Projekto Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS įstatymo nr. VIII-1436
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar, savivaldybės
tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario-mero pareigas einančių asmenų, neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui. Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamą sprendimą priima per 14 dienų nuo Komisijos sprendimo Teisės aktų registre paskelbti duomenis apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo dienos.“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Arvydas Anušauskas
PETRAUSKIENĖ Ieva
DĖL Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36 ir 37 straipsnių papildymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 (toliau - Liustracijos įstatymas) 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36 ir 37 straipsnių papildymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau - Įstatymai) projektų parengimą paskatino situacija, kuomet prieš 2016 m. Seimo rinkimus nebuvo patikrinti kandidatų į Seimo narius sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktai. Atsirado poreikis tiesiogiai rinkimų įstatymuose įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos funkciją tikrinti kandidatus dėl bendradarbiavimo su užsienio tarnybomis. Taip pat tai, kad rinkimų įstatymai tarpusavyje nėra suderinti šiuo klausimu.
Pavyzdžiui, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme iš viso nekalbama apie kandidatų į savivaldybių tarybų narius ar narius - merus prisipažinimą, t.y. informacijos, kad bendradarbiavo su užsienio tarnybomis, nurodymą, nors Liustracijos įstatyme nurodyta, kad savivaldybių tarybų nariai tokiu atveju netenka įgaliojimų. Ir atvirkščiai, pavyzdžiui, Seimo rinkimų įstatyme numatyta, jog kandidatai į Seimo narius anketose turi nurodyti bendradarbiavimo su užsienio tarnybomis faktą, tačiau pačiame Liustracijos įstatyme Seimo nariai tarp tų, kurių įgaliojimai nutrūksta tokios informacijos nepateikus, nenurodyti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Arvydas Anušauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Liustracijos įstatyme šiuo metu nurodyta, jog tik Europos Parlamento ir savivaldybės tarybos nario įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui, jeigu jie neprisipažino Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikė žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpė. Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme nėra numatyta, kad jeigu Respublikos Prezidento rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio jau išrinkto Respublikos Prezidento įgaliojimai nutraukiami prieš terminą.
Šiuo metu rinkimų įstatymuose nėra numatyta, jog Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su užsienio slaptosiomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir privalomai patikrina kandidatų duomenis. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nekalbama apie kandidatų į savivaldybių tarybų narius ar narius - merus prisipažinimą, t.y. informacijos, kad bendradarbiavo su užsienio tarnybomis, nurodymą
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Liustracijos įstatyme siūloma numatyti, jog ne tik Europos Parlamento ir savivaldybės tarybos nario įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui, jeigu jie neprisipažino Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikė žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpė, tačiau taip pat ir Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybės tarybos nario-mero pareigas einančių asmenų. Respublikos Prezidento, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose siūloma numatyti, jog Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir privalomai patikrina visų kandidatų duomenis.
Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme taip pat siūloma numatyti, jog jeigu Respublikos Prezidento rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio jau išrinkto Respublikos Prezidento įgaliojimai nutraukiami prieš terminą. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme siūloma numatyti, jog kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius, narius - merus turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius - merus anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.“.
Taip pat tai, kad jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, kandidato į savivaldybės tarybos narius ar kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje nurodo, jog nėra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrina visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius, narius – merus duomenis. Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas, kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius, narius – merus. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio savivaldybės tarybos nario, nario – mero įgaliojimai nutraukiami. Paaiškėjus, kad tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius, narius - merus arba savivaldybės tarybos narių, narių - merų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją.
Seimo rinkimų įstatyme taip pat numatyti, jog paaiškėjus, kad tarp kandidatų į Seimo narius arba išrinktų Seimo narių yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Turėtų teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą į teisinę sistemą, jokių teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Vyriausioji rinkimų komisija, buvusios SSRS specialiosios tarnybos, prisipažinusių slapta bendradarbiavus. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Arvydas Anušauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-08- Nr. Į 2018-08-21 Nr. S-2018-6124 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2437 (toliau – Projektas), pažymime, jog neturime pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Vis dėlto, siekdami teisinio aiškumo, teikiame toliau nurodytas pastabas. Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 (toliau
Seimo nario pareigas einantys asmenys, neprisipažinę Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikę žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpę, už tai atsako kaip už priesaikos sulaužymą. Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis skirta analogiškiems atvejams, kai apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis neprisipažįsta Europos Parlamento ir savivaldybės tarybos nariai – susiklosčius tokiai situacijai jų įgaliojimai laikomi nutrūkusiais.
