti pasiruošę tinkamam MPP išdavimui pagal teisės aktų nustatytas sąlygas.
Atkreiptinas dėmesys, kad visi įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos priimti projekto 12 straipsnio 2 dalimi pavedama Vyriausybei, sveikatos apsaugos ministrui bei Valstybinės ligonių kasos direktoriui, išvardyti aiškinamojo rašto 11 punkte. Pastebėtina, kad teritorinių ligonių kasų administracinė našta, sudarant sutartis su ūkio subjektais neturėtų didėti, nes ir šiuo metu gali steigtis naujos vaistinės ir, jeigu bus poreikis, teritorinės ligonių kasos yra pasirengusios sudaryti daugiau tipinių sutarčių su naujais ūkio subjektais. Projekto iniciatorių duomenimis, poreikis tobulinti kompensuojamųjų MPP pardavimą (išdavimą), įtraukiant kitus ūkio subjektus, atsirado iš susitikimų ir esamų problemų aptarimų su neįgaliuosius pacientus vienijančiomis organizacijomis. Būtent pacientus atstovaujančios organizacijos atkreipė dėmesį, kad pacientai gali įsigyti reikalingų MPP internetu arba kitose prekybos vietose pigiau negu vaistinėse. C sąrašo nustatyti MPP priemonių išdavimo dažnumo reikalavimai bus vienodai taikomi tiek vaistinėje, tiek per ūkio subjektą parduodamoms MPP. Atkreiptinas dėmesys, kad kompensuojamųjų MPP išdavimas /pardavimas nėra farmacinė veikla, kaip ji apibrėžiama Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, taigi, reikalavimo, kad kompensuojamąsias MPP gali išduoti (parduoti) tik farmacijos specialistas, nėra, ir šis projektas taip pat tokios prievolės nesukuria. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3451(2) ir komiteto išvadoms, kurioms pritarė komitetas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – 4. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė