Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
taip:
„4. III grupė – apsauginiai miškai. Tai yra
genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas
palaikymo miško kirtimus bei pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose negali būti didesnis kaip 3 hektarai.“
ją išdėstyti taip:
miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:
1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 5 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai ir atvejiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose saugomose teritorijose, išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;
2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – greičiau išauginti kuo daugiau medienos.
Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip
medynai. Plantacinius miškus draudžiama veisti saugomose teritorijose, neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.“
įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Balsys
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama apsaugoti jautriausią biologinę įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose apribojant plynuosius miškų kirtimus. Plynieji kirtimai saugomų teritorijų miškuose daro didelę žalą visai biologinei įvairovei, kuri išstumiama iš įprastų buveinių ir verčiama prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Ypatingai daug žalos plynieji kirtimai padaro saugomoms teritorijoms priskiriamiems miškams, kuriuose gyvena retos, nykstančios, į Raudonąją knygą įrašytos žinduolių, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų rūšys. Įstatymo pataisa numatoma visuose III grupės, apsauginiuose miškuose (genetiniai, geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, kultūriniai draustiniai ar jų dalys, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypai, miško sėkliniai medynai, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai) apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose, kurių plynųjų kirtimų biržės plotas sumažinamas iki 3 hektarų. Taip pat nauja įstatymo projekto redakcija siūloma iki
ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose uždrausti (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose) plynuosius ir atvejinius miško kirtimus. Nauja įstatymo redakcija taip pat įtvirtinamas draudimas ūkiniuose miškuose, esančiuose saugomose teritorijose veisti plantacinius miškus, kuriuose paprastai vykdomas intensyvus ūkininkavimas. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Linas Balsys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančioje Miškų įstatymo redakcijoje įtvirtintas leidimas apsauginiuose miškuose (išskyrus nacionalinius parkus) atlikti pagrindinius plynuosius miškų kirtimus, kurių biržės plotas gali būti iki 5 hektarų ploto. Tuo tarpu ūkiniuose miškuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas gali siekti iki 8 hektarų ploto, o ūkiniuose miškuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai tik nacionaliniuose parkuose. Galiojanti įstatymo redakcija neužtikrina saugomų teritorijų ir jose esančios biologinės įvairovės apsaugos, o aktyvi ūkinė veikla daro žalą biologiniam Lietuvos paveldui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektas padės užtikrinti saugomose teritorijose esančios biologinės įvairovės apsaugą, užtikrinti ūkiniai veiklai jautrių miškų vientisumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti teisės aktus, numatančius privačių miškų savininkams pereinamąjį laikotarpį ir kompensacinę tvarką dėl ūkinės veiklos saugomose teritorijose apribojimo. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Reikės pakeisti šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymą ir poįstatyminius aktus, reglamentuojančius miško kirtimus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Plynieji miško kirtimai“, „Saugomos teritorijos“, „Miškai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Linas Balsys