Įstatymas skelbtas: Žin Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Žvalgybos pareigūnų tarnybinis atlyginimas susideda iš pareiginės
algos, priedų už tarnybinį rangą ar kario laipsnį ir tarnybos stažą. 2. Žvalgybos pareigūnų pareiginės algos dydžius nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Konkrečius pareiginės algos koeficientus nustato žvalgybos institucijos vadovas atsižvelgdamas į šiuos kriterijus: veiklos pobūdį, pavojingumą, sudėtingumą, reikalaujamas kompetencijas, įtaką institucijos sprendimų priėmimui ir atsakomybės laipsnį. 3. Žvalgybos pareigūnų priedas už kario laipsnį skaičiuojamas nuo pareiginės algos bazinio dydžio:
1) brigados generolui, flotilės admirolui – 1,5 30 procentų dydžio;
2) pulkininkui, jūrų kapitonui – 1,4 30 procentų dydžio;
3) pulkininkui leitenantui, komandorui – 1,3 27 procentų dydžio;
4) majorui, komandorui leitenantui – 1,2 25 procentų dydžio;
5) kapitonui, kapitonui leitenantui – 1,15 22 procentų dydžio;
6) vyresniajam leitenantui – 1,1 20 procentų dydžio;
7) leitenantui – 1 18 procentų dydžio;
8) seržantui majorui, vyresniajam laivūnui – 0,9 16 procentų dydžio;
9) viršilai, laivūnui – 0,8 14 procentų dydžio;
10) štabo seržantui, štabo seržantui specialistui, štabo laivūnui, štabo laivūnui specialistui – 0,75 12 procentų dydžio;
11) vyresniajam seržantui, vyresniajam seržantui specialistui – 0,7 10 procentų dydžio;
12) seržantui, seržantui specialistui – 0,5 8 procentų dydžio;
13) grandiniui – 0,4 7 procentų dydžio;
14) vyresniajam eiliniui, vyresniajam jūreiviui – 0,3 6 procentų dydžio;
15) eiliniui, jūreiviui – 0,2 5 procentų dydžio;
16) jaunesniajam eiliniui, jaunesniajam jūreiviui – 0,1 4 procentų dydžio. 4.
algos bazinio dydžio:
1) pirmo rango – 1,5 30 procentų dydžio;
2) antro rango – 1,4 30 procentų dydžio;
3) trečio rango
4) ketvirto rango – 1,2 25 procentų dydžio;
5) penkto rango
6) šešto rango – 1,1 20 procentų dydžio;
7) septinto rango – 1 18 procentų dydžio;
8) aštunto rango
9) devinto rango
10) dešimto rango – 0,75 12 procentų dydžio;
11) vienuolikto rango – 0,7 10 procentų dydžio;
12) dvylikto rango – 0,5 8 procentų dydžio;
13) trylikto rango – 0,4 7 procentų dydžio;
14) keturiolikto rango – 0,3 6 procentų dydžio;
15) penkiolikto rango – 0,2 5 procentų dydžio;
16) šešiolikto rango – 0,1 4 procentų dydžio. 5. Žvalgybos pareigūnų priedas už tarnybos stažą skaičiuojamas nuo pareiginės algos bazinio dydžio:
1) nuo 1 iki 2 metų – 0,45 0,1;
2) nuo 2 iki 4 metų – 0,8 0,3;
3) nuo 4 iki 6 metų – 1,25 0,5;
4) nuo 6 iki 8 metų – 1,5 0,7;
5) nuo 8 iki 10 metų – 1,8 0,9;
6) nuo 10 iki 12 metų – 2,25 1,3;
7) nuo 12 iki 14 metų – 2,7 1,6;
8) nuo 14 iki 16 metų – 3,15 1,9;
9) nuo 16 iki 18 metų – 3,6 2,2;
10) nuo 18 iki 20 metų – 4,05 2,5;
11) nuo 20 iki
2,8;
12) nuo 22 iki 24 metų – 3,1;
13) nuo 24 iki 25 metų – 3,4;
14) nuo 25 metų – 3,5. 6. Kasmetinių atostogų laikotarpiu žvalgybos pareigūnams mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Žvalgybos pareigūnams, tapusiems laikinai nedarbingais dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją (iš jos), iš institucijos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas. 8.
tarnaujantiems kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos dėl aprūpinimo maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa netaikomos, išskyrus karius, tarnaujančius tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose.“
įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Jeigu pagal šį įstatymą žvalgybos pareigūnams nustatomas tarnybinis atlyginimas (pareiginė alga su priedais) mažesnis, negu gautas iki šio įstatymo įsigaliojimo, iki šio įstatymo įsigaliojimo jiems apskaičiuotas tarnybinio atlyginimo dydis nesikeičia tol, kol susilygina su šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotu tarnybiniu atlyginimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, atsižvelgiant į pastebėtus teisinio reguliavimo trūkumus ir į 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-1307 sudarytos darbo grupės valstybės tarnautojų, valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą teisinio reguliavimo nuostatoms tobulinti ir suderinti darbo rezultatus bei siekiant suderinti Žvalgybos įstatymo nuostatas su Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3274, kuris pateiktas kaip Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 lydimasis projektas. Šiuo metu veikiantis žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo modelis yra maksimaliai pritaikytas prie tarnybos žvalgybos institucijose ypatumų ir yra orientuotas į specialistų ugdymą, esant labai ribotoms karjeros galimybėms. Toks modelis buvo pasirinktas tam, kad motyvuotų žvalgybos pareigūnus ne siekti vis aukštesnių pareigų, o orientuotis į ekspertinį savo srities specialisto lygmenį. Tačiau 3 metų Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo taikymo praktika parodė, kad galimybės diferencijuoti žvalgybos pareigūnų atlyginimus nebuvimas lemia sistemines personalo vadybos problemas. Didelių priedų, nesiejamų su darbo rezultatais, mokėjimas neskatina žvalgybos pareigūnų iniciatyvos ir geriausių tarnybinės veiklos rezultatų. Pastebėta, kad vienodo tarnybinio atlyginimo mokėjimas visiems to paties lygmens pareigas užimantiems asmenims, nepriklausomai nuo jų vykdomų funkcijų sudėtingumo, pavojingumo veikia demotyvuojančiai.
Be to, priedas už tarnybinį rangą/kario laipsnį taip pat nemotyvuoja kelti savo kvalifikaciją, nes šį priedą skaičiuojant nuo pareiginės algos bazinio dydžio, jis turi labai mažą įtaką žvalgybos pareigūno tarnybiniam atlyginimui. Minėtos aplinkybės išryškino poreikį tobulinti žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo modelį, įtvirtinant galimybę žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą diferencijuoti atsižvelgiant į darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Tokia tarnybos apmokėjimo sistema, ne tik skatintų žvalgybos pareigūnus siekti geriausių veiklos rezultatų, bet ir visiškai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, kuris „reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją.“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Įstatymo projekto tikslas – tobulinti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme nustatytą žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo modelį. Įstatymo projektu siekiama suderinti tarnybinio atlyginimo priedų už tarnybos stažą ir tarnybinį rangą/kario laipsnį dydžių įtaką žvalgybos pareigūnų tarnybiniam atlyginimui, numatyti galimybę motyvuoti žvalgybos pareigūnus už ypatingai gerus tarnybinės veiklos rezultatus. 2.
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto tiesioginiai rengėjai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu priedas už tarnybinį rangą/kario laipsnį yra neproporcingai mažas lyginant su priedu už tarnybos stažą. Tokiu būdu apmokėjimo sistema yra išbalansuota ir nemotyvuojanti. Nėra numatyta galimybė motyvuoti žvalgybos pareigūnus, kurių veiklos rezultatai yra ypatingai geri ir daro esminę įtaką institucijos veiklos efektyvumui. Pažymėtina, kad žvalgybos pareigūnams taikomi didžiausi konstituciniai ribojimai iš visų valstybei tarnaujančių asmenų, ir skirtingai nei kitiems pareigūnams ar valstybės tarnautojams nėra mokamos priemokos už viršvalandžius, papildomus darbus, įprastą krūvį viršijančią veiklą. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus projektą būtų sumažinta priedo už tarnybos stažą ir padidinta priedo už tarnybinį rangą/kario laipsnį įtaka žvalgybos pareigūnų tarnybiniam atlyginimui, būtų numatytas maksimalus priedo už tarnybos stažą dydis. Taip pat būtų įtvirtinta galimybė skirti ne didesnę kaip žvalgybos pareigūno vieno mėnesio vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio priemoką už žvalgybos pareigūno tarnybinės veiklos rezultatus. Šie pakeitimai motyvuotų žvalgybos pareigūnus siekti geriausių veiklos rezultatų ir būtų galimybė įvertinti žvalgybos pareigūnus, kurie savo tarnyba daro esminę įtaką institucijos veiklos efektyvumui. Siūloma Įstatyme įtvirtinti, kad priedas už tarnybinį rangą/kario laipsnį būtų mokamas nuo pareiginės algos, o ne nuo pareiginės algos bazinio dydžio (kaip yra dabar).
Toks skaičiavimas labiau atitiktų šio priedo esmę – įvertinti žvalgybos pareigūno kvalifikaciją, profesinės patirties lygį bei pavaldumą. Be to, priedą už tarnybinį rangą/kario laipsnį skaičiuojant nuo pareiginės algos, būtų galimybė labiau diferencijuoti tarnybinius atlyginimus pagal užimamas pareigas. Pažymėtina, kad tarnybinis rangas/kario laipsnis yra užtarnaujamas ir netgi perkėlus į žemesnes pareigas negali būti mažinamas. Todėl priedą už tarnybinį rangą/kario laipsnį skaičiuojant nuo bazinio dydžio, net ir perkėlus žvalgybos pareigūną į žemesnes pareigas, šio priedo dydis nesikeičia. Tuo tarpu, jei šis priedas būtų skaičiuojamas nuo pareiginės algos, net ir žvalgybos pareigūnui palikus tą patį rangą, priedo pinginė išraiška pakistų. Skaičiuojant priedą nuo pareiginės algos, jis būtų susietas su funkcijų sudėtingumu ir pareigybei priklausančiu atsakomybės lygiu. Be to, tokia šio priedo skaičiavimo tvarka leistų taupyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, nes užėmus žemesnes pareigas, žvalgybos pareigūnui nebebūtų mokamas tokio pat dydžio priedas. Įstatymo projekte numatyti kriterijai į kuriuos atsižvelgdamas žvalgybos institucijos vadovas pagal Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme įtvirtintas pareiginių algų koeficientų minimalias ir maksimalias ribas nustatys pareigybei taikytiną konkretų pareiginės algos koeficientą, t.y. veiklos pobūdis, pavojingumas, sudėtingumas, reikalaujamos kompetencijos, įtaka institucijos sprendimų priėmimui ir atsakomybės laipsnis. Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti galimybę skirti žvalgybos pareigūnui iki vieno jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio priemoką už tarnybinės veiklos rezultatus.
Tokiu būdu atsirastų papildomas instrumentas žvalgybos institucijos vadovui motyvuoti tuos, kurių indėlis į žvalgybos institucijos rezultatus yra ypatingai ženklus. Pažymėtina, kad valstybės pareigūnų (išskyrus prokurorus) darbo užmokesčio viena už sudėtinių dalių yra vienkartinė priemoka. Ši priemoka mokama už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalį, žvalgybos pareigūnų paros ir suminė tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, žvalgybos pareigūnams, nėra galimybės skirti priemokos, nors kai kuriems žvalgybos pareigūnams tenka ilgą laiką dirbti ir žymiai ilgiau nei 40 valandų per savaitę ar jų pasiekti rezultatai ženklai išsiskiria bei ypatingai prisideda prie pasiekto žvalgybos institucijos rezultato. Todėl, atsižvelgiant į žvalgybos institucijų specifiką, siūlome teisės aktuose numatyti galimybę skirti žvalgybos pareigūnui vienkartinę priemoką už tarnybinės veiklos rezultatus, t.y. už ypatingai ženklų pareigūno indėlį į bendrą žvalgybos institucijos darbą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos korupcijai ar kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ar verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Žvalgybos institucijų vadovams, iki įstatymo įsigaliojimo, reikės patvirtinti teisės aktą, nustatantį priemokos už tarnybinės veiklos rezultatus dydžio nustatymo sąlygas ir išmokėjimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, kadangi priedo už tarnybinį rangą/kario laipsnį padidėjimą kompensuos atitinkamai priedo už tarnybos stažą sumažinimas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminis žodis, reikalingas šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, – žvalgyba. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2017-01- Nr. Į 2017-01-16 Nr. S-2017-402 dėl lietuvos respublikos Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-307 ATITIKTIES EUROPOS
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 16 d. raštu Nr. S-2017-402 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-307, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstant keičiamo įstatymo 64 straipsnį, turi būti nurodytas ir dėstomo straipsnio pavadinimas. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad konkrečius pareiginės algos koeficientus nustato žvalgybos institucijos vadovas atsižvelgdamas į šioje dalyje išdėstytus kriterijus. Pažymime, kad konkretūs žvalgybos pareigūnų pareiginės algos dydžiai jau yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, kurio pakeitimai kartu su šiuo projektu nėra teikiami. Projekto nuostatos prieštarauja Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatoms, todėl projekto negalima visapusiškai įvertinti teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo požiūriu. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš projekto tikslų yra įtvirtinti galimybę skirti žvalgybos pareigūnui iki vieno jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio priemoką už tarnybinės veiklos rezultatus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokio turinio nuostatų projekte nėra numatyta. Be to, pažymėtina, kad skatinimas už pavyzdingą tarnybą vienkartine pinigine išmoka, neviršijančia žvalgybos pareigūno vieno mėnesio vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio sumos, yra numatytas galiojančio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P. Žukauskas, (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]