Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių pakeitimo
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Komisijai suteikta ir įslaptinta informacija gali būti panaudota moksliniams darbams tik su Komisijos leidimu ir Komisijos užkoduota. Informacija apie prisipažinusius ar neprisipažinusius slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja. Einant minėtas pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, privaloma. Jei nurodytas pareigas einantys arba į jas kandidatuojantys asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažįsta Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslepia, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šių asmenų neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar žinomai melagingų žinių pateikimas apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą arba tokios informacijos nuslėpimas, turimų dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neperdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą, pareigūno vardo pažeminimą.“
straipsnio pakeitimas 1.
9 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9 straipsnis. Asmenų, prisipažinusių ar pripažintų slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos apribojimas:
buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali:“. 2. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Kai Komisijos sprendimu šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka Teisės aktų registre paskelbiami duomenys apie asmenis, neprisipažinusius slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, darbdavys ar valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šių duomenų paskelbimo nutraukti darbo sutartį arba atleisti iš einamų pareigų įstatymų nustatyta tvarka, nepaisant to, kad toks atleidimo pagrindas nenustatytas šių asmenų atleidimą iš darbo ar pareigų reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (statutuose).“
3Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,4. Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas einančių asmenų, neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui. Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamą sprendimą priima per 14 dienų nuo Komisijos sprendimo Teisės aktų registre paskelbti duomenis apie asmenis, neprisipažinusius slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo dienos.“
m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
DĖL Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekto rengimą paskatino neaiškios ir netikslios prisipažinusių ir neprisipažinusių asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąvokos ir iš to kylantis teisinis netikrumas.
Prisipažinusieji turi imunitetą ir jiems netaikomi galimybės eiti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų (pareigų, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat viceministro, ministerijos kanclerio, valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovo pareigų; prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigų; valstybės tarnautojo ar civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigų krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos; valstybės tarnautojo pareigų Valstybės saugumo departamente; pareigų diplomatinėje tarnyboje; pareigų, susijusių su Lietuvos Respublikos ir (arba) su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga; registro tvarkymo įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų arba pareigų, tiesiogiai susijusių su registrų duomenų valdymu ar tvarkymu, taip pat valstybės informacinę sistemą tvarkančios įstaigos vadovo pareigų ir pareigų, tiesiogiai susijusių su valstybės informacinių sistemų valdymu ar tvarkymu), ar reikalavimas paviešinti ryšius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Taip skatinamas asmenų, einančių ar kandidatuojančių į aukštas pareigas, nesąžiningumas, kai prisipažįstama ne dėl patriotiškumo, o dėl politinės naudos. Atskyrus minėtas sąvokas numatoma didesnė teisinė atsakomybė prisipažinusiems asmenims, nei buvo iki šiol.
Nauju teisiniu reguliavimu siekiama ne tik užtikrinti valdžios skaidrumą ir piliečių pasitikėjimą ja, bet ir prisidėti prie teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių užtikrinimo, gerinti Lietuvos, kaip skaidrios ir demokratinės valstybės, įvaizdį ir, svarbiausia, stiprinant Lietuvos saugumą mažinti Rusijos specialiųjų tarnybų įtaką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu nėra aiškiai atskirtos prisipažinusių ir neprisipažinusių asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąvokos, todėl teisinis reguliavimas nėra aiškus ir nuoseklus. Ribojimai eiti tam tikras pareigas ar išviešinti informaciją numatomi neprisipažinusiems, o prisipažinusieji lieka be jokių sankcijų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu aiškiai atskiriamos prisipažinusių ir neprisipažinusių asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąvokos. Numatomi ribojimai eiti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas, reikalavimas viešai paskelbti informaciją apie būtus ryšius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ne tik neprisipažinusiems, bet ir prisipažinusiems asmenims.
Naujasis teisinis reguliavimas vadovaujasi įstatymų leidėjo tikslais, turėtais priimant minėtą įstatymą, tikimasi, kad griežtesnis ribojimų ir įpareigojimų taikymas bei didesnė atsakomybė prisipažinusiesiems didins valdžios skaidrumą ir piliečių pasitikėjimą ja, išviešinus informaciją leis piliečiams adekvačiai įvertinti ir nuspręsti, kokiems žmonėms nori patikėti valstybės valdymą bei apsaugos Lietuvą nuo buvusių KGB agentų įtakos Lietuvos saugumui ir kitiems strateginiams tikslams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminologinei situacijai įstatymo projekto priėmimas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. Europos Sąjungos teisės aktai nereguliuoja įstatymo projektu teikiamų klausimų (nėra ES kompetencijos sritis). 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„SSRS“, „bendradarbiavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 8 straipsnio 3 dalį informacija apie prisipažinusius ar neprisipažinusius slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo
duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas, nelaikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnyje ir Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, skirtos paviešinti duomenis apie kandidatų į šias viešosios valdžios institucijas bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Antai:
1) kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Tai jis nurodo kandidato į Seimo narius anketoje.
Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“. Jeigu kandidatas to nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į Seimo narius. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po Seimo rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio Seimo nario įgaliojimai nutraukiami“. 2) Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomenų anketos formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Anketos duomenys yra vieši.
Anketos duomenys yra vieši. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šią anketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus nepateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai užpildytos duomenų anketos, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai viešai paskelbia ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai asmuo įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus. Apie savo darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis) kandidatas į Respublikos Prezidentus privalo skelbti savo kiekvienoje vaizdo ar garso agitacinėje rinkimų medžiagoje. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar šiuo aspektu projekto
teisinis reguliavimas nėra perteklinis. Taip pat diskutuotina, ar mechaniškai įrašoma sąvoka „prisipažinusius“ neiškreiptų savanoriškai prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir apie tokį bendradarbiavimą neprisipažinusių asmenų (sąmoningai nuslėpusių šiuos gyvenimo faktus) teisinės padėties ir jos skirtumų (keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnis, 7 straipsnis, 8 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalys, 9 straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad 1990 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškime, kuriuo asmenys buvo raginami prisipažinti bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, buvo garantuojama, kad informacija apie šiuos asmenis niekada nebus oficialiai skelbiama.
Be to, Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 1 straipsnyje vienu iš šio įstatymo tikslų skelbiamas siekis apginti žmogaus ir piliečio teises, laisves bei asmens saugumą, apsaugant nuo užsienio specialiųjų tarnybų poveikio, šantažo ir verbavimo ar bandymo įtraukti į neteisėtą veiklą. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio pavadinime ir šio straipsnio 1 dalyje sąvokos „prisipažinusių“,
„prisipažinę“ mechaninis įrašymas gali iškreipti ne tik šiame straipsnyje, bet
ir visame įstatyme įtvirtiną asmenų, savanoriškai prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir dėl tokio bendradarbiavimo neprisipažinusių asmenų (nuslėpusių šiuos duomenis) teisinę padėtį (keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnis, 7 straipsnis, 8 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalys, 9 straipsnis). Pagal projekto siūlymą, tiek vieniems, tiek ir kitiems nurodytiems asmenims kylančios pasekmės būtų vienodos - jie negalėtų eiti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų.
Toks teisinis reguliavimas nesuderinamas su įstatymo tikslais (1 straipsnis), asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis apsauga, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi „Šio straipsnio
SSRS specialiosiomis tarnybomis neskelbiami ir šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyti veiklos apribojimai netaikomi asmenims, kurie apie savo slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis prisipažino specialiosioms deputatų komisijoms, sudarytoms įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo“ arba specialiojoje Lietuvos Respublikos valstybinių įstaigų tarnautojų asmens duomenų pildymo anketoje, kurios forma nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 6 d. potvarkiu Nr. 351p“. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
pagal įstatymo 8 straipsnio 4 dalį duomenys apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis skelbiami Teisės aktų registre tuo atveju, jeigu asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, per 6 mėnesius nuo Komisijos paskelbto registravimo ir prisipažinimų priėmimo pradžios neprisipažino slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat jei pateikė žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpė. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl sąvokos
„neprisipažinusius“ įrašymo šio straipsnio 4 dalyje. 4.
įstatymo projekto pavadinimą reikia patikslinti pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013, Nr. 137-6952) (toliau – Rekomendacijos) 88.1. punktą, kuriame numatyta, kad keičiamo įstatymo pavadinime nurodomi tik keičiami ar pildomi straipsniai, nauji straipsniai, kuriais pildomas įstatymas, taip pat straipsniai, kurie pripažįstami netekusiais galios. 5. Pagal Rekomendacijų 35.5. punktą, jei įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji nenumeruojama. Todėl projekto 1 ir 3 straipsnio vienintelių dalių žymėjimo reikia atsisakyti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-07 Nr. S-2018-3507 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2003 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame 2018 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-2003 pateiktiems argumentams dėl Projektu siūlomų įtvirtinti nuostatų vertinimo perteklinėmis keičiamo įstatymo atžvilgiu ir jų neatitikimo įstatymo tikslams, galimai iškreipiant prisipažinusiųjų ir neprisipažinusiųjų slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenų teisinę padėtį. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]