Tokiu būdu reguliavimas išskirtas atsižvelgiant į ypatingą aukščiausių šalies pareigūnų, nagrinėjamu atveju – Prezidento ir Seimo nario – teisinį statusą ir Konstitucijos nuostatas dėl jų įgaliojimų nutrūkimo. Tuo tarpu Projektu siūloma papildyti Įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, sulyginant šiuos subjektus ir nustatant, kad tokia pačia tvarka turi būti pripažįstami nutrūkusiais ir Respublikos Prezidento bei Seimo nario įgaliojimai. Konstitucijos 74 straipsnyje yra įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimo narius, sulaužiusius priesaiką, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Konkretūs Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindai yra įtvirtinti Konstitucijos 63 straipsnyje, o Prezidento – 88 straipsnyje, tarp kurių, be kita ko, ir Seimo nario mandato panaikinimas ir Prezidento pašalinimas būtent apkaltos proceso tvarka. Konstitucinis Teismas
ypatinga procedūra, kai yra sprendžiamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų aukščiausiųjų valstybės pareigūnų konstitucinės atsakomybės klausimas.
Tam, kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei[1], apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų, be kita ko, tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią[2]. Taigi pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo nario pareigas einantys asmenys, neprisipažinę Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir (ar) pateikę žinomai melagingas žinias, laikomi sulaužę priesaiką, todėl jų atžvilgiu turėtų būti rengiama apkalta. Kitoks tokių subjektų įgaliojimų nutrūkimo pagrindo, nepatenkančio į Konstitucijos 63 ir 88 straipsnį, nustatymas yra svarstytinas kaip prieštaraujantis Konstitucijai. Atsižvelgdami į tai, siūlytume įvertinti tokio Projekto siūlymo atitiktį Konstitucijai ir juo sudaromą galimą neatitikimą tarp Įstatymo
direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected] [1] 2004 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas; 2010 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas; 2014 m. birželio 3 d. . Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvada. [2] 2004 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas.
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikus žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpus, jų įgaliojimai būtų pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui, ratą, t.y., greta jau šioje dalyje numatytų Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas einančių asmenų įrašyti Respublikos Prezidento, Seimo nario bei savivaldybės tarybos nario – mero pareigas einančius asmenis. Tokiais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamą sprendimą priima per 14 dienų nuo Komisijos sprendimo Teisės aktų registre paskelbti duomenis apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo dienos.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, pripažintų slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos apribojimą, 3 dalyje numatyta, kad Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės nario, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, prokuroro pareigas einantys asmenys, neprisipažinę Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikę žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpę, už tai atsako kaip už priesaikos sulaužymą. Kitų teismų teisėjo pareigas einantys asmenys už šioje dalyje nurodytus veiksmus atsako kaip už teisėjo vardo pažeminimą. Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo konstituciniai pagrindai numatyti Konstitucijos 63 straipsnyje. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas;
2) Seimo narys miršta;
3) Seimo narys atsistatydina;
4) teismas pripažįsta Seimo narį neveiksniu;
5) Seimas panaikina Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka;
6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;
7) Seimo narys pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;
8) Seimo narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimas numatytas Konstitucijos 88 straipsnyje.
Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;
2) įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
3) atsistatydina iš pareigų;
4) Respublikos Prezidentas miršta;
5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;
6) Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų. Pagal Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimą <...> Konstitucijos 88 straipsnyje nustatytas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą, kad be kitų joje nurodytų asmenų, Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, neprisipažinę Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikę žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpę, atsako kaip už priesaikos sulaužymą, bei į konstitucinius įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, turime vadovautis Konstitucijos 74 straipsniu pagal kurį Respublikos Prezidentą, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Taigi, nuostata, kad Respublikos Prezidento, Seimo nario pareigas einančių asmenų, „neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui.
Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamą sprendimą priima per 14 dienų nuo Komisijos sprendimo Teisės aktų registre paskelbti duomenis apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo dienos“, prieštarauja Konstitucijos 63, 74, 88 straipsniams. 2. Renkamų asmenų įgaliojimų nutrūkimo reglamentavimas nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Šie klausimai turėtų būti reglamentuojami atitinkamuose rinkimų įstatymuose. 3. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013, Nr. 137-6952) 35.5. punktą, jei įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji nenumeruojama. Todėl projekto 1 straipsnio dalis (kuri yra vienintelė) neturėtų būti numeruojama. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas K
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Česlav Olševski, Vytautas Rastenis, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisės departamento vyr. patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-26 Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje siūloma išplėsti asmenų, kuriems neprisipažinus Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikus žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpus, jų įgaliojimai būtų pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui, ratą, t.y., greta jau šioje dalyje numatytų Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas einančių asmenų įrašyti Respublikos Prezidento, Seimo nario bei savivaldybės tarybos nario – mero pareigas einančius asmenis. Tokiais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamą sprendimą priima per 14 dienų nuo Komisijos sprendimo Teisės aktų registre paskelbti duomenis apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, pripažintų slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos apribojimą, 3 dalyje numatyta, kad Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės nario, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, prokuroro pareigas einantys asmenys, neprisipažinę Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikę žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpę, už tai atsako kaip už priesaikos sulaužymą. Kitų teismų teisėjo pareigas einantys asmenys už šioje dalyje nurodytus veiksmus atsako kaip už teisėjo vardo pažeminimą. Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo konstituciniai pagrindai numatyti Konstitucijos 63 straipsnyje.
Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
rinkimuose išrinktas Seimas;
įstatymas;
pareigomis;
Prezidento įgaliojimų nutrūkimas numatytas Konstitucijos 88 straipsnyje. Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:
balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų. Pagal Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimą <...> Konstitucijos 88 straipsnyje nustatytas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.
Atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą, kad be kitų joje nurodytų asmenų, Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, neprisipažinę Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikę žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpę, atsako kaip už priesaikos sulaužymą, bei į konstitucinius įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, turime vadovautis Konstitucijos 74 straipsniu pagal kurį Respublikos Prezidentą, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Taigi, nuostata, kad Respublikos Prezidento, Seimo nario pareigas einančių asmenų,
„neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS
specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui. Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamą sprendimą priima per 14 dienų nuo Komisijos sprendimo Teisės aktų registre paskelbti duomenis apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo dienos“, prieštarauja Konstitucijos 63, 74, 88 straipsniams.
Pritarti Taigi pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo nario pareigas einantys asmenys, neprisipažinę Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir (ar) pateikę žinomai melagingas žinias, laikomi sulaužę priesaiką, todėl jų atžvilgiu turėtų būti rengiama apkalta. Kitoks tokių subjektų įgaliojimų nutrūkimo pagrindo, nepatenkančio į Konstitucijos 63 ir 88 straipsnį, nustatymas yra svarstytinas kaip prieštaraujantis Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 31 d. išvadoje pažymėjo, kad apkalta – Konstitucijoje numatyta ypatinga procedūra, kai yra sprendžiamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų aukščiausiųjų valstybės pareigūnų konstitucinės atsakomybės klausimas. Tam, kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų, be kita ko, tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią (KT 2004 05 25, 2010 05 13 nutarimai). 3.
3Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. rugsėjo 26 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 63, 74, 88 straipsniams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio galiojančios redakcijoje 2 dalies 2 sakinyje įtvirtinta, kad, „Jeigu kandidatas to nenurodė ir po Seimo rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio Seimo nario įgaliojimai nutraukiami“. Tai reiškia, jog kitoks Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindas (konkretūs Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindai yra įtvirtinti Konstitucijos 63 straipsnyje) nepatenkantis į Konstitucijos 63 straipsnį, svarstytinas irgi kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės nario, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, prokuroro pareigas einantys asmenys, neprisipažinę Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikę žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpę, už tai atsako kaip už priesaikos sulaužymą. Konstitucijos 74 straipsnyje yra įtvirtinta, jog Seimo narius, sulaužiusius priesaiką, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą.
Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atitinkamai koreguotinas ir teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio pakeitimo projektas XIIIP-2441, pašalinant nuostatas ( t.y. Konstitucijoje nenumatytą, Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą papildomą pagrindą), prieštaraujančias Konstitucijos 63 straipsniui. 4. Balsavimo rezultatai: už –11, prieš –0, susilaikė –0. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė