Projektas Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 10 straipsnio 7 dalies papildymas
1Papildyti 10 straipsnio 7 dalį,
išdėstant taip:
tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai). 4) dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje;
5) augino neįgalų vaiką iki 18 metų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Gintarė Skaistė
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Nuo 2018 m. sausio 1 dienos įsigaliojusioje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje numatytos Sodros įmokų „grindys“, t.y. kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Išimtys numatytos tik darbuotojams, kurie atitinkamą mėnesį buvo drausti pas kitą draudėją, gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją arba buvo ne vyresni kaip 24 metų. Nustatytų Sodros įmokų „grindų“ tikslas buvo mažinti šešėlinį darbo užmokestį verslo įmonėse ir užtikrinti didesnes socialines garantijas ne pilną darbo dieną dirbantiems žmonėms sulaukus pensinio amžiaus. Visgi, pelno nesiekiančių organizacijų sektoriuje dažnai mokama mažesnė nei minimali alga ne dėl slepiamų mokesčių, bet dėl savanoriško darbo principo ir nereguliaraus finansavimo. Pvz. vaikų dienos centrams dažnai net ir valstybės finansavimas skiriamas nepilnam etatui išlaikyti. Todėl naujai įsigaliojusios Sodros įmokų „grindys“ pelno nesiekiančioms organizacijoms sukuria naują mokėjimų prievolę, kuriai padengti lėšų tiesiog nėra. Taip pat, reikia įvertinti, kad dalis asmenų dirba ne pilną darbo dieną ne dėl nenoro dirbti ar noro slėpti mokesčius, tačiau dėl to, kad augina neįgalius vaikus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Įvedus Sodros įmokų „grindis“ visiems ne pilną darbo dieną dirbantiems asmenims, atsiranda didelė tikimybė, kad darbdavys pasirinks pilnu etatu galinčius dirbti asmenis.
Tad šiuo įstatymu siūlomi du pakeitimai:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narė Gintarė Skaistė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Nuo 2018 m. sausio 1 dienos įsigaliojusioje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje nurodyta, kad draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Išimtys numatytos tik darbuotojams, kurie atitinkamą mėnesį buvo drausti pas kitą draudėją, gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją arba buvo ne vyresni kaip 24 metų. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma, kad pelno nesiekiančių organizacijų valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, būtų skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio. Taip pat, siūloma, kad draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, kurie augina neįgalius vaikus iki 18 metų, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, būtų skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio. Tokiu atveju jiems nebūtų taikomas minimalus valstybinio socialinio draudimo įmokų dydis, nustatantis kad valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų mokamos nuo nustatyto atlyginimo, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo pakeitimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai didelės įtakos neturės. Tai palies tik darbdavius, kurių darbuotojai augina neįgalius vaikus iki 18 metų ir pelno nesiekiančių organizacijų sektorių. Šiems subjektams galimai sumažės valstybinio socialinio draudimo įmokos. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Priėmus įstatymo projektą, galimai sumažės Sodros surenkamos lėšos. Tačiau taip pat, galimai bus išsaugotos darbo vietos, kurios nepriėmus įstatymo būtų panaikintos. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Valstybinis socialinis draudimas, draudėjo įmokos 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Gintarė Skaistė
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsnio 7 dalį 4 punktu, pagal kurį šioje dalyje nustatyti reikalavimai būtų netaikomi kai darbuotojas ar tarnautojas dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje. Įstatymo projekte teikiama formuluotė tikslintina. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatytos išimtys siejamos su draudžiamo (apdraustojo) asmens teisiniu statusu (draustas pas kitą darbdavį, gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensiją, yra ne vyresnis kaip 24 metų, augina neįgalų vaiką iki 18 metų). Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte suformuluotoje išimtyje nustatytas ne tik asmens, bet ir draudėjo teisinis statusas - pelno nesiekianti organizacija. Pasirinkta keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies (pirmosios pastraipos ir 4 punkto) konstrukcija gali būti suprasta taip, kad ši išimtis taikoma ne tik draudėjui - pelno nesiekiančiai organizacijai, bet ir bet kuriam kitam draudėjui, jeigu pas jį dirbantis draudžiamasis asmuo tuo pačiu metu dirba pelno nesiekiančioje organizacijoje. Todėl, siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo, nuostata tikslintina. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies pirmosios pastraipos formuluotę, 7 dalies 4 punkte formuluotė „pagal darbo sutartį“ laikytina pertekline. 2. Siekiant teisinio apibrėžtumo reikėtų tikslinti sąvoką „pelno nesiekiančioje organizacijoje“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys yra skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.
Šio straipsnio
savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t.t.)“. Taip pat pastebėtina, kad viešieji juridiniai asmenys yra asociacijos pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą bei nevyriausybinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Pagal įstatymo projekte teikiamą formuluotę siūloma išimtis būtų taikoma ne tik įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytiems vaikų dienos centrams, bet ir valstybės ir savivaldybės įmonėms, valstybės ir savivaldybės įstaigoms, viešosioms įstaigoms ir t. t., todėl siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas, kad būtų aišku, kokios organizacijos turimos omeny. 3. Tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, kaip perteklinius išbraukiant skaičių ir žodį „7 DALIES“ ir vietoj žodžio „PAPILDYMO“ įrašant žodį „PAKEITIMO“. 4. Įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina, šios dalies pakeitimo esmė dėstytina taip: „Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:“, o visas 7 dalies tekstas dėstytinas kabutėse. 5. Įstatymo projektas pildytinas nuostatomis dėl įstatymo įsigaliojimo datos, kad būtų aišku, nuo kada turėtų būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal siūlomus įtvirtinti pakeitimus. Taip pat reikėtų nustatyti šio įstatymo įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus) ir nustatyti tam reikalingą terminą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J.
Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-02- Nr. Į 2018-01-31
Lietuvos Respublikos Seimui
Nr. XIIIP‑1630 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I‑1336 10 straipsnio 7 dalies papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1630, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nr. i-1336
projekto nr. xiiip-1630 2019-05-29
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: P. Urbšys
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-261 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
būtų netaikomi kai darbuotojas ar tarnautojas dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje. Įstatymo projekte teikiama formuluotė tikslintina. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatytos išimtys siejamos su draudžiamo (apdraustojo) asmens teisiniu statusu (draustas pas kitą darbdavį, gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensiją, yra ne vyresnis kaip 24 metų, augina neįgalų vaiką iki 18 metų). Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte suformuluotoje išimtyje nustatytas ne tik asmens, bet ir draudėjo teisinis statusas - pelno nesiekianti organizacija.
Pasirinkta keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies (pirmosios pastraipos ir 4 punkto) konstrukcija gali būti suprasta taip, kad ši išimtis taikoma ne tik draudėjui - pelno nesiekiančiai organizacijai, bet ir bet kuriam kitam draudėjui, jeigu pas jį dirbantis draudžiamasis asmuo tuo pačiu metu dirba pelno nesiekiančioje organizacijoje. Todėl, siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo, nuostata tikslintina. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies pirmosios pastraipos formuluotę, 7 dalies 4 punkte formuluotė „pagal darbo sutartį“ laikytina pertekline. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nesiekiančioje organizacijoje“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys yra skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t.t.)“. Taip pat pastebėtina, kad viešieji juridiniai asmenys yra asociacijos pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą bei nevyriausybinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą.
Pagal įstatymo projekte teikiamą formuluotę siūloma išimtis būtų taikoma ne tik įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytiems vaikų dienos centrams, bet ir valstybės ir savivaldybės įmonėms, valstybės ir savivaldybės įstaigoms, viešosioms įstaigoms ir t. t., todėl siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas, kad būtų aišku, kokios organizacijos turimos omeny. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išbraukiant skaičių ir žodį „7 DALIES“ ir vietoj žodžio „PAPILDYMO“ įrašant žodį „PAKEITIMO“. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4Įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina,
šios dalies pakeitimo esmė dėstytina taip: „Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:“, o visas 7 dalies tekstas dėstytinas kabutėse. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įsigaliojimo datos, kad būtų aišku, nuo kada turėtų būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal siūlomus įtvirtinti pakeitimus. Taip pat reikėtų nustatyti šio įstatymo įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus) ir nustatyti tam reikalingą terminą. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 6.
Respublikos Teisingumo ministerijos, 2018-02-07 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I‑1336 10 straipsnio 7 dalies papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1630, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė R. Kavaliauskaitė, 2018-02-23
1 Probleminė situacija: Jeigu asmuo, kuriam nustatytas darbingumo lygis, gauna šalpos pensiją, dirba ne visą darbo dieną ir gauna mažesnę nei minimalią mėnesinę algą, jam yra taikomos Sodros įmokų ,,grindys“, tačiau jeigu asmuo gauna netekto darbingumo pensiją iš Sodros, jam įmokų ,,grindys“ nėra taikomos. Daugelis jaunų asmenų, turinčių negalią iš vaikystės, gauna šalpos išmokas, nes neturi sukaupę būtinojo darbo stažo ir praktiškai jiems tai nepavyks padaryti, nes dėl Sodros ,,grindų“ darbdaviai jų nenorės priimti dirbti. Tai yra diskriminacija išmokos šaltinio gavimo pagrindu dėl kelių įstatymų nesuderinamumo. Įvestos ,,grindys“ tokiems asmenims dar labiau apsunkina įsidarbinimo galimybes. Nuo 2018 m. įsigaliojusios pataisos visus asmenis, kurie turi nustatytą neįgalumą iš vaikystės ir dėl negalios pobūdžio negalintys dirbti pilną darbo dieną atsiranda užribyje ir tampa visiškai nepageidaujami darbo rinkoje. Iš vienos pusės valstybė investuodama milijonus eurų įvairiomis programomis skatina įdarbinti neįgaliuosius, o iš kitos – vienas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo punktas panaikina tūkstančiams neįgaliųjų galimybę įsidarbinti. Tokie įstatymų kuriozai skatina neįgaliuosius atsisakyti galimybės dirbti ir būti valstybės išlaikytiniais.
Siūlome: Papildyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 str. 7 d. 2 p., kad ne tik asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijas, bet ir šalpos pensijas, būtų netaikomos Sodros įmokų ,,grindys“. Įvertinta. Pasiūlymas neaktualus, nes 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais jau yra nustatyta išimtis asmenims, kurie gavo šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, taip pat turi nustatytą 0-55 procentų darbingumo lygį, už kuriuos draudėjas neprivalo papildomai iš savo lėšų sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų, kai apskaičiuotas jų darbo užmokestis mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga. 2. Vilniaus m. savivaldybės viešosios įstaigos dienos centras ,,Mes esame“ direktorius V. Rybak, 2018-03-07
1 Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo 2017 m. gruodžio 5 d. įstatymui Nr. XIII-823, buvo nustatyta Sodros įmokų apatinė riba, t. y. šios įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, turi būti skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Numatytos kelios išimtys, tame tarpe ir neįgaliesiems, bet tik gaunantiems netekto darbingumo (invalidumo) pensijas. Jiems, dirbantiems pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, ir toliau Sodros įmokos skaičiuojamos bei mokamos tik nuo nustatyto darbo užmokesčio, kuris gali būti mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą. Tačiau ne visi neįgalieji gauna netekto darbingumo (invalidumo) pensijas. Didelė dalis proto negalią turinčių asmenų gauna šalpos neįgalumo pensijas, nes jų negalia yra nuo vaikystės.
Įdarbintiems asmenims, turintiems proto negalią ir gaunantiems šalpos neįgalumo pensijas, šiais įstatymo pakeitimais nenumatyta jokių išimčių. Šie asmenys dėl negalios dažnai dirba ne visą darbo laiką ir uždirba mažiau nei minimalioji mėnesinė alga, bet jų darbdaviai dabar turi skaičiuoti ir mokėti įmokas Sodrai nuo minimalios mėnesinės algos. Tokia padėtis ne tik neskatina darbdavių įdarbinti proto negalią turinčius asmenis, bet skatina atleisti iš darbo jau dirbančius ne visą darbo laiką neįgaliuosius, jei jie negauna netekto darbingumo (invalidumo) pensijos. Prašome atsižvelgti į mūsų pastabas ir parengti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą, nustatančią, kad visiems ne visą darbo laiką dirbantiems neįgaliesiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gauna netekto darbingumo (invalidumo) pensiją ar šalpos neįgalumo pensiją, būtų taikoma išimtis dėl minimalios socialinio draudimo įmokų (toliau – įmokos) ribos nustatymo. Įvertinta. Pasiūlymas neaktualus, nes 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais jau yra nustatyta išimtis asmenims, kurie gavo šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, taip pat turi nustatytą 0-55 procentų darbingumo lygį, už kuriuos draudėjas neprivalo papildomai iš savo lėšų sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų, kai apskaičiuotas jų darbo užmokestis mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga. 3. Lietuvos neįgaliųjų ir pensininkų bendrijos prezidentas A. Grigalis, 2018-03-16
Prašome imtis numatytų įstatymo tvarka priimto įstatymo pakeitimo iš 1991-05-21 Nr. 1-1336 str.10 7 dalis, prie vadinamų SODROS grindų dėl minimumo mokesčių SODRAI. Išimtys yra taikomos jaunimui iki 24 metų, neįgaliesiems, pensininkams ir turintiems du darbus, o gaunantiems neįgalumo pašalpas iš socialinės paramos ir rūpybos skyriaus asmenis šios išimtys netaikomos.
Daugelis neįgaliųjų draugijų, bendrijų dėl šito įstatymo nukenčia, nes vykdome socialinius projektus neįgaliesiems, kur gauname kelis tūkstančius eurų metams ir iš šių lėšų turime padengti patalpų eksploatavimo išlaidas, sumokėti būreliu vadovams numatytus atlyginimus, kurie siekia nuo 60 -120 eurų per mėnesį. Pagal šį įstatymą mes negalime mokėti nuo minimumo mokesčių, nes taip išeitų ką uždirba-me, tą turime pervesti SODROS mokesčiams sumokėti. Dėl neįtraukimo į išimtis daugelis neįgaliųjų draugijų, bendrijų prarado neįgaliųjų darbuotojų, nes jie jaučiasi diskriminuojami nuo kitų negalią turinčių asmenų, kurie gauna neįgalumo išmokas iš SODROS ir turi sumokėti visą uždirbta sumą SODROS mokesčiams sumokėti. Prašome:
šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, nes daugelis dirbančiųjų neįgaliųjų draugijose, bendrijose neteko darbo pagal vykdomus projektus, nes jie gauna iš socialinės paramos ir rūpybos skyriaus neįgalumo pašalpas. 2. Manome, kad vykdantys socialinius neįgaliųjų projektus visi darbuotojai turėtų būti įtraukti į šias išimtis. 3. Prašome skubos tvarka pakeisti šio įstatymo minėtus punktus, nes dalį mokesčių dirbantieji yra priversti mokėti iš savo atlyginimo. 4. Prašome padengti patirtus nuostolius dėl šio įstatymo neįgaliesiems asmenims. Įvertinta.
Įvertinta. 1-3 pasiūlymai neaktualūs, nes 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais jau yra nustatyta išimtis asmenims, kurie gavo šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, taip pat turi nustatytą 0-55 procentų darbingumo lygį, už kuriuos draudėjas neprivalo papildomai iš savo lėšų sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų, kai apskaičiuotas jų darbo užmokestis mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga. (dėl 2 pasiūlymo - taip pat žr. nuomonę prie susijusių Seimo narių P. Urbšio, taip pat G. Skaistės ir M. Majausko pasiūlymų, kuriems nepritarta). Neatsižvelgta į 4 pasiūlymą (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 4. Lobistė D. Mikalauskaitė, 2019-03-101 Teikiu lobistinį papildymą projektui XIIIP-1630, nes vaikui/šeimos nariui su negalia sukakus 18 metų, šeimai, auginančiai jį namuose niekas nepasikeičia ir neatsiranda naujų/kitų/ papildomų galimybių, t.y., lieka tie patys gyvenimo sunkumai: dėl neįgaliojo nuolatinės priežiūros ar slaugos vienam iš tėvų/šeimos narių lieka ribotos galimybės dirbti pilnu etatu; dėl nesprendžiamų problemų ugdymo ir užimtumo srityse, neįgalieji ir jų šeimos dažnai atsiduria socialinėje atskirtyje; nesant kitų galimybių - ne visi išgali susimokėti už dienos centro lankymą, be to, didmiesčiuose patekti į stigmatizuojantį centrą - yra eilė kaip ir į globos įstaigas ir aibė kitokių (sveikatos, amžiaus ir pan.) problemų. Šeimai, auginančiai namuose neįgalų nepilnametį ar pilnametį vaiką/šeimos narį iš esmės visose gyvenimo srityse ribotos galimybės dėl iki šiol neįgyvendintų 2010 m. ratifikuotos JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų:
1Papildyti 10 straipsnio 7 dalį,
išdėstant taip: 7.
Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai). 4) dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje;
5) augino nepilnametį ir/ar pilnametį neįgalų vaiką iki 18 metų/šeimos narį. arba
5) augino nepilnametį ir/ar pilnametį neįgalų vaiką iki 18 metų/šeimos narį, kuriam nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) arba nuolatinės slaugos poreikis.“ Nepritarti. 1.Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą ir argumentus, išvados 7 punkte);
2Nuo 2018 m. liepos 1 d. galioja išimtis, kai draudėjas gali papildomai iš savo lėšų nemokėti socialinio
draudimo įmokų nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip MMA ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis dėl jų socialinio statuso ypatybių (valstybės lėšomis sumokama trūkstama iki MMA sumos įmokų suma), tarp jų - už asmenis, slaugančius neįgaliuosius namuose, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o nuo
neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 5. Jurbarko r. verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas G.
Stoškus, 2018-04-12 Nr. g-2018-39741 Lietuvos Respublikos Seimo narė G.Skaistė pateikė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo jstatymo Nr.l-1336 10 straipsnio 7 dalies papildymo jstatymo projektą (toliau – jstatymo projektas), kuriuo siūlo, kad valstybinio socialinio draudimo jmokos už tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto * darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesio alga (toliau -MMA), išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesj dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje ir augino nejgalų vaiką iki 18 metų. Mūsų nuomone, šie Seimo narės siūlymai yra logiški, argumentuoti ir teisingi, todėl mes jiems pritariame. Tačiau norime atkreipti Jūsų dėmesj, kad praėjusiais metais priimti Valstybinio socialinio draudimo jstatymo pakeitimai, kai verslo įmonėse už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip MMA, labai ženkliai atsiliepė labai mažoms įmonėms, ypač ekonomiškai vegetuojančiuose regionuose ir rajonuose. Pavyzdžiui vienintelis rajone UAB
„Jurbarko knygynas", jos vadovės teigimu, valytojai, dirbančiai dvi
valandas per darbo dieną, moka 92 eurų atlyginimą, tačiau yra priverstas mokėti 96 eurus valstybinio socialinio draudimo įmokų. įdarbinti valytoją visai darbo dienai bendrovė negali, nes tai riboja atliekamų darbų poreikis ir nedidelė apyvarta. Tokių pavyzdžių mes galime pateikti ne vieną. Dalis mažų įmonių atleido darbuotojus, dirbusius ne visą darbo laiką ar atsisakė numatytų planų juos įdarbinti. Situacija tokia, kad Jurbarko rajone praktiškai kiekvieną mėnesį uždaroma bent po vieną įmonę ar jos filialą. Tačiau valstybė ir jos institucijos, deklaruodamos paramą mažam verslui, praktiškai veiklos sąlygos tik sunkina.
Pritardami pateiktam įstatymo projektui ir įvertindami tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos sukėlė bedarbių skaičiaus didėjimą, papildoma finansine našta užgulė mažas įmones, mažina jų konkurencines galimybes ir pan., siūlome įstatymo projekto 10 str. 7 d. papildyti 8 punktu, išdėstant jį sekančiai: ,,8) dirbo labai mažoje įmonėje, kurios samprata apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.“ Tikimės Jūsų supratimo ir mūsų siūlymo palaikymo. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą ir 1 bei 3 argumentus, išvados 7 punkte). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018 m. rugsėjo12 d. nutarimas
Nr. I‑1336 10 straipsnio 7 dalies papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1630, nes Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr.
XIII-1336, kuris nustato, kad tais atvejais, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį: buvo drausti pas kitą draudėją arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis; gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo; buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai); turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį; gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką.“ Pritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 2. Seimo narys E. Pupinis, 2019-03-13 (vietoj registruoto 2018-04-05)1 Argumentai:
Pasiūlymas teikiamas siekiant sumažinti ribotu darbo krūviu ar tik specialiai pritaikytomis sąlygomis galinčių dirbti asmenų darbo vietos apmokestinimą. Tokia pataisa leistų darbdaviams lanksčiau į darbą priimti žmones, kurių įdarbinimui trukdo „Sodros“ grindys.
Todėl pasiūlymu siekiama nustatyti, jog reikalavimas mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, nebūtų taikomos asmenims, kuriems atitinkamą mėnesį buvo nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekte 1 straipsniu keičiamą LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Draudėjo valstybinio socialinio draudimo
įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo įvertinti 0-55 procentų darbingumo lygiu;
3) 4) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai). 4) 5) dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje;
5) 6) augino neįgalų vaiką iki 18 metų. Nepritarti. Pasiūlymas neaktualus, nes keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte (redakcija nuo 2018-07-01) jau yra nustatyta išimtis turintiems nustatytą 0-55 procentų darbingumo lygį asmenims (kartu žr. Vyriausybės nuomonę dėl šio pasiūlymo, kuriam nepritarta, Vyriausybės nutarimo Nr. 472 4 papunktį). 3. Seimo nariai G. Skaistė, M. Majauskas, 2018-11-081 Argumentai: Nustatytų Sodros įmokų „grindų“ tikslas buvo mažinti šešėlinį darbo užmokestį verslo įmonėse ir užtikrinti didesnes socialines garantijas ne pilną darbo dieną dirbantiems žmonėms sulaukus pensinio amžiaus.
Visgi, nevyriausybinių organizacijų sektoriuje dažnai mokama mažesnė nei minimali alga ne dėl slepiamų mokesčių, bet dėl savanoriško darbo principo ir nereguliaraus finansavimo. Pvz. vaikų dienos centrams dažnai net ir valstybės finansavimas skiriamas nepilnam etatui išlaikyti. Todėl naujai įsigaliojusios Sodros įmokų „grindys“ nevyriausybinėms organizacijoms sukuria naują mokėjimų prievolę, kuriai padengti lėšų tiesiog nėra. Pasiūlymu siūloma susiaurinti išimties gavėjų ratą, kad jie būtų taikomi ne visiems ne pelno siekiančių organizacijų darbuotojams, bet tik nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Siūloma, kad nevyriausybinių organizacijų valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, būtų skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 10 straipsnio 7 dalies papildymas
1Papildyti 10 straipsnio 7 dalį, išdėstant taip:
darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai).
4) dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje dirbo pagal darbo sutartį nevyriausybinėje organizacijoje, taip kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme;
5) augino neįgalų vaiką iki 18 metų.“ Nepritarti. Pritarta Vyriausybės nuomonei ir argumentams dėl šio pasiūlymo, tarp jų - kad būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, atliekantys tas pačias pareigas skirtingą teisinę formą turinčiuose juridiniuose asmenyse, turėtų skirtingas socialines garantijas (žr. Vyriausybės nutarimo Nr. 472 6 papunktį). 4. Seimo narys P. Urbšys, 2018-03-281 Argumentai Siekiant mažesnės mokestinės naštos nevyriausybinėms organizacijoms, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už asmenis, dirbančius nevyriausybinėje organizacijoje, kuri teikia socialines paslaugas ir gauna pajamas iš valstybės biudžeto finansuojamų projektų, draudėjui būtų netaikomas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytas reikalavimas mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Priėmus įstatymo projektą, sumažės mokestinė našta nevyriausybinėms organizacijoms. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: “7.
Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
dalis;
(invalidumo) pensiją;
sukanka 24 metai);
nevyriausybinėje organizacijoje, kuri teikia socialines paslaugas ir kuri gauna pajamas iš valstybės biudžeto finansuojamų projektų;
5) augino neįgalų vaiką iki 18 metų.” Nepritarti. Pritarta Vyriausybės nuomonei ir argumentams, tarp jų – kad būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, atliekantys tas pačias pareigas skirtingą teisinę formą turinčiuose juridiniuose asmenyse, turėtų skirtingas socialines garantijas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tokio draudėjo tipo, kaip nevyriausybinė organizacija nėra, kol kas nėra sukurtas ir nevyriausybinių organizacijų registras; ir siūlymas taikyti nurodytą išimtį būtų sunkiai įgyvendinamas praktikoje. Be to, išimtį siūloma sieti su draudėjo teisiniu statusu (žr. Vyriausybės nutarimo Nr. 472 2 papunktį). 5. Seimo narys V. Simulik, 2018-02-051 Argumentai:
Daugelis daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ir buhalterių ,,į rankas“ už darbą gauna 50-100 eurų, todėl valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis už ne visą darbo laiką, privalės susimokėti darbuotojas arba namo gyventojai, kuriems ir šiuo metu sudėtinga išlaikyti bendrijos administraciją.
Pasiūlymas: Papildyti 6 punktu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,7. Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai). 4) dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje;
5) augino neįgalų vaiką iki 18 metų. 6) dirbo pagal sutartį daugiabučio namo bendrijoje.“ Nepritarti. Pritarta Vyriausybės nuomonei ir argumentams dėl šio pasiūlymo, tarp jų, kad - būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, atliekantys tas pačias pareigas skirtingą teisinę formą turinčiuose juridiniuose asmenyse, turėtų skirtingas socialines garantijas. 6. Seimo narės V. Ačienė, A. Norkienė, G. Burokienė, 2018-04-051 Argumentai:
Atlikus savivaldybių sprendimų bei teisės aktų peržiūrą paaiškėjo, kad daugelyje savivaldybių yra nustatyti normatyvai švietimo įstaigose, kur pavyzdžiui mokytojo padėjėjui etato dydis nustatomas pagal atitinkamų poreikių turinčių mokinių skaičių.
Mokytojo padėjėjo etatas, kai mokykloje mokosi mokinys ar (ir) mokinių grupė, turintys vidutinių, didelių arba labai didelių ugdymosi poreikių ir dėl įgytų ir įgimtų sutrikimų (II, III ar IV specialiųjų ugdymo poreikių lygis) negalintiems savarankiškai dalyvauti ugdymo procese, kuriuos įvertina Švietimo pedagoginė psichologinė tarnyba, skiriamas etatas jei grupėje: 1–2 mokiniai–0,5, o esant 3–4 mokiniai–1 etatinė pareigybė. Jeigu nustatomi dideli specialieji poreikiai pagrindinio ugdymo įstaigose nustatomas – 0,25 etatas. Siekiant išvengti rizikos, kad tokių darbuotojų darbo vietos nebūtų naikinamos, jautriame švietimo ir kituose sektoriuose dirbantiems darbuotojams, kurių darbo laiko normatyvai yra nustatyti atskirais valstybės ar savivaldos institucijų teisės aktais, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už tokius sektoriuje dirbančius asmenis, kaip mokytojo padėjėjas ir pan., draudėjui būtų netaikomas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytas reikalavimas mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Pasiūlymas:
Papildyti 6 punktu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti: ,,7.
Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai). 4) dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje;
5) augino neįgalų vaiką iki 18 metų. 6) dirbo pagal darbo sutartį ne visą darbo laiką dėl to, kad jų pareigybės darbo laiko normatyvai yra nustatyti atskirais valstybės ar savivaldos institucijų teisės aktais.“ Nepritarti. Pritarta Vyriausybės nuomonei ir argumentams dėl šio pasiūlymo, tarp jų, kad - įpareigojus visus darbdavius teikti papildomą informaciją apie nustatytus darbo laiko normatyvus, apdraustųjų asmenų dirbtas valandas, padidėtų jų administracinė našta, taip pat programinės įrangos diegimo išlaidos; išaugtų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų žmogiškųjų ir materialinių išteklių poreikis (žr. Vyriausybės nutarimo 472 3 papunktį). 7. Seimo narys V. Simulik, 2018-04-181 Argumentai:
Pasiūlymas teikiamas siekiant sumažinti asmenų, kurių darbo pobūdis lemia, kad jie dirba ne visą darbo laiką – valytojų ir kiemsargių - darbo vietos apmokestinimą. Tokia pataisa leistų darbdaviams lanksčiau į darbą priimti žmones, kurių įdarbinimui trukdo „Sodros“ grindys.
Siūlymas taip pat susijęs su tuo, kad patalpų ir teritorijos valymo paslaugas, kurias tiesiogiai teikia šios kategorijos darbuotojai, iš valstybės lėšų vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, įsigyja ir valstybinės institucijos. Sudarytų sutarčių kaina negali būti keičiama iš esmės, todėl juridiniai asmenys, teikiantys paslaugas, „Sodros“ grindų iš anksto numatyti ir įskaičiuoti į kainą neturėjo galimybės. Valstybinis teisinis reguliavimas neturi verslo pastatyti į padėtį, kuomet sutarčių vykdymo sąnaudos viršija pajamas, galimybės keisti sutarčių nuostatas nėra, o pasekmės už viešųjų sutarčių netinkamą vykdymą gali lemti, kad juridiniai asmenys apskritai neturės galimybės toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Taip pat valstybinis reguliavimas šiuo atveju sukels pasekmes, kad patalpų ir teritorijos valymo paslaugų kaina viešajam sektoriui ženkliai išaugs. Valstybinės įstaigos, įsigydamos šią paslaugą, turės apmokėti ir grindų mokestį už darbuotojus, dirbančius ne visą darbo laiką, todėl bus daroma ekonominė žala valstybei.
Kadangi tokios profesijos kaip valytojai ir kiemsargiai savo esme lemia, kad šių profesijų žmonės nei faktiškai, nei fiziškai negali dirbti pilnos darbo dienos bei siekiant išvengti rizikos, kad tokių darbuotojų darbo vietos nebūtų naikinamos, o verslas nebūtų ribojamas dalyvauti valstybinių institucijų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, būtų sklandžiai vykdomos sudarytos viešosios sutartys, o valstybinės įstaigos nepatirtų papildomų sąnaudų, įsigydamos patalpų ir teritorijos valymo paslaugas, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už asmenis, dirbančius valytojais ir kiemsargiais, draudėjui būtų netaikomas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytas reikalavimas mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Pasiūlymas:
Papildyti 6 ir 7 punktu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,7. Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai). 4) dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje;
5) augino neįgalų vaiką iki 18 metų;
6) teismo sprendimu skirtas rūpintoju;
7) dirbo valytoju ar kiemsargiu ne visą darbo laiką.“ Nepritarti.
Pritarta Vyriausybės nuomonei ir argumentams dėl šio pasiūlymo, tarp jų, kad:
1) nuo 2020-01-01 pagal priimtas įstatymo pataisas bus draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu ir vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų arba globėjas ar rūpintojas, nuolat prižiūrintys (teikiantys pagalbą namuose šiam neįgaliam asmeniui), ir šie asmenys bus laikomi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta išimtimi;
2) Be to, būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. (žr. Vyriausybės nutarimo Nr. 472 5 papunktį). 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-05-15 nutarimas Nr. 4721 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1148 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Seimo nario V. Simuliko 2018 m. vasario 5 d. pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 7 dalies papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1630 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies tikslas – mažinti šešėlinį darbo užmokestį, didinti socialines garantijas ne visą darbo dieną dirbantiems asmenims, gaunantiems darbo užmokestį, mažesnį kaip minimalioji mėnesinė alga.
Pagal galiojančius įstatymus (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ir kt.), 1 metų tam tikros socialinio draudimo rūšies (pensijų, ligos ir kt.) stažas sukaupiamas, jeigu tos rūšies valstybinio socialinio draudimo įmokos mokėtos nuo 12 minimaliųjų mėnesinių algų sumos. Jei valstybinio socialinio draudimo įmokos už asmenis sumokėtos nuo sumos, mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, įskaitomas proporcingai mažesnis tam tikros draudimo rūšies socialinio draudimo stažas. Šiuo metu kas ketvirtas darbo rinkos dalyvis išeina į pensiją nesukaupęs būtinojo pensijų socialinio draudimo stažo, o tai lemia, kad jų socialinio draudimo senatvės pensija vidutiniškai perpus mažesnė nei tų, kurie sukaupia visą stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. Pritarus pateiktam siūlymui, padidėtų asmenų, kurie išeina į pensiją nesukaupę būtinojo pensijų socialinio draudimo stažo, skaičius. 1.2. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatytos išimtys siejamos su draudžiamojo (apdraustojo) asmens teisiniu statusu, o Seimo nario pasiūlyme išimtį siūloma sieti su draudėjo teisiniu statusu, t. y. buvimu daugiabučio namo bendrija. 1.3. Būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, atliekantys tas pačias pareigas skirtingą teisinę formą turinčiuose juridiniuose asmenyse, turėtų skirtingas socialines garantijas. Pritarti. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-05-15 nutarimas Nr. 4721
d. pasiūlymui dėl Įstatymo projekto dėl šio nutarimo 1.1 bei 1.3 papunkčiuose nurodytų priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad: 2.1.
Šiuo metu draudėjų duomenys Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre tvarkomi pagal draudėjų tipus, kurie yra tapatūs Juridinių asmenų registre bei Mokesčių mokėtojų registre naudojamiems įmonių tipams. Tokio draudėjų tipo kaip nevyriausybinė organizacija nėra, kol kas nėra sukurtas ir nevyriausybinių organizacijų registras, kuris kauptų duomenis apie šias organizacijas, jų veiklą ir pobūdį. 2.2. Siūlymas taikyti išimtį tik socialines paslaugas teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms būtų sunkiai įgyvendinamas praktikoje. Kaip minėta, šiuo metu nekaupiama informacija apie šių organizacijų veiklos pobūdį, todėl būtų sunku identifikuoti, kokias ir kokios apimties paslaugas jos teikia. 2.3. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatytos išimtys siejamos su draudžiamojo (apdraustojo) asmens teisiniu statusu, o Seimo nario pasiūlyme išimtį siūloma sieti su draudėjo teisiniu statusu, t. y. buvimu nevyriausybine organizacija. Pritarti. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
nutarimas Nr. 4721
G. Burokienės 2018 m. balandžio 5 d. pasiūlymui dėl Įstatymo projekto dėl šio nutarimo 1.1 bei 1.3 papunkčiuose nurodytų priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad:
Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms teikti informaciją apie atskirais valstybės ar savivaldos institucijų teisės aktais pareigybėms nustatytus darbo laiko normatyvus.
Taip pat darbdaviai, vadovaudamiesi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms kiekvieną mėnesį teikia praėjusio mėnesio duomenis tik apie apdraustųjų asmenų dirbtas ir nedirbtas dienas, neišskirdami tomis dienomis dirbtų (nedirbtų) valandų skaičiaus. Įpareigojus visus darbdavius teikti informaciją apie nustatytus darbo laiko normatyvus, apdraustųjų asmenų dirbtas valandas, padidėtų jų administracinė našta – reikėtų daugiau laiko duomenims apie nustatytus darbo laiko normatyvus, dirbtas valandas susisteminti ir perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, taip pat padidėtų programinės įrangos, reikalingos nurodytiems veiksmams atlikti, diegimo išlaidos. 3.2. Nustačius, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos privalo rinkti, apdoroti ir kaupti duomenis apie apdraustiesiems asmenims nustatytus darbo laiko normatyvus, jų dirbtas darbo valandas, išaugtų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų žmogiškųjų ir materialinių išteklių, reikalingų papildomai informacijai apie kiekvieną apdraustąjį asmenį apdoroti, poreikis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2018 metais apdraustųjų visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu asmenų skaičius siekė 1 mln. 330 tūkst. Pritarti. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
nutarimas Nr. 4721
4Nepritarti Seimo nario E. Pupinio 2018 m.
balandžio 5 d. pasiūlymui dėl Įstatymo projekto, patikslintam 2019 m. kovo 13 d. pasiūlymu, dėl to, kad Seimas 2018 m. birželio 28 d. priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.
I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir
atvejais, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį. Pritarti. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
nutarimas Nr. 4721
5Nepritarti Seimo nario V. Simuliko 2018 m.
balandžio 18 d. pasiūlymui dėl Įstatymo projekto dėl šio nutarimo 1.1, 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytų priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad:
socialinio draudimo įstatymo Nr. I‑1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1961, kuriuo nustatė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bus draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, nuolat prižiūrintys namuose šį neįgalų asmenį (teikiantys pagalbą namuose šiam neįgaliam asmeniui), ir šie asmenys bus laikomi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta išimtimi. 5.2.
principas. Asmenys, dirbdami tomis pačiomis sąlygomis, turėtų skirtingas socialines garantijas, nes, atsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas, skirtųsi darbdavio už juos mokamų socialinio draudimo įmokų suma. Pritarti. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
nutarimas Nr. 4721
d. pasiūlymui dėl Įstatymo projekto dėl šio nutarimo 1.1, 1.3, 2.1 ir 2.3 papunkčiuose nurodytų priežasčių. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į tai, kad:
1) nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIII-1336 numatyta daugiau atvejų, kada darbdavys (draudėjas), jeigu darbuotojui (apdraustajam) apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, gali papildomai iš savo lėšų nemokėti socialinio draudimo įmokų nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, ir tai siejama su apdraustojo, o ne darbdavio teisiniu statusu; 2)išimčių sąrašas neturėtų būti dar labiau plečiamas, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kas ketvirtas darbo rinkos dalyvis išeina į pensiją nesukaupęs būtinojo stažo, o tai lemia, kad jų pensija vidutiniškai perpus mažesnė nei tų, kurie sukaupia pilną stažą pensijai gauti.
Vienų metų tam tikros socialinio draudimo rūšies (pensijų, ligos ir kt.) stažas sukaupiamas, jeigu tos rūšies socialinio draudimo įmokos mokėtos nuo 12 minimaliųjų mėnesinių algų sumos; pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. Pritarti. Žr. Komiteto sprendimą ir argumentus išvados
atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarime Nr. 923, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 15 d. nutarime Nr.
472 pareikštą nuomonę ir argumentus, ir į tai, kad:
1) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) redakcijoje, galiojančioje nuo 2018-07-01, jau yra nustatyta daugiau išimčių, kai draudėjas (darbdavys), jeigu apdraustajam (darbuotojui artarnautojui) apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau - MMA), gali papildomai iš savo lėšų nemokėti socialinio draudimo įmokų nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip MMA ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, ir šios išimtys siejamos su apdraustojo, o ne draudėjo teisiniu statusu, kaip siūloma įstatymo projekte;
2) Seimas jau yra priėmęs Įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nuo 2020 m. sausio 1 d. valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bus draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, nuolat prižiūrintys namuose šį neįgalų asmenį (teikiantys pagalbą namuose šiam neįgaliam asmeniui), ir šie asmenys bus laikomi Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta išimtimi.
472 pareikštą nuomonę ir argumentus, ir į tai, kad:
1) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) redakcijoje, galiojančioje nuo 2018-07-01, jau yra nustatyta daugiau išimčių, kai draudėjas (darbdavys), jeigu apdraustajam (darbuotojui artarnautojui) apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau - MMA), gali papildomai iš savo lėšų nemokėti socialinio draudimo įmokų nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip MMA ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, ir šios išimtys siejamos su apdraustojo, o ne draudėjo teisiniu statusu, kaip siūloma įstatymo projekte;
2) Seimas jau yra priėmęs Įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nuo 2020 m. sausio 1 d. valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bus draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, nuolat prižiūrintys namuose šį neįgalų asmenį (teikiantys pagalbą namuose šiam neįgaliam asmeniui), ir šie asmenys bus laikomi Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta išimtimi. Beje, šie asmenys bus draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki MMA sumos įmokų sumą, kai jų draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio MMA sumą (projekte įrašytai asmenų grupei, t.y. auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų ši nuostata nebūtų taikoma);
3) nustačius išimtį dirbantiems pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje, kaip siūloma įstatymo projekte (ar nevyriausybinėje organizacijoje - kaip nustatyta patikslintame pasiūlyme), būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, atliekantys tas pačias pareigas skirtingą teisinę formą turinčiuose juridiniuose asmenyse, turėtų skirtingas socialines garantijas (žr.
Vyriausybės 2019 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr.472 1.3 papunktį);
4) išimčių sąrašas neturėtų būti dar labiau plečiamas, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kas ketvirtas darbo rinkos dalyvis išeina į pensiją nesukaupęs būtinojo pensijų socialinio draudimo stažo, o tai lemia, kad jų socialinio draudimo senatvės pensija vidutiniškai perpus mažesnė nei tų, kurie sukaupia visą stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti (pagal galiojančius įstatymus vienų metų tam tikros socialinio draudimo rūšies (pensijų, ligos ir kt.) stažas sukaupiamas, jeigu tos rūšies socialinio draudimo įmokos mokėtos nuo 12 MMA sumos). 8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš – 2, susilaikė –0. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rima Baškienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2018-11-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-261 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį 4 punktu, pagal kurį šioje dalyje nustatyti reikalavimai būtų netaikomi kai darbuotojas ar tarnautojas dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje. Įstatymo projekte teikiama formuluotė tikslintina. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatytos išimtys siejamos su draudžiamo (apdraustojo) asmens teisiniu statusu (draustas pas kitą darbdavį, gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensiją, yra ne vyresnis kaip 24 metų, augina neįgalų vaiką iki 18 metų). Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte suformuluotoje išimtyje nustatytas ne tik asmens, bet ir draudėjo teisinis statusas - pelno nesiekianti organizacija.
Pasirinkta keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies (pirmosios pastraipos ir 4 punkto) konstrukcija gali būti suprasta taip, kad ši išimtis taikoma ne tik draudėjui
apibrėžtumo reikėtų tikslinti sąvoką „pelno nesiekiančioje organizacijoje“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys yra skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t.t.)“. Taip pat pastebėtina, kad viešieji juridiniai asmenys yra asociacijos pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą bei nevyriausybinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą.
Pagal įstatymo projekte teikiamą formuluotę siūloma išimtis būtų taikoma ne tik įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytiems vaikų dienos centrams, bet ir valstybės ir savivaldybės įmonėms, valstybės ir savivaldybės įstaigoms, viešosioms įstaigoms ir t. t., todėl siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas, kad būtų aišku, kokios organizacijos turimos omeny. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 3. Tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, kaip perteklinius išbraukiant skaičių ir žodį „7 DALIES“ ir vietoj žodžio „PAPILDYMO“ įrašant žodį „PAKEITIMO“. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 1
straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina, šios dalies pakeitimo esmė dėstytina taip: „Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:“, o visas 7 dalies tekstas dėstytinas kabutėse. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 5. Įstatymo projektas pildytinas nuostatomis dėl įstatymo įsigaliojimo datos, kad būtų aišku, nuo kada turėtų būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal siūlomus įtvirtinti pakeitimus. Taip pat reikėtų nustatyti šio įstatymo įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus) ir nustatyti tam reikalingą terminą. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. Europos teisės departamentas prie TM, 2018-02-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I‑1336 10 straipsnio 7 dalies papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1630, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Valerijus Simulik, 2018-02-051 Argumentai: Daugelis daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ir buhalterių ,,į rankas“ už darbą gauna 50-100 eurų, todėl valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis už ne visą darbo laiką, privalės susimokėti darbuotojas arba namo gyventojai, kuriems ir šiuo metu sudėtinga išlaikyti bendrijos administraciją. Pasiūlymas:
Papildyti 6 punktu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,7. Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai). 4) dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje;
5) augino neįgalų vaiką iki 18 metų. 6) dirbo pagal sutartį daugiabučio namo bendrijoje.“ Nepritarti. Žr. Komiteto išvadą ir argumentus. 2. Seimo nariai Raminta Popovienė, Rasa Budbergytė, 2018-03-221 Argumentai Siekiant didesnės šalpos pensijų gavėjų integracijos į darbo rinką jie buvo skatinami imtis darbinės veiklos, net gavo paramą darbo vietai steigti.
Gaudami net nedideles pajamas iš darbinės veiklos, minėti asmenys tokiu būdu prisiduria prie skurdžios savo šalpos pensijos, o sukaupus stažą įgyja teisę neįgalumo pensijai gauti. Socialinių pašalpų gavėjai yra vieni labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų Lietuvoje. Todėl parengta pataisa, kad jiems nebūtų taikomos grindys, tai yra, kad skaičiuojant socialinio draudimo įmokas jiems, kaip ir kitiems pensijų gavėjams, būtų taikomos išimtys. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
“7. Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar
darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
dalis;
(invalidumo, šalpos neįgalumo ir šalpos senatvės) pensiją;
sukanka 24 metai);
5) augino neįgalų vaiką iki 18 metų.” Atsižvelgti. Nuo 2018 m. liepos 1 d. ši nuostata galioja. 3.
3Seimo narys Povilas Urbšys,
2018-03-28 Argumentai Siekiant mažesnės mokestinės naštos nevyriausybinėms organizacijoms, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už asmenis, dirbančius nevyriausybinėje organizacijoje, kuri teikia socialines paslaugas ir gauna pajamas iš valstybės biudžeto finansuojamų projektų, draudėjui būtų netaikomas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytas reikalavimas mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Priėmus įstatymo projektą, sumažės mokestinė našta nevyriausybinėms organizacijoms. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: “7. Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai);
4) dirbo pagal sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje dirbo nevyriausybinėje organizacijoje, kuri teikia socialines paslaugas ir kuri gauna pajamas iš valstybės biudžeto finansuojamų projektų;
5) augino neįgalų vaiką iki 18 metų.” Nepritarti. Žr. Komiteto išvadą ir argumentus. 4. Seimo nariai Vida Ačienė Aušrinė Norkienė Guoda Burokienė, 2018-04-05 Argumentai: Atlikus savivaldybių sprendimų bei teisės aktų peržiūrą paaiškėjo, kad daugelyje savivaldybių yra nustatyti normatyvai švietimo įstaigose, kur pavyzdžiui mokytojo padėjėjui etato dydis nustatomas pagal atitinkamų poreikių turinčių mokinių skaičių.
Mokytojo padėjėjo etatas, kai mokykloje mokosi mokinys ar
(ir) mokinių grupė, turintys vidutinių, didelių arba labai didelių ugdymosi poreikių ir dėl įgytų ir įgimtų sutrikimų (II, III ar IV specialiųjų ugdymo poreikių lygis) negalintiems savarankiškai dalyvauti ugdymo procese, kuriuos įvertina Švietimo pedagoginė psichologinė tarnyba, skiriamas etatas jei grupėje: 1–2 mokiniai–0,5, o esant 3–4 mokiniai–1 etatinė pareigybė. Jeigu nustatomi dideli specialieji poreikiai pagrindinio ugdymo įstaigose nustatomas – 0,25 etatas. Siekiant išvengti rizikos, kad tokių darbuotojų darbo vietos nebūtų naikinamos, jautriame švietimo ir kituose sektoriuose dirbantiems darbuotojams, kurių darbo laiko normatyvai yra nustatyti atskirais valstybės ar savivaldos institucijų teisės aktais, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už tokius sektoriuje dirbančius asmenis, kaip mokytojo padėjėjas ir pan., draudėjui būtų netaikomas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytas reikalavimas mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Pasiūlymas:
Papildyti 6 punktu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti: ,,7.
Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka
darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje;
5) augino neįgalų vaiką iki 18 metų. 6) dirbo pagal darbo sutartį ne visą darbo laiką dėl to, kad jų pareigybės darbo laiko normatyvai yra nustatyti atskirais valstybės ar savivaldos institucijų teisės aktais.“ Nepritarti. Žr. Komiteto išvadą ir argumentus. 5. Seimo narys Edmundas Pupinis, 2018-04-05 Argumentai:
Pasiūlymas teikiamas siekiant sumažinti neįgaliųjų ir ribotu darbo krūviu galinčių dirbti asmenų darbo vietos apmokestinimą. Tokia pataisa leistų darbdaviams lanksčiau į darbą priimti žmones, kurių įdarbinimui trukdo „Sodros“ grindys. Todėl pasiūlymu siekiama nustatyti, jog reikalavimas mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, nebūtų taikomos asmenims, kuriems atitinkamą mėnesį buvo nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis ir atsakingos institucijos išduota rekomendacija riboti darbo krūvį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekte 1 straipsniu keičiamą LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
dalis;
(invalidumo) pensiją;
3) buvo nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis ir atsakingos institucijos išduota rekomendacija riboti darbo krūvį;
metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai). 4)
5) dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje;
5) 6) augino neįgalų vaiką iki 18 metų. Nepritarti. Žr. Komiteto išvadą ir argumentus. 6. Seimo narys Valerijus Simulik 2018-04-18 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas siekiant sumažinti asmenų, kurių darbo pobūdis lemia, kad jie dirba ne visą darbo laiką – valytojų ir kiemsargių - darbo vietos apmokestinimą. Tokia pataisa leistų darbdaviams lanksčiau į darbą priimti žmones, kurių įdarbinimui trukdo „Sodros“ grindys. Siūlymas taip pat susijęs su tuo, kad patalpų ir teritorijos valymo paslaugas, kurias tiesiogiai teikia šios kategorijos darbuotojai, iš valstybės lėšų vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, įsigyja ir valstybinės institucijos. Sudarytų sutarčių kaina negali būti keičiama iš esmės, todėl juridiniai asmenys, teikiantys paslaugas, „Sodros“ grindų iš anksto numatyti ir įskaičiuoti į kainą neturėjo galimybės.
Valstybinis teisinis reguliavimas neturi verslo pastatyti į padėtį, kuomet sutarčių vykdymo sąnaudos viršija pajamas, galimybės keisti sutarčių nuostatas nėra, o pasekmės už viešųjų sutarčių netinkamą vykdymą gali lemti, kad juridiniai asmenys apskritai neturės galimybės toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Taip pat valstybinis reguliavimas šiuo atveju sukels pasekmes, kad patalpų ir teritorijos valymo paslaugų kaina viešajam sektoriui ženkliai išaugs. Valstybinės įstaigos, įsigydamos šią paslaugą, turės apmokėti ir grindų mokestį už darbuotojus, dirbančius ne visą darbo laiką, todėl bus daroma ekonominė žala valstybei. Kadangi tokios profesijos kaip valytojai ir kiemsargiai savo esme lemia, kad šių profesijų žmonės nei faktiškai, nei fiziškai negali dirbti pilnos darbo dienos bei siekiant išvengti rizikos, kad tokių darbuotojų darbo vietos nebūtų naikinamos, o verslas nebūtų ribojamas dalyvauti valstybinių institucijų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, būtų sklandžiai vykdomos sudarytos viešosios sutartys, o valstybinės įstaigos nepatirtų papildomų sąnaudų, įsigydamos patalpų ir teritorijos valymo paslaugas, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už asmenis, dirbančius valytojais ir kiemsargiais, draudėjui būtų netaikomas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytas reikalavimas mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Pasiūlymas:
Papildyti 6 ir 7 punktu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,7.
Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai). 4) dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje;
5) augino neįgalų vaiką iki 18 metų;
6) teismo sprendimu skirtas rūpintoju;
7) dirbo valytoju ar kiemsargiu ne visą darbo laiką.“ Nepritarti. Žr. Komiteto išvadą ir argumentus. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Nr. 923 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SV‑S‑647
„Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 10 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I‑1336
Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr.
XIII-1336, kuris nustato, kad tais atvejais, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį: buvo drausti pas kitą draudėją arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis; gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo; buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai); turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį; gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Atsižvelgiant į tai, kad:
XIII-1336 numatyta daugiau atvejų, kada darbdavys (draudėjas), jeigu darbuotojui (apdraustajam) apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, gali papildomai iš savo lėšų nemokėti socialinio draudimo įmokų nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, ir tai siejama su apdraustojo, o ne darbdavio teisiniu statusu;
atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kas ketvirtas darbo rinkos dalyvis išeina į pensiją nesukaupęs būtinojo stažo, o tai lemia, kad jų pensija vidutiniškai perpus mažesnė nei tų, kurie sukaupia pilną stažą pensijai gauti. Vienų metų tam tikros socialinio draudimo rūšies (pensijų, ligos ir kt.) stažas sukaupiamas, jeigu tos rūšies socialinio draudimo įmokos mokėtos nuo 12 minimaliųjų mėnesinių algų sumos; pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už –9, prieš –0, susilaikė –1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė