737 Įstatymo projektas Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 13, 17, 38, 39, 45, 52, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Darbo grupė XIIIP-2561 2018-09-20 Priimtas teisės aktas

Lietuva · XIIIP-2561 · 2018-09-20 · Priimtas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2018-09-20
  2. Aiškinamasis raštas · 2018-09-20
  3. Teisės departamento išvada · 2018-09-20
  4. Teisės departamento išvada · 2018-09-20
  5. Komiteto išvada · 2018-09-20

Lyginamasis variantas

2018-09-20 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO

NR. IX-1837 5, 13, 17, 38, 39, 45, 52, 53 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 5

straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, vertina Vyriausioji rinkimų komisija. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį įstatymo straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.“

2 straipsnis. 13

straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Į savivaldybės rinkimų komisiją ir apylinkės rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu (neatsižvelgiant į kandidatui nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus rinkimus į Europos Parlamentą, Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą ar dėl jo netinkamo pareigų atlikimo nebuvo atestuotas savivaldybės (apygardos) rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos.

Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui, turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir savivaldybės rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems darbo savivaldybių rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.“

3 straipsnis. 17

straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos.

Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“

4 straipsnis. 38

straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 38

straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkimų komitetas steigiamas turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, sudarant rinkimų komiteto veiklos sutartį, kurią pasirašo visi rinkimų komiteto nariai. Tipinę rinkimų komiteto veiklos sutartį patvirtina Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimų komiteto veiklos sutartyje nurodoma:

1) rinkimų komiteto nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta, įrašyta Lietuvos Respublikos gyventojų registre iki nustatytosios dienos, kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas);

2) rinkimų komiteto atstovas (koordinatorius) ir jo įgaliojimai;

3) rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) gyvenamosios vietos adresas ir kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas;

4) rinkimų komiteto sprendimų priėmimo tvarka;

5) rinkimų komiteto narių turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, susiję su veikla rinkimų komitete, jų vykdymo tvarka, terminai;

6) rinkimų komiteto pavadinimas, atitinkantis šio įstatymo reikalavimus.“

2. Pakeisti 38 straipsnio 3

dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nustato rinkimų komiteto susirinkimo sušaukimo tvarką, renka ir keičia rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių);“. 3. Papildyti 38 straipsnio 5 dalį 4 punktu:

4) vykdo kitus rinkimų komiteto pavedimus, neprieštaraujančius šiam ir kitiems įstatymams.“

4. Pakeisti 38 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti

taip: „6.

Rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Įregistruodama rinkimų komitetą, Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam raidę be diakritinio ženklo. Rinkimų komitetas, laikydamasis konstitucinio imperatyvo gerbti ir saugoti konstitucinę santvarką, viešąją tvarką, visuomenės dorovės apsaugą, nekurstyti tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos, turi teisę pasirinkti rinkėjų neklaidinantį ir apie rinkimų komitetą juos tinkamai informuojantį rinkimų komiteto pavadinimą ir nurodyti jį rinkimų komiteto veiklos sutartyje. Jeigu rinkimų komitetas pasirenka pavadinimą, kuris yra tapatus jau įregistruoto juridinio asmens pavadinimui, prekės ženklui arba panašus į juos arba kuriame yra nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, rinkimų komitetas Vyriausiajai rinkimų komisijai privalo pateikti rašytinį pirmiau nurodytų asmenų arba prekės ženklo savininko sutikimą. Jeigu rinkimų komitetas pavadinimo nepasirenka arba pasirinktas pavadinimas neatitinka nurodytų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi nustatyta tvarka, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia rinkimų komitetui raidę (raides) be diakritinio ženklo (skirtingą (skirtingas) kiekvienam rinkimų komitetui). Ši raidė laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir įrašoma į rinkimų į Europos Parlamentą balsavimo biuletenį. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas juos pašalinti.

Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su priimtu sprendimu, sprendimas per

5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų

komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.“

5. Pakeisti 38 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį

išdėstyti taip: „2) Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje; rinkimų komiteto ar jo iškelto kandidato interesais buvo šiurkščiai pažeistas šis ar Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas; atsisakoma registruoti ar panaikinama politinės kampanijos dalyvio registracija; rinkimų komitetas ar jo narių veikla buvo finansuota iš neteisėtų finansavimo šaltinių;“. 6. Papildyti 38 straipsnį 8 dalimi: „8. Rinkimų komiteto nariai kartu su prašymu įregistruoti rinkimų komitetą pateikia deklaraciją apie savo ryšius su juridiniais asmenimis. Šios deklaracijos formą tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija.“

5 straipsnis. 39

straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 39 straipsnio 1

dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) politinės partijos registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti programą, trumpą rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka;“. 2.

2. Pakeisti 39 straipsnio 1

dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kiekvieno keliamo kandidato sutikimą būti šios partijos ar rinkimų komiteto iškeltu kandidatu, paties kandidato užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija ar rinkimų komitetas turi pateikti kiekvieno kandidato nuotrauką, gyvenimo aprašymą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją;“. 3. Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) dokumentą, patvirtinantį, kad partija, rinkimų komiteto nariai, kandidatai patys sumokėjo rinkimų užstatą, ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvoje registruoto banko sąskaita, į kurią užstatas bus grąžinamas pagal šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalį;“. 6 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų komitetas, partija ar rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28

35 dienoms iki rinkimų. Rinkimų komitetas, partija ar rinkimų koalicija

Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 42 straipsnyje. Panaikinus viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus kandidatų sąrašo dėl pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.“

7 straipsnis. 52

straipsnio pakeitimas 1.

52 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 52 straipsnio 6 dalį

ir ją išdėstyti taip: „6. Kandidatų sąrašus ir jų rinkimų programas per 20 dienų nuo pateikimo išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“

2. Pakeisti 52 straipsnio 8

dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose viešojo transporto priemonėse ir ant jų, išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginio ar netiesioginio lemiamo poveikio;“. 8 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį kandidatų sąrašą, kompromituojanti medžiaga gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios leidžiamo visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo suteikti galimybę kandidatui, partijai ar rinkimų komitetui, iškėlusiam kandidatų sąrašą, pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą.

Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus

2 dienoms iki rinkimų agitacijos draudimo laikotarpio pradžios. Visuomenės

informavimo priemonė, kuri negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, turi pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per kitą visuomenės informavimo priemonę.“

9 straipsnis. 54

straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi

1. Bet kam draudžiama naudotis

tarnybine padėtimi valstybės, ar savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau, rinkimų komitetui ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. 2. Visuomenės informavimo priemonėse pranešant svarbias žinias dėl einamų pareigų kandidatui yra draudžiama agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas ir kandidatas. Jeigu asmuo yra kandidatas, per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali kalbėti tik šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje.

Per nacionalines visuomenės informavimo priemones arba iš valstybės ar savivaldybių lėšų finansuojamose visuomenės informavimo priemonių laidose galima skelbti tik tą konferencijos įrašą ar jo dalį, kuriame (kurioje) nėra rinkimų agitacijos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Arvydas Nekrošius Ramūnas Karbauskis Antanas Vinkus Guoda Burokienė Bronislovas Matelis Žygimantas Pavilionis Julius Sabatauskas

Aiškinamasis raštas

2018-09-20 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR.I-28 8, 12, 15, 25, 27, 31, 35, 36,

38, 40, 47, 49, 51, 58, 59, 60, 74 IR 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR.IX-1837 5, 13,

17, 27, 29, 33, 39, 45, 52, 53, 54, 59, 61, 69, 70 IR 71 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR.I-532 6,

12, 13, 15, 20, 36, 42, 43, 48, 49, 50, 51, 53 IR 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios

priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Pagrindinis įstatymų projektų tikslas – suvienodinti visuose rinkimuose rinkimų organizavimo procedūras, sąlygas bei patikslinti kai kurias nuostatas. Taip pat praplėsti balsavimo vietų užsienyje skaičių – sudaryti galimybę steigti papildomus balsavimo punktus vietovėse kur yra didelė Lietuvos Respublikos piliečių koncentracija. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo nariai, pasirašę teikiamą projektą ir priklausantys Seimo valdybos sudarytai darbo grupei referendumui dėl dvigubos pilietybės pasirengti. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

  • Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos piliečiai balsuoti užsienyje gali Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose;
  • rinkimų įstatymuose nėra reglamentuota nei forma, nei turinys kandidatų pateikiamų biografijų ir trumpų rinkimų programų, kurios dažnai būna perpildytos pertekline, nesusijusia informacija;
  • pareiškinių dokumentų pateikimo pradžia – 85 dienos iki rinkimų.

Siekiant efektyvaus šių rinkimų komisijų darbo, jos turėtų būti sudaromos iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios;

  • ne visuose rinkimų įstatymuose yra numatytas minimalus apylinkių rinkimų komisijų narių skaičius, rinkimų komisijų narių atestavimas, mokymai;
  • pagal galiojančius įstatymus Vyriausioji rinkimų komisija privalo paskelbti kandidatus, kandidatų sąrašus iki rinkimų likus ne mažiau kaip 30 dienų, bet dar negalima spausdinti rinkimų biuletenių, leidinių, kandidatų plakatų, nes kandidatai 25–28 dienos (rinkimų įstatymuose skirtingi terminai) iki rinkimų turi teisę atšaukti pareiškinius dokumentus;
  • nedetalizuotas kandidatų naudojimasis visuomenės informavimo priemonėmis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
  • pagal siūlomą reglamentavimą, Lietuvos Respublikos piliečiai turės galimybę balsuoti užsienyje ne tik Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, bet ir kitose balsavimo vietose, kurios atitiks Užsienio reikalų ministerijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms keliamus reikalavimus. Sprendimą dėl kitų balsavimo vietų užsienyje tinkamumo referendumui vykdyti priims užsienio reikalų ministras, raštiškai suderinęs su

Vyriausiąja rinkimų komisija;

  • siūloma nustatyti visiems kandidatams vienodą biografijos ir trumpos rinkimų programos formą.

Rinkimų komisijos nustatytais terminais leidžia rinkimų programų leidinius, todėl siūloma, kad kandidatai ir partijos kartu su pareiškiniais dokumentais pateiktų ir trumpas rinkimų programas;

  • siekiant efektyvaus apygardų ir savivaldybių rinkimų komisijų darbo ir derinant terminą su pareiškinių dokumentų pateikimo pradžia, siūloma nustatyti, kad šios komisijos sudaromos iki rinkimų likus 95 dienoms;
  • siūloma nustatyti, kad apylinkių rinkimų komisijas sudarytų ne mažiau 5 nariai;
  • siūloma nustatyti terminą pareiškinių dokumentų atšaukimui – 35 dienos iki rinkimų (terminas derinamas su kitais terminais, reglamentuojančiais kandidatų sąrašų paskelbimą);
  • įstatymuose siūloma suvienodinti išorinės reklamos skleidimo ir rinkimų agitacijos draudimo sąlygas, kadangi net ir nedideli skirtumai vienu metu vykstant kelioms kampanijoms trikdo tiek rinkėjus, tiek rinkimų dalyvius, nes rinkėjams sunkiau identifikuoti, kad daromas pažeidimas, o rinkimų dalyvis nepažeisdamas vieno rinkimų įstatymo gali pažeisti kitą.
  • tikslinamas kompromituojančios medžiagos ir atsakomosios nuomonės skelbimo bei kandidatų pasisakymo tiesioginiame eteryje tais atvejais, kai jie turi pranešti svarbias žinias dėl einamų pareigų, reglamentavimas. Išplečiamas draudimas agitacijai naudotis tarnybine padėtimi įtraukiant ir Europos Sąjungos institucijas ir organizacijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtų įstatymų įtaka korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7.

7. Kaip

įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų išlaidų nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra: „rinkimai“, „balsavimo užsienyje vietos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Arvydas Nekrošius Ramūnas Karbauskis Antanas Vinkus Guoda Burokienė Agnė Širinskienė Bronislovas Matelis Juozas Imbrasas Žygimantas Pavilionis Julius Sabatauskas

Teisės departamento išvada

2018-09-20 · oficialus registras ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-09-21

Nr. S-2018-6857-XIIIP-2561

Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 13, 17, 38, 39, 45, 52, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2561 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 13, 17, 38, 39, 45, 52, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2561 (toliau – Įstatymo projektas) siūlytume suderinti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 54 straipsnyje vartojamas sąvokas su Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) vartojamomis sąvokomis. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos SESV vadinamos Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir organais, o Europos Sąjungos pareigūnai vadinami Europos Sąjungos pareigūnais ir kitais tarnautojais. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomas Protokolas Nr. 7 Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, kurio 11 straipsnio a punkte numatyta, kad Sąjungos pareigūnams kiekvienos valstybės narės teritorijoje „pagal Sutarčių nuostatas dėl pareigūnų ir kitų tarnautojų atsakomybės Sąjungai ir dėl Europos Sąjungos Teismo jurisdikcijos spręsti ginčus tarp Sąjungos ir jos pareigūnų bei kitų tarnautojų suteikiamas imunitetas nuo jurisdikcijos dėl jų veiksmų, atliktų einant pareigas, įskaitant pasakytas ar rašytines kalbas. Šis imunitetas lieka galioti ir jiems nustojus eiti pareigas“.

Atsižvelgdami į tai, Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamoje Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo

54 straipsnio 1 dalyje numatyti, kad „[š]į

straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto protokolo Nr. 7 „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ (OL 2016 C 202, p. 266)“. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-09-20 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Lietuvos RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 5, 13, 17, 38, 39, 45, 52, 53 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-09-28 Nr. XIIIP-2561

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto

1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad

savivaldybių rinkimų komisijos ne tik tirtų rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, bet ir spręstų dėl jų. Atkreipiame dėmesį, kad galiojanti šios dalies redakcija numato, kad savivaldybių rinkimų komisijos tik tiria rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina (t.y. sprendžia) Vyriausioji rinkimų komisija, taip pat apie nustatytą papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Įtvirtinus teikiamą šios nuostatos pakeitimą kiltų teisės normų kolizija – dėl rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktų spręstų ir Vyriausioji rinkimų komisija, ir savivaldybių rinkimų komisijos. 2.

2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo

13 straipsnio 2 dalį, kurioje yra numatyta kas gali būti siūlomas į

rinkimų komisiją (į rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu, neatsižvelgiant į kandidatui nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų, turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo pastaruosius trejus metus atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimus, siūloma papildyti reikalavimu kas negali būti siūlomas į rinkimų komisiją – asmuo dėl jo netinkamo pareigų atlikimo nebuvo atestuotas savivaldybės (apygardos) rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos. Taigi, šios nuostatos pagal savo prasmę nedera tarpusavyje, be to, pareiga atestuoti į rinkimų komisijas siūlomus asmenis nėra numatyta: kas ir kada atestuoja, kokios pareigos ar veikla yra vertinami, kokia atestavimo procedūra ir pan. 3. Projekto 3 straipsniu teikiamas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies pakeitimas vertintinas kaip perteklinis, nes nuostata, numatanti, kad „Apylinkės rinkimų komisiją turi sudaryti mažiausiai 5 nariai“ jau yra išdėstyta keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies galiojančioje redakcijoje. 4. Projekto

4 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje siūlytina

tikslinti juridinio asmens pavadinimą apibūdinantį požymį „panašus“, nes toks požymis yra pernelyg neapibrėžtas ir gali būti interpretuojamas, vertinamas ir taikomas subjektyviai. 5. Projekto 4 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje žodžiai „pirmiau nurodytų asmenų“ keistini į „šių asmenų“. 6.

6. Projekto 4 straipsnio 5 dalimi keičiamo

įstatymo 38 straipsnio 7 dalies 2 punkte siūlomas naujas rinkimų komiteto registracijos panaikinimo pagrindas „rinkimų komitetas ar jo narių veikla buvo finansuota iš neteisėtų finansavimo šaltinių“ yra perteklinis, nes tame pačiame punkte nustatytas pagrindas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimas apima neteisėtų finansavimo šaltinių naudojimą. 7. Projekto 4 straipsnio 6 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 38 straipsnį papildyti 8 dalimi ir joje nustatyti, kad

„Rinkimų komiteto nariai kartu su prašymu įregistruoti rinkimų komitetą

pateikia deklaraciją apie savo ryšius su juridiniais asmenimis. Šios deklaracijos formą tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija“ (čia ir toliau išskirta

  • mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad čia vartojamas terminas „ryšiai su juridiniais asmenimis“ yra plačiai ir įvairiai interpretuotino turinio (nuosavybė, narystė, darbo santykiai ir t.t.), todėl ši projekto nuostata vertintina kaip stokojanti aiškumo ir išbaigtumo. 8. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatoma pareiga pateikti „trumpą rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“ yra neaiški ir tikslintina. Jei turėta omenyje programos pateikimo tvarka, tai nuoroda į VRK nustatytą atskirą pateikimo tvarką nėra suprantama, nes šiam dokumentui turėtų būti taikomi bendri pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos reikalavimai, nustatyti įstatyme. Jei turimi omenyje reikalavimai programos turiniui ar formai, tai jie, o ne „tvarka“ ir turėtų būti įvardijami. 9. Projekto 5 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad partija, rinkimų komiteto nariai, kandidatai turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai dokumentą, patvirtinantį, kad jie patys sumokėjo rinkimų užstatą.

Neaišku kaip būtų aiškinama šios nuostatos formuluotė „jie patys sumokėjo“ – ar turimos omenyje partijai, rinkimų komiteto nariams, kandidatams priklausančios (asmeninės) lėšos, ar fiziškai perduoti pinigai, ar kt. 10. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje siūloma tikslinti kandidatą ar kandidatų sąrašą iškėlusį subjektą kompromituojančios medžiagos vėliausio (paryškinta mūsų) paskelbimo terminą nustatant iki rinkimų likusias ne „5 dienas“, o „ne mažiau kaip 5 dienas“. Logikos požiūriu toks pasiūlymas yra ydingas, nes galiojančios įstatymo redakcijos terminas 14 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies vėliausias terminas „5 dienos“ reiškia, kad kompromituojančią medžiagą galima skelbti bet kada, tačiau vėliausiai likus 5 dienoms iki rinkimų. Tuo tarpu siūloma konstrukcija „ne mažiau 5 dienos“ logikos požiūriu gali reikšti bet kurią dieną ankstesnę nei 5 dienos iki rinkimų, ir šios nuostatos santykis su žodžiu „vėliausiai“ gali būti traktuojamas, pavyzdžiui, kaip draudimas skelbti kompromituojančią medžiagą 50 dienų iki rinkimų. 11. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Visuomenės informavimo priemonėse pranešant svarbias žinias dėl einamų pareigų kandidatui yra draudžiama agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas ir kandidatas“. Čia vartojama formuluotė „ir kandidatas“ suponuoja, kad dėl tiesiogiai transliuojamos agitacijos atsakomybė kiltų ir kitiems asmenims.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiesioginio eterio metu teikiamą informaciją kontroliuoti praktiškai neįmanoma, todėl neaišku, kodėl siūloma atsakingais laikyti ir kitus asmenis, bei tai, kokie asmenys turimi mintyje. 12. Projektas yra alternatyvus Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 13, 16, 17, 18, 28, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 70, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui reg. Nr. XIIIP-2586. 13. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į projekto įregistravimo Seime, jo pateikimo Seimo posėdyje terminus, projekto apimtį, jame dėstomo teisinio reguliavimo esmines naujoves, išvadoje išdėstytose pastabose gali būti netikslumų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2018-09-20 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR.IX-1837 5, 13, 17, 38,

39, 45, 52, 53 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-2561

2018-10-08

Nr. 113-P-36

Vilnius

Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus patarėja Žana Jerochovienė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Marius Juška, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo antroji sekretorė Jolanta Samuolytė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės informacijos skyriaus vyr. specialistė Erika Šalčiuvienė, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT generalinio direktoriaus patarėjas Armen Airapetian, LRT Naujienų tarnybos direktorė Inga Larionovaitė, LRT teisininkė Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Lietuvos pašto Paslaugų departamento vadovė Edvarda Reičiūnaitė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai Olga Kilkinova ir Vilius Semeška. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Komitetui nusprendus Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 13, 17, 38, 39, 45, 52, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.

XIIIP-2561 sujungti su Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 13, 16, 17, 18, 28, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 70, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2586, pastabos ir pasiūlymai pateikiami Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (kaip pagrindinio komiteto) išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2586. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Lietuvos Respublikos rinkimų

į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 13, 17, 38, 39, 45, 52, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2561 sujungti su Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 13, 16, 17, 18, 28, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 70, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2586. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė