Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi ir jį išdėstyti taip:
„ 13. Socialinis (profesionalus) globėjas –
fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais.“2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, socialiniai globėjai, bendradarbiaudami su socialinių paslaugų įstaiga arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, socialiniams globėjams, per socialinę paslaugų įstaigą arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai. ”
Papildyti 13 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: “ 7) parenka vaikus galinčias globoti šeimas ir jas prižiūri, bendradarbiauja su socialinių paslaugų įstaiga ir teisės aktų nustatyta tvarka perka paslaugas.”
Papildyti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: " 3. Vaikus globojanti šeima, socialinis globėjas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir turėti savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą apie vaikus globojančios šeimos, socialinio globėjo tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais).“
Papildyti 19 straipsnį 9 dalimi ir jį išdėstyti taip: „ 9.
Socialinė paslaugų įstaiga, dirbanti su socialiniais globėjais turi vykdyti socialinių globėjų paiešką, parengimą, kontrolę. Juos konsultuoti, organizuoti specialistų pagalbą socialiniams globėjams ir globojamiems vaikams, jų tėvams, tarpininkauti dėl švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų jų prižiūrimiems vaikams, organizuoti socialinių globėjų kompetencijos tobulinimą bei užtikrinti socialinių globėjų kokybės kontrolę.“
Papildyti 34 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 6. Vaikų priežiūra ar globa (rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, socialinių globėjų šeimoje, taip pat socialinė paslaugų įstaigos vykdoma vaikų laikinoji globa
(rūpyba) ir kitos teikiamos socialinės paslaugos finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams, o kai vaikui nustatyta nuolatinė ar laikinoji globa (rūpyba), – ir vaikų globos (rūpybos) išmokoms pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo narys Mykolas Majauskas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pateiktos pataisos skirtos įtvirtinti šiuo metu niekur nereglamentuotą Socialinės (profesionalios) globos formą, kaip vieną iš alternatyvių vaiko globos aplinkų, kuri sėkmingai padėtų įgyvendinti šiuo metu organizuojamą deinstitucionalizavimą ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei kitus teisės aktus, kuriuose numatyta, kad vaikai netekę tėvų globos, pirmiausiai turėtų būti apgyvendinami šeimose. Pažymėtina, kad deinstitucionalizavimas pradėtas jau prieš daugiau kaip dešimt metų, tačiau vis dar nesukurta tinkama teisinė bazė, trūksta aiškaus ir bendro reformos veiksmų įgyvendinimo plano, nėra aiškus finansavimas, o institucijose globojamų vaikų skaičius nemažėja, nedaugėja vaikus globojančių šeimų, pastaraisiais metais nepavyko sumažinti mažamečių vaikų patekimo į institucinę globą, taip pat nemažėja socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų, vis dar trūksta socialinių paslaugų šeimoms. Kadangi vaikų globos formos nesikeitė jau ilgiau nei 15 metų, dėl to labai svarbu ieškoti naujų alternatyvų, kurios padėtų vaikams augti šeimoje, ne institucijoje, kuri kenkia jo teisėms ir interesams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.261 straipsnis numato, kad nuo 2017 metų, vaikai iki 3 metų negali būti apgyvendinami globos institucijose. Šį įstatymą bus keblu įgyvendinti, kadangi Lietuvoje šiuo metu nėra kitų alternatyvų, kaip tik globa šeimoje ar šeimynose.
Šeimynose vietų nėra, tuo tarpu šeimų, norinčių globoti vaikus, kuriems reikalinga laikinoji globa, sudėtinga rasti, dėl trumpalaikio vaiko apgyvendinimo jų šeimoje, dėl nuolatinio bendravimo su biologiniais giminėmis ir kitų problemų. Šiuo atveju, globos institucijos ir vaikų skaičius institucijoje gali mažėti tik tuo atveju, jeigu vaikams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių turi būti paimti iš šeimos, gali būti suteiktas ugdymas ir auklėjimas alternatyvioje šeimos aplinkoje. Socialinės (profesionalios) globos modelio įtvirtinimas yra viena iš tokių alternatyvų, kuri padėtų apsaugoti vaikus nuo žalingos institucinės globos praktikos. Socialiniai (profesionalūs) globėjai galės suteikti šeimai artimą aplinką vaikams, kurie dėl faktorių, keliančių riziką jų sveikatai ir (ar) gyvybei turi būti paimti iš šeimos, nes negali gyventi savo biologinėje šeimoje ir
(ar) kuriems yra rizika patekti į uždaro tipo institucijas. Pagrindinės socialinės (profesionalios) globos tikslas yra sudaryti sąlygas vaikui, netekusiam tėvų globos, vykdant nuolatinį darbą su vaiko biologine šeima, gražinti jį biologiniams tėvams ir (ar) giminaičiams, o tokiai galimybei nesant
Nors šiuo metu jau yra dirbančių Lietuvoje socialinių (profesionalių) globėjų pagal bendradarbiavimo sutartis su socialinėmis paslaugų įstaigomis, tačiau būtina įtvirtinti jų veiklą įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose, siekiant įgyvendinti kokybišką, saugią vaikų, netekusių tėvų globos, priežiūrą, globą. Teisiniu socialinių (profesionalių) globėjų įtvirtinimui ir įstatymui pakeitimui pritaria Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija “Už vaiko teises”, kurią sudaro 13 nevyriausybinių organizacijų vienijanti koalicija, kurios misija yra skatinti tinkamą visų vaikų teisių įgyvendinimą ir apsaugą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – LR Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas Lietuvos respublikos socialinių paslaugų įstatymas
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
25 straipsnio papildymas 3 dalimi Pakeitimai: „3. Įstatymų nustatyta tvarka, vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa, gali būti apgyvendinamas ir prižiūrimas pas socialinį globėją, kuris yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais.“ Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnyje įvesti socialinio (profesionalaus) globėjo sąvoką:
Pakeitimai: „13.
Socialinis (profesionalus) globėjas – fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais„ Socialinių paslaugų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeitimai:
„1. Atskirais savivaldybės institucijos nustatytais
atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, socialiniai globėjai, bendradarbiaudami su socialinių paslaugų įstaiga arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, socialiniams globėjams, per socialinę paslaugų įstaigą arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.“ Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 7 punkto pakeitimas Pakeitimai: „7) parenka vaikus galinčias globoti šeimas ir jas prižiūri, bendradarbiauja su socialinių paslaugų įstaiga ir teisės aktų nustatyta tvarka perka paslaugas.“ Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeitimai: „3.
Vaikus globojanti šeima, socialinis globėjas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir turėti savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą apie vaikus globojančios šeimos, socialinio globėjo tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais).“
Pakeitimai: „4. Socialinė paslaugų įstaiga, dirbanti su socialiniais globėjais turi vykdyti socialinių globėjų paiešką, parengimą, kontrolę. Juos konsultuoti, organizuoti specialistų pagalbą socialiniams globėjams ir globojamiems vaikams, jų tėvams, tarpininkauti dėl švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų jų prižiūrimiems vaikams, organizuoti socialinių globėjų kompetencijos tobulinimą bei užtikrinti socialinių globėjų kokybės kontrolę. Socialinė paslaugų įstaiga, dirbanti su socialiniais globėjais turi vykdyti socialinių globėjų paiešką, parengimą, kontrolę.
Juos konsultuoti, organizuoti specialistų pagalbą socialiniams globėjams ir globojamiems vaikams, jų tėvams, tarpininkauti dėl švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų jų prižiūrimiems vaikams, organizuoti socialinių globėjų kompetencijos tobulinimą bei užtikrinti socialinių globėjų kokybės kontrolę.“ Socialinių paslaugų įstatymo 34 straipsnio 6 dalies pakeitimas Pakeitimai: „6. Vaikų priežiūra ar globa (rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, socialinių globėjų šeimoje, taip pat socialinė paslaugų įstaigos vykdoma vaikų laikinoji globa (rūpyba) ir kitos teikiamos socialinės paslaugos finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams, o kai vaikui nustatyta nuolatinė ar laikinoji globa (rūpyba), – ir vaikų globos (rūpybos) išmokoms pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“ Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamo priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priimtas įstatymas neigiamų pasekmių neturės. 5. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymai įtakos neturės. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygomis ir jo plėtrai Verslo sąlygoms įtakos neturės. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Jokių kitų teisės aktų nereikės priimti, pakeiti ar panaikinti. 8.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
išvados: Negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: „globa“, „profesionalus globėjas“, „socialinis globėjas“
Nėra. Teikia: Seimo narys Mykolas Majauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-12-14 Nr. S-2016-8000 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO projekto nr. XIIIP-211 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑211 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS socialinių paslaugų įstatymo NR. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
teisinį reguliavimą, pastebėtina, kad siūlomos nuostatos yra neišbaigtos, nenuoseklios, siūlomam teisiniam reguliavimui trūksta sistemiškumo su kitais teisės aktais, pvz., Civiliniu kodeksu, reguliuojančiu vaikų globą (rūpybą), be to, nenumatytas siūlomų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas (nepateikiamos nuorodos į įgyvendinamuosius teisės aktus), todėl svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu bus užtikrintas tinkamas įstatymo įgyvendinimas (socialinių paslaugų organizavimas, finansavimas ir kiti aspektai). Nusprendus teikti įstatymo projektą, siūlytina jį tobulinti pagal toliau pateikiamas pastabas. 2. Įstatymo projekto
įstatymas) papildyti socialinio (profesionalaus) globėjo sąvoka, kurios apibrėžime numatyta, kad tai fizinis asmuo, kuris savo šeimoje prižiūrėtų likusius be globos vaikus pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams. Ši nuostata svarstytina dėl kelių aspektų. Pirma, sąvokoje vartojamas žodis „profesionalus“ toliau įstatymo tekste nevartojamas, be to, jis nesuteikia siūlomam teisiniam reguliavimui teisinio krūvio, todėl siūlytume jo atsisakyti.
Antra, siūlomame apibrėžime vartojama formuluotė „socialinių paslaugų įstaiga, teikianti socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams“ neatskleidžia, kokia konkrečiai socialinių paslaugų įstaiga turima omeny, kokias socialines paslaugas ji teikia globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, neaišku, kas šiame kontekste yra „kita pagalba“. Pastebėtina, kad keičiamame įstatyme jau yra apibrėžtos ir vartojamos sąvokos „socialinių paslaugų įstaiga“, „socialinės globos įstaiga“, „socialinės paslaugos“, todėl siūlomi pakeitimai ir vartojamos formuluotės turėtų būti derinami su galiojančiomis nuostatomis, atsižvelgiant į jų turinį. Trečia, svarstytina, ar nuostatos dėl bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties turėtų būti įtvirtintos sąvokos apibrėžime, o ne, pvz., atskirame straipsnyje kaip taisyklė. Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo neturėtų būti atskleistas tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties turinys. Šiame kontekste pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog socialinių paslaugų teikimas grindžiamas bendradarbiavimo principu, todėl svarstytina, ar nereikėtų tikslinti sutarties pavadinimo, atsisakant jame bendradarbiavimo kaip perteklinės nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad neatsisakius šios nuostatos būtų neaiškus sutarties pobūdis, nes bendradarbiavimas teisine prasme negrindžiamas imperatyviomis nuostatomis, prisiimamais įsipareigojimais, labiau paremtas geranoriškumu, o socialinių paslaugų teikimas susijęs su konkrečiomis teisėmis, pareigomis ir atsakomybe. 3. Įstatymo projekto
pertekliniai, apsunkinantys tekstą brauktini žodžiai „bendradarbiaudami su socialinių paslaugų įstaiga“.
Be to, siekiant teisinio aiškumo, tikslintina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „socialiniams globėjams, per socialinę globos įstaigą“. 4. Įstatymo projekto
pakeitimas vertintinas kaip perteklinis, atsižvelgiant į tai, kad institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo principas yra numatytas keičiamo įstatymo 4 straipsnyje, o keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad savivaldybė viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perka socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams. Atsižvelgiant į tai, siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų atsisakyti. 5. Įstatymo projekto 4 ir 5 straipsniais keičiamas keičiamo įstatymo 19 straipsnis, todėl siūlytina šiuos straipsnius sujungti ir 19 straipsnio pakeitimus dėstyti viename straipsnyje. 6. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad socialinis globėjas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus. Siūloma nuostata svarstytina, nes neaišku, kokie teisės aktai nustato reikalavimus socialiniam globėjui. Jeigu, sprendžiant iš keičiamos 3 dalies konteksto, turimi omenyje Civiliniame kodekse numatyti reikalavimai globėjams (rūpintojams), siekiant teisinio aiškumo, reikėtų taip ir numatyti. 7. Įstatymo projekto 5 straipsniu pildomoje 19 straipsnio 9 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių aspektų. Pirma, tikslintina visos dalies struktūra, susiejant tarpusavyje abu sakinius.
Antra, kaip jau pastebėta šios išvados 1 pastaboje, neaišku, kas yra „socialinė paslaugų įstaiga, dirbanti su socialiniais globėjais“ (pastebėtina, kad vietoj žodžio „socialinė“ turėtų būti žodis „socialinių“), ar turima omeny konkreti įstaiga, kurioje globojamas vaikas, ar kita įstaiga. Jeigu tai įstaiga, kurioje gyvena globojamas vaikas, neaišku, kaip ir kokia tvarka, kuo vadovaudamasi ji turėtų vykdyti socialinių globėjų paiešką, parengimą ir kontrolę bei organizuotų jų kompetencijos tobulinimą. Svarstytina, ar tokia įstaiga būtų kompetentinga atlikti nurodytus veiksmus. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas minėtais aspektais. 8. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies formuluotė vertintina kaip perteklinė keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, kur nustatyta, kad „socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skirtų vaikų globos (rūpybos) išmokoms mokėti“, todėl jos siūlytina atsisakyti. 9. Atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo įgyvendinimui reikėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, įstatymo projektas pildytinas straipsniu dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo, numatant įsigaliojimo datą ir pasiūlymus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ įstatymo projektas ir jo lyginamasis projektas koreguotini atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) įstatymo projekto pavadinime vietoj trumpinio „Nr.“ rašytinas trumpinys „NR.“, brauktini žodžiai
„IR PAPILDYMO“, vietoj žodžio „ĮSTATYMO“ turėtų būti įrašytas žodis
„ĮSTATYMAS“, kuris turėtų būti dėstomas atskiroje eilutėje centre;
2) įstatymo projekto
žodžiai „ir jį išdėstyti taip“, o įstatymo projekto 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo esmėje vietoj žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „Pakeisti“;
3) įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis;
4) Projekto lyginamajame variante žodžiai „Projekto lyginamasis variantas“ turi būti rašomi kampiniu vėliaviniu būdu per dvi eilutes. 11. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisių apsaugos ir socialinių paslaugų politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar (ir) Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
socialinių paslaugų įstatymo NR. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-211 2017-02-09
dalyvavo: 1. Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė
kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – LR Prezidentės patarėja, D. Buivydaitė-Garbštienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, R. Juršaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas; M. Paskočinienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja, E. Žiobienė – Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, E. Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyr. patarėja, K. Stepanova – „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo generalinė direktorė Lietuvai, L. Pakalkaitė – SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos nacionalinė direktorė, L. Kaminskas – Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos narys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – TD), 2016-12-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
yra neišbaigtos, nenuoseklios, siūlomam teisiniam reguliavimui trūksta sistemiškumo su kitais teisės aktais, pvz., Civiliniu kodeksu, reguliuojančiu vaikų globą (rūpybą), be to, nenumatytas siūlomų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas (nepateikiamos nuorodos į įgyvendinamuosius teisės aktus), todėl svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu bus užtikrintas tinkamas įstatymo įgyvendinimas (socialinių paslaugų organizavimas, finansavimas ir kiti aspektai). Nusprendus teikti įstatymo projektą, siūlytina jį tobulinti pagal toliau pateikiamas pastabas. Pritarti. 1.2
1
keičiamas įstatymas) papildyti socialinio (profesionalaus) globėjo sąvoka, kurios apibrėžime numatyta, kad tai fizinis asmuo, kuris savo šeimoje prižiūrėtų likusius be globos vaikus pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams. Ši nuostata svarstytina dėl kelių aspektų. Pirma, sąvokoje vartojamas žodis
„profesionalus“ toliau įstatymo tekste nevartojamas, be to, jis nesuteikia
siūlomam teisiniam reguliavimui teisinio krūvio, todėl siūlytume jo atsisakyti.
Antra, siūlomame apibrėžime vartojama formuluotė „socialinių paslaugų įstaiga, teikianti socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams“ neatskleidžia, kokia konkrečiai socialinių paslaugų įstaiga turima omeny, kokias socialines paslaugas ji teikia globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, neaišku, kas šiame kontekste yra „kita pagalba“. Pastebėtina, kad keičiamame įstatyme jau yra apibrėžtos ir vartojamos sąvokos „socialinių paslaugų įstaiga“, „socialinės globos įstaiga“, „socialinės paslaugos“, todėl siūlomi pakeitimai ir vartojamos formuluotės turėtų būti derinami su galiojančiomis nuostatomis, atsižvelgiant į jų turinį. Trečia, svarstytina, ar nuostatos dėl bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties turėtų būti įtvirtintos sąvokos apibrėžime, o ne, pvz., atskirame straipsnyje kaip taisyklė. Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo neturėtų būti atskleistas tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties turinys. Šiame kontekste pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog socialinių paslaugų teikimas grindžiamas bendradarbiavimo principu, todėl svarstytina, ar nereikėtų tikslinti sutarties pavadinimo, atsisakant jame bendradarbiavimo kaip perteklinės nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad neatsisakius šios nuostatos būtų neaiškus sutarties pobūdis, nes bendradarbiavimas teisine prasme negrindžiamas imperatyviomis nuostatomis, prisiimamais įsipareigojimais, labiau paremtas geranoriškumu, o socialinių paslaugų teikimas susijęs su konkrečiomis teisėmis, pareigomis ir atsakomybe. Pritarti. 1.3
2
įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje kaip pertekliniai, apsunkinantys tekstą brauktini žodžiai „bendradarbiaudami su socialinių paslaugų įstaiga“.
Be to, siekiant teisinio aiškumo, tikslintina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „socialiniams globėjams, per socialinę globos įstaigą“. Pritarti. 1.4
3
įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 7 punkto pakeitimas vertintinas kaip perteklinis, atsižvelgiant į tai, kad institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo principas yra numatytas keičiamo įstatymo 4 straipsnyje, o keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad savivaldybė viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perka socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams. Atsižvelgiant į tai, siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų atsisakyti. Pritarti. 1.5
45
keičiamas keičiamo įstatymo 19 straipsnis, todėl siūlytina šiuos straipsnius sujungti ir 19 straipsnio pakeitimus dėstyti viename straipsnyje. Pritarti. 1.6
4
keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad socialinis globėjas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus. Siūloma nuostata svarstytina, nes neaišku, kokie teisės aktai nustato reikalavimus socialiniam globėjui. Jeigu, sprendžiant iš keičiamos 3 dalies konteksto, turimi omenyje Civiliniame kodekse numatyti reikalavimai globėjams (rūpintojams), siekiant teisinio aiškumo, reikėtų taip ir numatyti. Pritarti. 1.7
5
pildomoje 19 straipsnio 9 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių aspektų. Pirma, tikslintina visos dalies struktūra, susiejant tarpusavyje abu sakinius.
Antra, kaip jau pastebėta šios išvados 1 pastaboje, neaišku, kas yra „socialinė paslaugų įstaiga, dirbanti su socialiniais globėjais“ (pastebėtina, kad vietoj žodžio „socialinė“ turėtų būti žodis
„socialinių“), ar turima omeny konkreti įstaiga, kurioje globojamas vaikas,
ar kita įstaiga. Jeigu tai įstaiga, kurioje gyvena globojamas vaikas, neaišku, kaip ir kokia tvarka, kuo vadovaudamasi ji turėtų vykdyti socialinių globėjų paiešką, parengimą ir kontrolę bei organizuotų jų kompetencijos tobulinimą. Svarstytina, ar tokia įstaiga būtų kompetentinga atlikti nurodytus veiksmus. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas minėtais aspektais. Pritarti. 1.8
6
keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies formuluotė vertintina kaip perteklinė keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, kur nustatyta, kad „socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skirtų vaikų globos (rūpybos) išmokoms mokėti“, todėl jos siūlytina atsisakyti. Pritarti. 1.9
įgyvendinimui reikėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, įstatymo projektas pildytinas straipsniu dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo, numatant įsigaliojimo datą ir pasiūlymus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 1.10
123456
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ įstatymo projektas ir jo lyginamasis projektas koreguotini atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
„NR.“, brauktini žodžiai „IR PAPILDYMO“, vietoj žodžio „ĮSTATYMO“ turėtų būti
įrašytas žodis „ĮSTATYMAS“, kuris turėtų būti dėstomas atskiroje eilutėje centre;
brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“, o įstatymo projekto 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo esmėje vietoj žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „Pakeisti“;
4) Projekto lyginamajame variante žodžiai „Projekto lyginamasis variantas“ turi būti rašomi kampiniu vėliaviniu būdu per dvi eilutes. Pritarti. 1.11
politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar (ir) Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Pritarti. 2. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-01-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑211 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, 2017-02-065 Įstatymo projekto Nr. XIIIP-211 (Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto) 5 straipsnyje išbraukti žodį „kontrolę“, kadangi socialinių, kaip ir kitų globėjų kontrolę per globos priežiūros institutą vykdo savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-211, sujungiant jį su Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-293, ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-293(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė