Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 4 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo 4 priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo 4 priedo 2 punktą o papunkčiu:
„o) Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninis mobilusis radijo ryšio tinklas.“
1Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki šio Įstatymo įsigaliojimo priima šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Vytautas Bakas Jonas Jarutis Dainius Gaižauskas Audrys Šimas Juozas Olekas Laurynas Kasčiūnas Michal Mackevič Arvydas Anušauskas Rasa Juknevičienė Virgilijus Alekna Algirdas Butkevičius
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo (toliau – SMRRT) kūrimo ir diegimo projektas pradėtas 2006 m., kai iš Šengeno priemonės programos Lietuvai buvo skirta virš 27,3 mln. eurų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio sistemai sukurti ir informacinių tinklų infrastruktūrai plėtoti prie Europos Sąjungos išorės sienų. SMRRT paskirtis – neatlygintinai užtikrinti balso ir duomenų signalų perdavimą SMRRT, siekiant užtikrinti valstybės gynybą, saugumą, viešąjį saugumą, skubios pagalbos, įskaitant medicinos ar kitos būtinos pagalbos, teikimą, paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą, ekstremaliųjų ir ypatingų situacijų valdymą, reagavimą į grėsmes dėl asmens sveikatos ar gyvybės ar tokių grėsmių prevenciją, taip pat vykdant kitas funkcijas, kurios reikalauja efektyvios sąveikos tarp institucijų užtikrinimo. Šiuo metu SMRRT sudaro virš 230 bazinių objektų, užtikrinančių skaitmeninį radijo ryšį, virš 11 tūkst. radijo ryšio terminalų (automobilinės ir nešiojamos radijo ryšio stotelės), dvi mobiliosios bazinės stotys, kurios gali būti panaudotos ekstremalių ir krizinių situacijų metu. Bendras šiuo metu esantis SMRRT „pajėgumas“ – aptarnauti 20 tūkst. radijo ryšio terminalų. SMRRT tinklo aprėptis palaipsniui yra plečiama.
naudotojai ‒ Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir jiems pavaldžios įstaigos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, žinybinės priešgaisrinės pajėgos, greitosios medicinos pagalbos stotys ar skyriai (naudoja ne visi), Lietuvos kariuomenės karo policija, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos, Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, savanoriškos ugniagesių organizacijos, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, Generalinė miškų urėdija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir miškų urėdijos (naudoja ne visos). Pažymėtina, kad SMRRT šiuo metu yra pagrindinė ir vienintelė radijo ryšio priemonė visuomenės saugumą užtikrinančioms tarnyboms, valstybės sienos apsaugai bei komunikavimui ekstremalių situacijų atvejais (angl. Public Protection and Disaster Relief, toliau – PPDR), suteikianti galimybę operatyviai keistis balsine informacija ir duomenimis. Šios paskirties tinklų patikimumui, saugumui užtikrinti keliami ženkliai aukštesni reikalavimai nei viešojo ryšio operatorių naudojamiems radijo ryšio tinklams.
Dėl šių priežasčių PPDR tikslais ES valstybės ir daugelis pasaulio valstybių naudoja TETRA arba TETRAPOL technologijų pagrindu veikiančius radijo ryšio tinklus, ateityje planuojama naudoti specialius reikalavimus atitinkančius ir LTE technologijų pagrindu veikiančius radijo ryšio tinklus. PPDR reikmėms skirtų tinklų svarba patvirtinta ir praktinėse situacijose, pvz., sprogdinimų 2016 m. Briuselyje metu, kai krizinėje situacijoje dėl didelių perkrovų visiškai sutriko viešojo ryšio tinklai, ir vienintele priemone komunikuoti, valdyti policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo bei kitas pajėgas liko tik PPDR tikslams įdiegtas ir naudojamas radijo ryšio tinklas. Nepaisant ypatingos SMRRT svarbos, šis tinklas nėra įtrauktas į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 4 priedo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma papildyti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede pateiktą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, įtraukiant į jį SMRRT. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija yra SMRRT valdytoja, o Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) yra pagrindinis šio tinklo tvarkytojas. Teikiant skaitmeninio radijo ryšio paslaugas vidaus reikalų srities įstaigoms ir kitoms pagalbos tarnyboms, IRD administruoja ir prižiūri daugiau kaip 230 bazinių stočių ir kitos telekomunikacinės įrangos infrastruktūrą.
133 bazinėms stotims ir telekomunikacinei įrangai talpinti infrastruktūra nuomojama iš privačių subjektų, nes IRD neturi pakankamos nuosavos bokštų ir stiebų infrastruktūros, o dėl tinklo architektūros ir tinkamos infrastruktūros nebuvimo nėra galimybių pasinaudoti valstybės ar savivaldybių institucijų turima infrastruktūra. Per metus valstybei vien šios įrangos talpinimas privačioje infrastruktūroje kainuoja virš 1 mln. eurų. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 39 straipsnis reguliuoja bendrą elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimą. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog „Infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais ar motyvuodamas tuo, kad nėra infrastruktūros valdytojo valdomos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų (jų infrastruktūros valdytojas neturi, jie prarasti ir panašiai), negali atsisakyti sudaryti su infrastruktūros naudotoju sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo, nebent kai egzistuoja bent vienas šioje dalyje nurodytas objektyvus, skaidrus ir proporcingas pagrindas:“ Šiuo straipsniu siekiama skatinti naudoti bendrą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamą fizinės infrastruktūrą.
Deja, nors Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu siekiama sudaryti lanksčias galimybes bendrai naudoti elektroninių ryšių infrastruktūrą ir
(arba) tinkamą fizinę infrastruktūrą, tačiau poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo procedūras ir sąlygas, kuriais privalo vadovautis valstybės institucijos, siekdamos išsinuomoti elektroninių ryšių infrastruktūrą ar kitą tinkamą fizinę infrastruktūrą, nėra suderinti su minėtomis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, t. y. nesudaro tokių pačių lanksčių sąlygų, kaip viešųjų ryšių tinklų teikėjui, ir iš esmės užkerta kelią valstybės institucijoms, valdančioms elektroninių ryšių įrangą, ekonomiškai naudingomis sąlygomis išsinuomoti elektroninių ryšių infrastruktūrą iš ją valdančių asmenų. Iš esmės susiduriama su dviem problemomis:
elektroninių ryšių infrastruktūrą ar kitą tam tinkamą infrastruktūrą valdančių subjektų neturi nekilnojamo turto kadastro duomenų bylų, kurios iš esmės pagrindžia nuosavybės teisę, arba neturi ir kitų nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų.
Tokie dokumentai, vadovaujantis Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 841 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, 31.1.1 ir 31.1.2 papunkčiais yra būtini. Šiuo metu objektų, kuriuose sumontuoti SMRRT komponentai ir kurių savininkai neturi nuosavybės teisę nekilnojamo turto objektui pagrindžiančių dokumentų yra apie 48. Vykdant nuomos procedūras pagal nurodytą aprašą, nėra teisinių galimybių užbaigti nuomos procedūras ir sudaryti sutartis dėl infrastruktūros objektų, kurių savininkai neturi nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų. Šių dokumentų dažnu atveju ir neįmanoma turėti, nes įranga montuojama pvz. ant kilnojamo turto (stiebų). 2. Tais atvejais, kai infrastruktūros savininkai turi nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, iškyla reali piktnaudžiavimo galimybė, kad savininkai nustatys didesnes nei rinkos infrastruktūros nuomos kainas, žinodami, kad valstybės institucijai perkelti SMRRT komponentus pas konkuruojantį infrastruktūros savininką ekonomiškai netikslinga arba dėl tinkamos ryšio aprėpties užtikrinimo net neįmanoma.
Valstybės institucijoms nėra numatyta jokių ginčų sprendimo galimybių, skirtingai nei viešųjų ryšių operatoriams, kurie kilus ginčui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis gali kreiptis į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą. Pažymėtina, kad vadovaujantis 2017 m. iš Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos gauta informacija, jog 2016 m. atlikus apklausą prieiga operatorių bokštuose vidutiniškai kainavo apie 363 Eur/mėn. Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos vykdant viešuosius pirkimus buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai dėl elektroninių ryšių infrastruktūros ar kitos tam tinkamos infrastruktūros nuomos (SMRRT komponentų talpinimo), kur vidutinė siūloma kaina 69 objektuose - 442 Eur/mėn, arba apie 22 proc. daugiau, nei vidutinė kaina, kurią nurodė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kad SMRRT yra valstybinės svarbos tinklas, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr.
IX-2135 72 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad elektroninių ryšių tinklo, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą priskiriamo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui (toliau – elektroninių ryšių tinklas, svarbus nacionaliniam saugumui užtikrinti), infrastruktūra įrengiama šio elektroninių ryšių tinklo tvarkytojo sprendimu nustatytoje šio tinklo funkcionavimui užtikrinti tinkamiausioje vietoje, ir objektų, kuriuos būtina panaudoti rengiant elektroninių ryšių tinklo, svarbaus nacionaliniam saugumui užtikrinti, infrastruktūrą, savininkams ir teisėtiems valdytojams toks sprendimas yra privalomas (t. y. jie privalo leisti sprendime nurodytoje vietoje sumontuoti aparatūrą ir (ar) įrenginius, juos tikrinti, taip pat paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius.). Objektų, kuriuos būtina panaudoti rengiant elektroninių ryšių tinklo, svarbaus nacionaliniam saugumui užtikrinti, infrastruktūrą, savininkams ar teisėtiems valdytojams būtų mokama Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuota kompensacija, atlyginant trečiųjų asmenų teikiamų paslaugų, aptarnavimo išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 471¹straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad elektroninių ryšių tinklo, svarbaus nacionaliniam saugumui užtikrinti, tvarkytojo privalomų sprendimų ir nurodymų nevykdymas, užtraukia administracinę atsakomybę. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr.
IX-2135 72 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo projektą ir lydinčiuosius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 471¹ straipsniu įstatymo projektą bei Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 4 priedo pakeitimo įstatymo projektą inicijuoja grupė Seimo narių. Įstatymų projektai parengti kartu su Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. SMRRT paskirtis yra neatlygintinai užtikrinti balso ir duomenų signalų perdavimą SMRRT, siekiant užtikrinti valstybės gynybą, saugumą, viešąjį saugumą, skubios pagalbos, įskaitant medicinos ar kitos būtinos pagalbos, teikimą, paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą, ekstremaliųjų ir ypatingų situacijų valdymą, reagavimą į grėsmes dėl asmens sveikatos ar gyvybės ar tokių grėsmių prevenciją, taip pat vykdant kitas funkcijas, kurios reikalauja efektyvios sąveikos tarp institucijų užtikrinimo. Nepaisant ypatingos SMRRT svarbos, šis tinklas nėra įtrauktas į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatomis, nors šio tinklo reikšmė užtikrinant nacionalinį saugumą didžiulė.
Nors Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu siekiama sudaryti lanksčias galimybes bendrai naudoti elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamą fizinę infrastruktūrą, tačiau poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo procedūras ir sąlygas, kuriais privalo vadovautis valstybės institucijos, siekdamos išsinuomoti elektroninių ryšių infrastruktūrą ar kitą tinkamą fizinę infrastruktūrą, nėra suderinti su Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, t. y. nesudaro tokių pačių lanksčių sąlygų, kaip viešųjų ryšių tinklų teikėjui, ir iš esmės užkerta kelią valstybės institucijoms, valdančioms elektroninių ryšių įrangą, ekonomiškai naudingomis sąlygomis išsinuomoti elektroninių ryšių infrastruktūrą iš ją valdančių asmenų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 4 priedo pakeitimo įstatymo projekte siūloma papildyti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo
sąrašą, įtraukiant į jį SMRRT. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr.
IX-2135 72 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad elektroninių ryšių tinklo, svarbaus nacionaliniam saugumui užtikrinti, infrastruktūra įrengiama šio elektroninių ryšių tinklo tvarkytojo sprendimu nustatytoje šio tinklo funkcionavimui užtikrinti tinkamiausioje vietoje, ir objektų, kuriuos būtina panaudoti rengiant elektroninių ryšių tinklo, svarbaus nacionaliniam saugumui užtikrinti, infrastruktūrą, savininkams ir teisėtiems valdytojams toks sprendimas yra privalomas (t. y. jie privalo leisti sprendime nurodytoje vietoje sumontuoti aparatūrą ir (ar) įrenginius, juos tikrinti, taip pat paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius.). Objektų, kuriuos būtina panaudoti rengiant elektroninių ryšių tinklo, svarbaus nacionaliniam saugumui užtikrinti, infrastruktūrą, savininkams ar teisėtiems valdytojams būtų mokama Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuota kompensacija, atlyginant trečiųjų asmenų teikiamų paslaugų, aptarnavimo išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad elektroninių ryšių tinklo, svarbaus nacionaliniam saugumui užtikrinti, tvarkytojo privalomų sprendimų ir nurodymų nevykdymas, užtraukia administracinę atsakomybę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teikiami projektai padėtų spręsti problemas, aptartas šio aiškinamojo rašto 1 punkte. Priėmus teikiamus projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikia. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus teikiamus projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu turės nustatyti tvarką, pagal kurią objektų, kuriuos būtina panaudoti rengiant elektroninių ryšių tinklo, svarbaus nacionaliniam saugumui užtikrinti, infrastruktūrą, savininkams ar teisėtiems valdytojams būtų mokamos kompensacijos. Priėmus teikiamą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 4 priedo pakeitimo įstatymą, turės būti peržiūrėti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ir prireikus patikslinti. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Teikiamiems projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Elektroninių ryšių tinklas“, „nacionalinis saugumas“, „elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Seimo nariai: Vytautas Bakas Jonas Jarutis Dainius Gaižauskas Audrys Šimas Juozas Olekas Laurynas Kasčiūnas Michal Mackevič Arvydas Anušauskas Rasa Juknevičienė Virgilijus Alekna Algirdas Butkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ
2018-07-04 Nr. XIIIP-2390 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-06-29
Lietuvos Respublikos Seimui
OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 4 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑2390 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 (toliau – Įstatymas) 4 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑2390 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 4 priede numatyti, kad Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninis mobilusis radijo ryšio tinklas (toliau – SMRRT) yra priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčiai infrastruktūrai. Atkreipiame dėmesį į Įstatymo
saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, įvertinti grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius nacionalinio saugumo interesams, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje. Atsižvelgiant į nurodytą Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatą, pažymėtina, kad su SMRRT susijusios grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai nacionalinio saugumo interesams turėtų būti vertinami būtent Nacionalinio saugumo strategijos požiūriu. Tai, kad atliekant aptariamą vertinimą buvo vadovautasi Nacionalinio saugumo strategija turėtų atsispindėti ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Krasuckaitė Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]