Įstatymo projektas Nr Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos
Respublikoje pagal kompetenciją atlieka:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija;
ministerija);
ministerija);
5) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo taryba (toliau – Infrastruktūrų reguliavimo taryba);
Valstybinė energetikos inspekcija); 7 6) Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija;
Konkurencijos taryba);
apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba);
2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
energetikos priežiūrą ir energetikos objektų ir įrenginių, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą, kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje atlieka Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba. Infrastruktūrų reguliavimo tarybos bendruosius veiklos pagrindus, statusą, valdymą ir kitus veiklos aspektus nustato Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymas.
Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija. 2. Komisija yra biudžetinė įstaiga – valstybės institucija, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir įstaigos pavadinimu. Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Komisija veikia pagal įstatymus ir Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Komisijos vadovas yra Komisijos pirmininkas. Komisija gali būti reorganizuojama ar likviduojama priėmus atitinkamą įstatymą. 3. Komisiją sudaro penki nariai. Komisijos pirmininką ir keturis narius Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas. Tas pats asmuo Komisijos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos pirmininkas iš paskirtų Komisijos narių skiria pirmininko pavaduotoją. Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai. Komisijos pirmininkui ar jos nariui, nustojusiam eiti šias pareigas, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Komisijos pirmininkas ar jos narys šias pareigas nustojo eiti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais. 4. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. Komisijos nariui neleidžiama verstis veikla, nesuderinama su valstybės tarnyba.
Komisijos narys negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 5. Komisijos pirmininkas ir jos nariai atleidžiami iš pareigų tik:
reputacijos. 6. Komisijos narį atleisti iš pareigų prieš terminą Seimui siūlo Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Komisijos narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria kitus asmenis. 7. Komisijos pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimas nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Komisijos pirmininkui ir jos nariams Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis ir kiti įstatymai. Komisijos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Komisijos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami šiais atvejais:
Komisijos narių balsų dauguma, Komisijos pirmininkui balsavime nedalyvaujant.
Kiekvienu atveju, nurodytu šio straipsnio 7 dalyje, vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų nustatytos pareiginės algos. 9 2.
atlieka šias funkcijas:
reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
principus;
vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;
nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
Energetikos ministerijai, savivaldybėms;
skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;
užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžm
inio subsidijavimo;
mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;
įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;
energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;
17) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;
20) skiria šio įstatymo 36 straipsnyje nust
atytas sankcijas;
21) pagal kompetenciją taiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekse nustatytas poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus nusižengimus;
22) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda atestatus energetikos įrenginiams eksploatuoti, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
23) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;
24) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą.
Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba atlieka šias funkcijas:
reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
principus;
vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;
nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
Energetikos ministerijai, savivaldybėms;
skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;
užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio
subsidijavimo;
mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;
įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;
energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;
17) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;
20) skiria šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta
s sankcijas;
21) pagal kompetenciją taiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekse nustatytas poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus nusižengimus;
22) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda atestatus energetikos įrenginiams eksploatuoti, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
23) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;
24) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą. Buitiniams vartotojams atitikties patikrinimo paslauga teikiama neatlygintinai;
25) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus buityje, susijusius su energijos vartojimu;
26) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;
27) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos darbuotojų atestavimą;
28) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų;
29) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas;
30) pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;22
31) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
10 3. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, siekdama atlikti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 13 straipsnio 2 dalies d, f ir g punktuose nurodytus veiksmus, turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per
momento.
Jeigu Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos skundo priėmimo dienos. Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo išdavimo atlikti veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytais atvejais Komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai kreipiantis į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, mutatis mutandis taikomos šios dalies nuostatos. 11 4. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma ir nešališkai ir skaidriai veikia pagal įgaliojimus. Šiuo tikslu:
1) Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens;
2) Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininkas, jos nariai, Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo.
Šis reikalavimas neturi įtakos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis valstybės institucijomis;
3) Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus, turi atskirus metinius biudžeto asignavimus, juos naudodama savarankiškai įgyvendina paskirtą biudžetą ir disponuoja savo pareigoms adekvačiais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais. 12. Komisija atsako už savo nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Komisijos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Komisijos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. 13. Pasibaigus kalendoriniams metams, Komisija per keturis mėnesius parengia praėjusių metų veiklos ataskaitą, ją paskelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Komisijos finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 14. Komisijos veiklą užtikrina Komisijos administracija. Komisijos administracijos struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašus ir aprašymus tvirtina Komisijos pirmininkas.
Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba. 15. Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 16 dalyje numatytos Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamos. Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą, ir valstybinę energetikos priežiūrą ir energetikos objektų ir įrenginių, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą, kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansuojamos iš Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamų, gautų šio straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 16 dalyje nustatytų lėšų nepakanka energetikos sektoriaus reguliavimui ir valstybinei energetikos priežiūrai atlikti, Komisija gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis. 16.
pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos kitų kalendorinių metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų atskirų energetikos sektorių metines energijos perdavimo ir (ar) skirstymo veiklų pajamas: 1,1 2,02 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25 0,46 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų ir 0,7 1,29 procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų;
2) energetikos įmonės, kurios verčiasi energijos perdavimo ir (arba) skirstymo veikla, po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo pervesti į Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
23) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamos pripažįstamos energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas energijos perdavimo ir (arba) skirstymo kainas arba jų dalį;
veikla, po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo pervesti į Komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną. Delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis sąnaudomis. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;
5) Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamomis taip pat laikomos pajamos, gautos už suinteresuotų asmenų prašymu teikiamas su energetikos veikla, įrenginių naudojimu susijusias atestavimo, ekspertizės ir tyrimų paslaugas.
Konkrečias tokių paslaugų kainas ir mokėjimo tvarką, pagrįsdama Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sąnaudomis, nustato Infrastruktūrų reguliavimo taryba;
5) 6) Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) 7) Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. 17. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat laikosi visų teisiškai privalomų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), veikiančios pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir Europos Komisijos sprendimų ir juos įgyvendina. Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos vykdomų konsultacijų ir nacionalinio bei tarptautinio bendradarbiavimo principus nustato šio įstatymo 26 straipsnis ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos.“3 straipsnis. 9 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
netekusiu galios 9 straipsnį. 9 straipsnis. Valstybinė energetikos inspekcija
inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę.
Energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą. 2. Valstybinė energetikos inspekcija yra įstaiga prie ministerijos. Jos steigėja – Energetikos ministerija. Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Energetikos ministerija. 3. Valstybinė energetikos inspekcija:
1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda atestatus energetikos įrenginiams eksploatuoti, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;
3) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą.
Buitiniams vartotojams atitikties patikrinimo paslauga teikiama neatlygintinai;
4) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus buityje, susijusius su energijos vartojimu;
5) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;
6) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos darbuotojų atestavimą;
7) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų;
8) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas;
9) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
10) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 4. Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3. Energetikos įmonės savo veiklos teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (ar) naudojančius įrenginius prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų ar sistemų. Prijungimo išlaidas pagal nustatytus įkainius, Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatyta tvarka įvertinus būtinas prijungimo sąnaudas, padengia gamintojai ir (ar) vartotojai, jeigu įstatymuose nenustatytas išlaidų paskirstymas tarp tinklų (sistemų) operatoriaus ir gamintojo ar vartotojo. Prijungimo darbai atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo ar vartotojo privalomai sudaromą įrenginių prijungimo paslaugos sutartį.“
ją išdėstyti taip: „8. Energetikos įmonės, veikiančios elektros energetikos, šilumos ir (ar) gamtinių dujų sektoriuose, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atlikta energetikos įmonės licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ir įmonės finansinių ataskaitų auditas ir jo išvados pateiktos Komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai.“
ją išdėstyti taip: „10. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja pagal Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytas normas.“
straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos nustatymo tvarka:
1) energetikos įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, vadovaudamasi Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos patvirtinta Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektą ir kainos pagrindimą. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektas ir kainos pagrindimas Komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 60 dienų iki kainos galiojimo pabaigos;
2) Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo įregistravimo Komisijoje Infrastruktūrų reguliavimo taryboje dienos patvirtina energetikos įmonės pateiktą centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba nepatvirtina kainos, jeigu vadovaudamasi Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika nustato pažeidimų kainos projekte ir kainos pagrindime. Energetikos įmonė privalo pašalinti Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytus pažeidimus ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų. Jeigu energetikos įmonė nepašalina Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytų pažeidimų arba nustatytu laiku nepateikia Komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai suskystintų naftos dujų kainos projekto ir kainos pagrindimo, Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba vienašališkai nustato konkrečias kainas;
3) Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos patvirtintos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos galioja 12 mėnesių nuo jų taikymo pradžios. Energetikos įmonės patvirtintas kainas skelbia šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ 2.
Pakeisti 19¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Energetikos įmonės pajamų ir sąnaudų ataskaitą parengia ir pateikia Komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai per 30 dienų pasibaigus kalendorinių metų ketvirčiui Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina atestatų galiojimą, keičia atestatus ir energetikos įrenginių eksploatavimo reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija Infrastruktūrų reguliavimo taryba.“
pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Konsultacijos ir bendradarbiavimas
reguliavimo taryba, atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, konsultuojasi ir glaudžiai bendradarbiauja su Energetikos ministerija, Konkurencijos taryba, kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, rengdama informaciją buitinių vartotojų teisių klausimais, bendradarbiauja su Tarnyba. 2. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba glaudžiai bendradarbiauja su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), veikiančia pagal 2009 m. liepos
Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, taip pat su kitų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Europos Komisija. 3.
reguliavimo taryba, veikdama pagal šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose suteiktus įgaliojimus, viena ar kartu su kompetentingomis Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ar Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis siekia šių bendrųjų tikslų:
1) skatinti konkurencingos, saugios ir aplinką tausojančios elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos kūrimą Europos Sąjungoje, veiksmingą rinkos atvėrimą visiems Europos Sąjungos vartotojams ir tiekėjams, taip pat užtikrinti tinkamas veiksmingo ir patikimo elektros energijos tinklų veikimo sąlygas, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus;
2) plėtoti konkurencingas ir tinkamai veikiančias regionines elektros energijos ir gamtinių dujų rinkas Europos Sąjungoje ir, visų pirma, Baltijos jūros regione;
3) panaikinti prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis tarp valstybių narių apribojimus, įskaitant reikiamų tarpvalstybinio elektros energijos ir dujų perdavimo pajėgumų plėtrą, kad būtų patenkinta paklausa ir didinama nacionalinių rinkų integracija, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimui Europos Sąjungoje;
4) kuo rentabiliau plėtoti saugius, patikimus ir efektyvius tinklus (sistemą), kurie būtų naudojami nediskriminuojančiais pagrindais ir orientuojantis į vartotojus, ir skatinti tinklų (sistemos) tinkamumą ir bendruosius energetikos politikos tikslus atitinkantį energijos vartojimo efektyvumą, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir paskirstytos gamybos integravimą dideliu ir mažu mastu tiek perdavimo, tiek skirstymo tinkluose ar sistemose;
5) sudaryti palankesnes sąlygas naujų gamybos pajėgumų prieigai prie tinklų (sistemų), pirmiausia pašalinant kliūtis, trukdančias naujų rinkos dalyvių prieigą ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą;
6) siekiant didinti sistemos efektyvumą ir skatinti rinkos integraciją, užtikrinti, kad tinklų (sistemos) operatoriams ir tinklų (sistemos) naudotojams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpuoju ir ilgalaikiu laikotarpiu;
7) užtikrinti, kad veiksmingai veikiant nacionalinėms rinkoms vartotojai gautų naudos, skatinti veiksmingą konkurenciją ir padėti užtikrinti vartotojų apsaugą;
8) padėti siekti aukštų visuotinių ir viešųjų energijos ir energijos išteklių tiekimo paslaugų standartų, prisidėti prie socialiai pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir padėti suderinti keitimosi būtinais duomenimis procedūras vartotojams keičiant tiekėjus.
Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, veikdama pagal šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose suteiktus įgaliojimus, viena ar kartu su kompetentingomis Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ar Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis siekia šių bendrųjų tikslų:
1) skatinti konkurencingos, saugios ir aplinką tausojančios elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos kūrimą Europos Sąjungoje, veiksmingą rinkos atvėrimą visiems Europos Sąjungos vartotojams ir tiekėjams, taip pat užtikrinti tinkamas veiksmingo ir patikimo elektros energijos tinklų veikimo sąlygas, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus;
2) plėtoti konkurencingas ir tinkamai veikiančias regionines elektros energijos ir gamtinių dujų rinkas Europos Sąjungoje ir, visų pirma, Baltijos jūros regione;
3) panaikinti prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis tarp valstybių narių apribojimus, įskaitant reikiamų tarpvalstybinio elektros energijos ir dujų perdavimo pajėgumų plėtrą, kad būtų patenkinta paklausa ir didinama nacionalinių rinkų integracija, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimui Europos Sąjungoje;
4) kuo rentabiliau plėtoti saugius, patikimus ir efektyvius tinklus (sistemą), kurie būtų naudojami nediskriminuojančiais pagrindais ir orientuojantis į vartotojus, ir skatinti tinklų (sistemos) tinkamumą ir bendruosius energetikos politikos tikslus atitinkantį energijos vartojimo efektyvumą, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir paskirstytos gamybos integravimą dideliu ir mažu mastu tiek perdavimo, tiek skirstymo tinkluose ar sistemose;
5) sudaryti palankesnes sąlygas naujų gamybos pajėgumų prieigai prie tinklų (sistemų), pirmiausia pašalinant kliūtis, trukdančias naujų rinkos dalyvių prieigą ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą;
6) siekiant didinti sistemos efektyvumą ir skatinti rinkos integraciją, užtikrinti, kad tinklų (sistemos) operatoriams ir tinklų (sistemos) naudotojams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpuoju ir ilgalaikiu laikotarpiu;
7) užtikrinti, kad veiksmingai veikiant nacionalinėms rinkoms vartotojai gautų naudos, skatinti veiksmingą konkurenciją ir padėti užtikrinti vartotojų apsaugą;
8) padėti siekti aukštų visuotinių ir viešųjų energijos ir energijos išteklių tiekimo paslaugų standartų, prisidėti prie socialiai pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir padėti suderinti keitimosi būtinais duomenimis procedūras vartotojams keičiant tiekėjus. 4.
reguliavimo taryba turi teisę kreiptis į Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER) su prašymu pateikti nuomonę, ar Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos priimti sprendimai atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir (ar) Europos Komisijos patvirtintas gaires. 5. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba turi teisę pranešti Europos Komisijai apie kitos valstybės narės reguliavimo institucijos priimtą sprendimą, reikšmingą tarpvalstybiniams elektros energijos mainams, kuris, Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos vertinimu, neatitinka 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003, ar 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 2003/54/EB, nurodytų gairių. Toks pranešimas turi būti pateiktas Europos Komisijai per du mėnesius nuo atitinkamo reguliavimo institucijos sprendimo priėmimo. 6. Jeigu Europos Komisija, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 39 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nurodo panaikinti Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos priimtą sprendimą, Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba ne vėliau kaip per du mėnesius privalo panaikinti arba pakeisti atitinkamą sprendimą, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, ir apie tai informuoti Europos Komisiją.“
pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Duomenų saugojimas 1.
energijos ar energijos išteklių tiekimo veiklą, ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir kompetentingoms valstybės institucijoms, tarp jų Komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai ir Konkurencijos tarybai, šių prašymu pateikia visų sandorių su vartotojais (išskyrus buitinius vartotojus) ir perdavimo sistemos operatoriais, sudarytų pagal elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones, duomenis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis sudaro išsamūs sandorių su vartotojais duomenys, tarp jų sandorių galiojimo terminai, tiekimo ir apmokėjimo sąlygos, šalių įsipareigojimai, sandorio vykdymo datos ir terminai, sandorio kainos, atitinkamo didmeninio vartotojo identifikavimo priemonės, taip pat išsami informacija apie visas neįvykdytas elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones. 3. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba gali nuspręsti tam tikrą iš energetikos įmonių gautos informacijos apie sandorius dalį pateikti rinkos dalyviams, jeigu komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikoma informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista. 4. Duomenų saugojimo metodus ir priemones šio straipsnio tikslais nustato Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, vadovaudamasi Europos Komisijos paskelbtomis gairėmis.“
pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Perdavimo objektus valdančios energetikos įmonės teikia Komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai informaciją apie kiekvieną energijos tranzito pareikalavimą, sudarytas energijos tranzito sutartis ir atsisakymus jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti energijos tranzito sutartį turi būti tinkamai motyvuotas.“
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Ginčų sprendimas ne teismo tvarka 1.
Vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. 2. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per
nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais. 3. Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais. 4.
ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Infrastruktūrų reguliavimo taryba. :
1) Valstybinė energetikos inspekcija – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo;
2) Komisija – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai. 5. Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles. 6. Valstybinė energetikos inspekcija ir Komisija, Infrastruktūrų reguliavimo taryba išnagrinėjusi ginčą ne teismo tvarka ir priimdama sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, privalo spręsti dėl energetikos įmonės įpareigojimo grąžinti ar kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ir tokio grąžinimo ar kompensavimo sąlygų. 7.
inspekcijos ir Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. 8. Įsigaliojęs Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 9. Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. 10. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.
Šie ginčai nagrinėjami pagal Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles. Be to, energetikos įmonės, vadovaudamosi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją ar Komisiją Infrastruktūrų reguliavimo tarybą, prašydamos joms tarpininkauti ir (ar) jas taikinti, kad ginčas dėl šio ar kitų energetikos srities įstatymų reglamentuojamų santykių būtų išspręstas taikiai. Valstybinė energetikos inspekcija ir Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba nustato savo taikinamojo tarpininkavimo taisykles.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34¹straipsnis. Skundų nagrinėjimas
įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas) nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Jeigu nustatoma nesąžiningos komercinės veiklos atvejų, energetikos įmonė atsako Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 2.
Infrastruktūrų reguliavimo taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar
(ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. 3. Komisija pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. 3. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatyta tvarka. 4. 5. Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Sankcijos ir jų taikymo tvarka 1.
Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
2) už kitų įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
3) už veiklos saugumo ir patikimumo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.
Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
2) už kitų įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
3) už veiklos saugumo ir patikimumo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. 2.
už Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatų pažeidimus Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba skiria sankcijas:
1) už didmeninės energijos rinkos sandorių, įskaitant prekybos nurodymus, duomenų nepateikimą, prekybos vykdymą didmeninėje rinkoje neužsiregistravus Komisijoje Infrastruktūrų reguliavimo taryboje ar kitos valstybės narės nacionalinėje reguliavimo institucijoje, laiku nepranešus Komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai, kad sandoris gali pažeisti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 3 ar 5 straipsnį, taip pat už didmeninės energijos rinkos skaidrumo ir vientisumo sąlygų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas, pažeidimą skiria piniginę baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys neturėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, – iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro, arba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje;
2) už prekybą naudojantis viešai neatskleista informacija, tokios informacijos tinkamą neatskleidimą ir (ar) manipuliavimą (piktnaudžiavimą) didmeninėje energijos rinkoje skiria piniginę baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki 10 procentų asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys neturėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, – iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų, arba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje. 3.
ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų asmuo gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba turi teisę skirti baudą iki dvigubo asmens dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 4. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kai, Komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai paskyrus baudą, per Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, asmuo nenutraukia daryti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų, arba, esant faktinėms aplinkybėms, laikinas apribojimas vykdyti veiklą yra efektyvesnė priemonė negu baudos skyrimas. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba skiria šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę baudą visais atvejais, kai asmuo dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos. 5. Tais atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą energetikos sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams duodami ir atsakomybė už pažeidimus nustatoma, įskaitant energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams taikomas sankcijas, Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Šiuo tikslu Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų energetikos sektoriuje mastą ir poveikį energijos vartotojams ir (ar) kitoms energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams. Energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyviai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos ar Konkurencijos tarybos kompetenciją. 6. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba visais atvejais, skirdama baudą ir (ar) kreipdamasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kartu nustato protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui pašalinti. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje. 7.
energijos rinkos dalyviams skiriamos sankcijos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) pažeidimo pasekmes;
4) energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvių atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 8. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. 9. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiai energetikos įmonei per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda, laikinas apribojimas vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje). 10. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. 11. Skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 12. Kai Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvio, kuris įtariamas padaręs paž eidimą ir kuriam skiriama sankcija, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus.
Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, pripažinusi neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. 13. Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos. 14. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija, išskyrus sankcijas, numatytas šio straipsnio 4 dalyje. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo. 15. Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatyta tvarka ir terminais. 16. Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 17.
reguliavimo tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 18. Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas. Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 19. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, patvirtina sankcijų skyrimo taisykles.“
Energetikos įmonės, pirmą kartą po šio įstatymo įsigaliojimo teikdamos pajamų ir sąnaudų ataskaitą, nurodytą šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, vadovaujasi iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvarka. 15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) Strateginio komiteto 2014 m. rugsėjo 22 d. protokolą Nr. 10, kuriuo pritarta vartotojų saugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkai ir nuspręsta įsteigti daugiasektorinį reguliuotoją, sujungiant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – Energetikos inspekcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 1 d. pasitarimo protokolu Nr. 31 „Dėl daugiasektorinio reguliuotojos įsteigimo“ suformuluotus pavedimus, tokiu būdu sukuriant infrastruktūrų reguliavimo institucinę sąrangą, kuri padėtų užtikrinti konkurencingesnę, skaidresnę ir vartotojų lūkesčius atitinkančią rinką bei visuose infrastruktūrų paslaugų sektoriuose vienodai veiksmingai gintų vartotojų teises. Kartu su Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projektu parengti šie lydintieji įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 4, 11, 13, 14, 16, 20, 21, 25, 30, 35, 46, 64 straipsnių pakeitimo ir 11¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 328, 329, 465, 469, 479, 589 ir 685 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Konvencijos dėl Europos ryšių biuro (ECO) įsteigimo ratifikavimo Nr.
XII-1276 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 24, 28, 28¹ ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo Nr. XI-2052 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
10) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 4, 8, 15, 16, 19¹, 22, 26, 31, 32, 34, 34¹, 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
11) Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
12) Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 pakeitimo įstatymo projektas;
13) Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
14) Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 4, 9, 10, 13, 14, 27, 28, 29, 30, 33, 34, 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
15) Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 4, 8, 10, 15, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
16) Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
17) Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr.
IX-986 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
18) Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
19) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas;
20) Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 pakeitimo įstatymo projektas;
21) Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
22) Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
23) Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
24) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
25) Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. I-1565 2, 3, 10, 12, 15, 18, 20, 21, 22, 26, 30, 31, 32, 33, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
26) Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
27) Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
28) Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 31 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projektas iš dalies perkelia 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32), nuostatas dėl nacionalinės reguliavimo institucijos valdymo organų paskyrimo. Įstatymų projektai parengti siekiant konsoliduoti infrastruktūrų reguliavimo bei rinkos priežiūros funkcijas, nuo 2018 m. sausio 1 d. sukuriant nepriklausomą daugiasektorinę instituciją – Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybą (toliau – Infrastruktūrų reguliavimo taryba), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalyje numatytu sujungimo būdu reorganizuojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Energetikos inspekciją.
Infrastruktūrų reguliavimo taryba vykdytų elektroninių ryšių, kibernetinio saugumo, energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pašto paslaugų ir geležinkelių transporto sektorių reguliavimą bei priežiūrą pagal reguliuojamų sektorių įstatymus ir energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo kontrolę. Įstatymo projektai parengti įvertinant ir tai, Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4¹, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6¹, 7¹ straipsniais, ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymą Nr. XII-2488, kuriuo inter alia Konkurencijos tarybos vykdomos geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijos perduotos Ryšių reguliavimo tarnybai.
Įstatymų projektais siekiama šių uždavinių:
1) sukurti infrastruktūrų reguliavimo institucinę sąrangą, kuri padėtų užtikrinti konkurencingesnę, skaidresnę ir vartotojų lūkesčius atitinkančią rinką bei visuose infrastruktūrų paslaugų sektoriuose vienodai veiksmingai gintų vartotojų teises;
2) sukurti labiau prognozuojamą, skaidresnę ir stabilesnę verslo aplinką, kurioje būtų geriau numanomas, stabilus reguliavimo sprendimų pobūdis ir poveikis bei kurioje būtų sumažinta administracinė našta verslui;
3) užtikrinti mažesnę finansinę reguliavimo institucijos išlaikymo naštą ir valstybės biudžeto lėšų taupymą;
4) supaprastinti, efektyvinti ir optimizuoti infrastruktūrų reguliavimą ir priežiūrą Lietuvos Respublikoje;
5) efektyviau panaudoti žmogiškuosius, materialiuosius ir finansinius išteklius;
6) visose infrastruktūrų reguliavimo srityse taikyti tuos pačius reguliavimo principus ir panašius metodus;
7) skatinti investicijas infrastruktūrų sektoriuje, užtikrinti investicinės aplinkos stabilumą ir aiškumą;
8) geriau išnaudoti bendros infrastruktūros statybos, plėtros ir naudojimo galimybes;
9) sukurti stipresnę ir labiau nepriklausomą reguliavimo instituciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Teisės skyrius (vedėja Agnė Petravičienė, tel. 8 706 64698, el. p. [email protected]), tiesioginis rengėjas – vedėjo pavaduotoja Ramunė Mikalauskienė, 8 706 64905, el. p. [email protected]) ir Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamentas (L. e. Elektroninių ryšių skyriaus vedėjo pareigas Albertas Turonis, tel.85 2393870, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje infrastruktūrų reguliavimo srityje veikia trys skirtingos institucijos: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Energetikos inspekcija. Šios institucijos sprendžia panašius ekonominio reguliavimo klausimus, susijusius su: tarifų reguliavimu, veiksmingos konkurencijos, prieigos prie infrastruktūros bei nediskriminacinių sąlygų, skaidrumo užtikrinimu, santykių su rinkos dalyviais ir vartotojais valdymu. Visuose infrastruktūrų paslaugų sektoriuose siekiama panašių tikslų – paslaugų prieinamumo, paslaugų tiekimo tęstinumo, tinkamos kokybės, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos. Visose šiose infrastruktūrų reguliavimo srityse taikomos panašios administracinio-ekonominio poveikio priemonės, rengiami panašūs teisės aktai, egzistuoja panašios vartotojų teisių apsaugos užtikrinimo procedūros. Ryšių reguliavimo tarnybos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir rinkos dalyvių mokamų užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, kurių konkrečius objektus ir dydžius nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš įmokų pagal nustatytą energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriams procentą nuo rinkos dalyvių veiklos metinių pajamų. Energetikos inspekcija yra finansuojama biudžeto lėšomis (pvz. 2015 m. skirta 1588 tūkst. eurų), taip pat pajamų įmokų (2015 metais – 290 tūkst. eurų), kurios gaunamos už Energetikos inspekcijos teikiamas paslaugas pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-190
„Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos teikiamų
mokamų paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims įkainių patvirtinimo“ patvirtintus įkainius.
Ryšių reguliavimo tarnybos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos valstybės pareigūnų darbo apmokėjimą šiuo metu nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (toliau – Apmokėjimo įstatymas). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1807 (toliau – Pakeitimo įstatymas), šiuo metu Priedėlio IV nurodytų valstybės pareigūnų algos skaičiuojamos vadovaujantis Pakeitimo įstatyme nustatyta tvarka, tačiau Pakeitimo įstatymas galios tik iki 2017 m. gruodžio 31 d., o vėliau bus taikomi iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo Apmokėjimo įstatymo Priedėlio IV skirsnio 7 punktu nustatyti pareiginės algos koeficientai: institucijos pirmininkui (ar direktoriui) – 12,3, pavaduotojui – 11, ir nariams – 9,5. Energetikos inspekcijos viršininkas yra valstybės tarnautojas-įstaigos vadovas, kurio darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte ir Lydimuosiuose projektuose numatoma, kad infrastruktūrų reguliavimo, rinkos priežiūros elektroninių ryšių, kibernetinio saugumo, energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pašto paslaugos ir geležinkelių transporto sektoriuose ir energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo kontrolės funkcijas vykdys Infrastruktūrų reguliavimo taryba.
Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte numatyta, kad Infrastruktūrų reguliavimo taryba – savarankiška nacionalinė valstybės institucija. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo
pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tačiau įvertinant tai, kad Europos Sąjungos teisės aktai kelia aukštus reikalavimus dėl reguliavimo institucijos nepriklausomumo, Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nustatyta, kad infrastruktūrų reguliavimo tarybos savininkė – valstybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Infrastruktūrų reguliavimo tarybos funkcijos nustatytos sektoriniuose įstatymuose, t. y.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme, Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose įstatymuose, kuriuose nustatoma Infrastruktūrų reguliavimo tarybos kompetencija vykdyti infrastruktūrų reguliavimą. Dėl Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narių ir pirmininko skyrimo tvarkos pažymėtina, kad Europos Sąjungos lygmeniu ypatingas dėmesys yra skiriamas nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumui ir jo užtikrinimui. Pagal reguliavimo ir veiklos funkcijų atskyrimo principą, valstybių narių nustatytas nacionalinis reglamentavimas privalo garantuoti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir sprendimų nešališkumą, apsaugoti nacionalines reguliavimo institucijas nuo bet kokios viešųjų ar privačiųjų subjektų įtakos ir (ar) kišimosi į nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimų priėmimo procesą. Pažymėtina, kad tiek elektroninių ryšių, tiek energetikos sektorių reglamentuojančiose Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose yra pabrėžiama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos vienasmenis vadovas ar kolegialaus valdymo organo nariai gali būti atleidžiami iš pareigų tik tuo atveju, kai nebeatitinka šioms pareigoms vykdyti nustatytų sąlygų, griežtai apibrėžtų nacionalinėje teisėje.
Jokiais kitais pagrindais (pvz., nepritarus nacionalinės reguliavimo institucijos metinei veiklos ataskaitai (Lietuvos Respublikos Seimo statuto 206 straipsnio 6 dalis) ar pan.) nacionalinės reguliavimo institucijos vienasmenis vadovas ar kolegialaus valdymo organo nariai negali būti atleidžiami iš pareigų. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo sąlygomis, siekiant užtikrinti Infrastruktūrų reguliavimo tarybos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, nepriklausomumą, atitinkantį Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose vidaus rinkos kūrimą reguliuojamuose sektoriuose, reikalavimus, Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narius ir pirmininką turėtų skirti Lietuvos Respublikos Prezidentas (toliau – Prezidentas). Todėl Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nustatoma, kad Infrastruktūrų reguliavimo taryba veiks kaip kolegiali 7 narių institucija, kurios 6 narius ir pirmininką Ministro Pirmininko teikimu skirtų Prezidentas 5 metų kadencijai, bet ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Infrastruktūrų reguliavimo taryba kaip institucija būtų atskaitinga Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, t. y. šioms institucijoms Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininkas teiktų pranešimą apie Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pagrindinių veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte numatyta ir asmeninė Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narių ir pirmininko atsakomybė už priimtus sprendimus ir pareigų netinkamą vykdymą.
Siūlymus dėl atsakomybės Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininkui ir nariams už pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą taikymo Prezidentui turi teisę teikti Ministras Pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs oficialią informaciją apie nustatytus įstatymų pažeidimus, susijusius su Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininko ir (ar) narių pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisingumo teismas (toliau – ESTT) bylose C-288/12, C-424/15 yra nusprendęs, kad valstybės narės yra laisvos nustatyti tokį savo priežiūros institucijų institucinį modelį, kokį mano esant tinkamiausią, ir jį atitinkamai pakeisti, tačiau tai darydamos jos turi užtikrinti, kad tai nekeltų grėsmės priežiūros institucijos nepriklausomumui, neatsiejamam nuo pareigos nekeisti jos pirmininko ir (ar) jos valdybos narių kadencijos trukmės. Tai taikytina net tiems atvejams, kai pirmalaikę kadencijos pabaigą lemia institucinio modelio restruktūrizacija arba pakeitimas. Atsižvelgiant į ESTT pratiktą bei siekiant išvengti nesuderinamumo su Europos Sąjungos teise, siūloma Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekto baigiamąsias nuostatas papildyti nuostata, numatančia, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtieji Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariai, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Energetikos inspekcijos viršininkas po šio įstatymo įsigaliojimo eina Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narių pareigas Infrastruktūrų reguliavimo taryboje tol, kol baigiasi jų kadencija, kuriai jie paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nariai iš esamų narių išsirenka Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininką, kuris eina Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininko pareigas tol, kol baigiasi jo kadencija, kuriai jis skirtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą paskiriamas Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininkas. Pažymėtina, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos kompetencija bus susijusi ir su veiklos sritimis (pvz., radijo dažnių (kanalų) valdymas, elektromagnetinis suderinamumas, aparatūros ir įrenginių priežiūra, tinklų ir informacijos saugumas, kt.), kuriose aktualus ne tik socialinių mokslų srities (pvz., ekonominis ar teisinis) išsilavinimas, bet ir fizinių ar technologinių mokslo sričių (pvz., fizikinis, informatikos) išsilavinimas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant neapriboti galimų kandidatūrų pasirinkimo, Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte numatyta, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininku ar nariu gali būti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą.
Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininko darbo užmokestis – 5 (penki) šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių dydžiai, kuriuos skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Kitų Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narių atžvilgiu siūloma nustatyti darbo užmokestį, lygų 90 procentų Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininko darbo užmokesčio. Akcentuotina, kad siūlomas darbo užmokesčio nustatymo modelis nesukurtų precedento neturinčios praktikos teisėkūros srityje, kadangi išskirtinė darbo užmokesčio formavimo tvarka šiuo metu taikoma ir kitiems specifines funkcijas vykdančių institucijų vadovaujantiems asmenims, pvz., Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos vadovams (Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalis), Lietuvos banko valdymo organų nariams (Lietuvos banko įstatymo 10 straipsnio 7 dalis), t. y. šių asmenų darbo užmokesčio teisiniai pagrindai nustatyti ne Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, o šių institucijų veiklos pagrindus apibrėžiančiame teisės akte. Įvertinus plačią Infrastruktūrų reguliavimo tarybos veiklos specifiką, manytina, kad siūlomas darbo apmokėjimo mechanizmas leistų užtikrinti pakankamą šios institucijos valstybės pareigūnų atlyginimą už atitinkamo sudėtingumo ir didelės atsakomybės darbą, pritraukti tokias atsakingas pareigas eiti itin aukštos kvalifikacijos asmenis bei užtikrinti jų nepriklausomumą.
Numatyta, kad Infrastruktūrų reguliavimo taryba veiks kolegialiai, tačiau, siekiant užtikrinti savalaikį ir greitą aktualių einamųjų klausimų sprendimą, Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte numatyta galimybė Infrastruktūrų reguliavimo tarybai dalį funkcijų pavesti vykdyti Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininkui (su Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nustatytomis išimtimis). Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nustatyta, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamos iš reguliuojamų sektorių, nustatytos ir naudojamos reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, taip pat nustatyta, kad naudojant iš reguliuojamų sektorių gaunamas Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamas, kryžminis subsidijavimas tarp reguliuojamų sektorių draudžiamas. Atsižvelgiant į reguliuojamų sektorių įvairovę bei siekiant išvengti vieno reguliuojamo sektoriaus finansavimo iš kito sektoriaus, finansavimo klausimai apsprendžiami reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Ryšių reguliavimo taryba ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra finansuojamos iš rinkos surenkamomis pajamomis, ir įvertinus tai, kad vienai institucijai (Infrastruktūrų reguliavimo tarybai) turėtų būti taikoma vieninga finansavimo sistema, pakoreguotos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Infrastruktūrų reguliavimo tarybos finansavimo šaltinius ir surinkimo tvarką. Įvertinus tai, kad Energetikos inspekcija šiuo metu didžiąja dalimi finansuojama iš valstybės biudžeto (pvz. 2015 m. skirta 1588 tūkst. eurų), taip pat iš pajamų įmokų (2015 metais – 290 tūkst. eurų), kurios gaunamos už Energetikos inspekcijos teikiamas paslaugas pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-190 „Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos teikiamų mokamų paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims įkainių patvirtinimo“ patvirtintus įkainius, patikslintos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įmokų, surenkamų ir rinkos dalyvių, dydžius. Siekiant nuoseklumo tarp sektorių, iš kurių finansuojama Infrastruktūrų reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte atsisakoma nuostatos, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamos iš geriamojo vandens tiekėjų ir (ar) nuotekų tvarkytojų neturi viršyti 15 proc. Infrastruktūrų reguliavimo tarybos skiriamų valstybės biudžetų asignavimų. Pažymėtina, kad siūlomi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimai, nustatantys pakoreguotus įmokų dydžius, įvertinus Energetikos inspekcijos funkcijų perėmimą, įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d.
Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitime siūlomą įtvirtinti reguliavimą, energetikos įmonės įmokas į Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sąskaitą privalo pervesti kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti nenutrūkstamą institucijos finansavimą bei išvengti situacijos, kai perimamos Energetikos inspekcijos funkcijos 2018 m. pirmąjį ketvirtį būtų finansuojamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Ryšių reguliavimo tarybos už praeitus periodus iš ūkio subjektų surinktomis lėšomis, Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo įstatymo baigiamosiose nuostatose siūloma įtvirtinti, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos funkcijų, perimtų iš Energetikos inspekcijos, vykdymo finansavimui reikalingos lėšos 2018 metų pirmajam ketvirčiui skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skaičiavimais, įvertinus 2017 m. pajamų poreikį, papildomai reiktų surinkti 869 000,00 eurų numatytiems Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos projektams įgyvendinti.
Šiuo metu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo dydis neužtikrina Europos Sąjungos teisės aktais pavestų naujų funkcijų vykdymo (būtina brangi IT įranga pagal REMIT (Reglamentas dėl didmeninės energijos rinkos skaidrumo ir vientisumo) vykdomai didmeninės energijos rinkos priežiūrai, vertinant sudaromus didmeninius ūkio subjektų sandorius, ir papildomi žmogiškieji ištekliai Europos Sąjungos tinklų kodeksuose numatytos funkcijoms vykdyti bei regioniniam bendradarbiavimui ir dalyvavimui ACER (Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra)/CEER (Europos energetikos reguliuotojų taryba) darbo grupių veikloje). Įvertinus funkcijoms atlikti reikalingų lėšų sumą bei atsižvelgus į tai, kad dauguma specifinių vykdomų priemonių (projektų) užtikrina visų sektorių reguliavimo principų suderinamumą, galimos išlaidos ir nauda padalinta proporcingai visiems reguliuojamiems sektoriams (lentelė Nr. 1 „Įmokų didėjimas iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikiams, skaičiavimai“). Nr. 1. Įmokų didėjimas iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikiams, skaičiavimai (EUR) Pavadinimas Galiojantis procentas
proc. Didintina suma 2017 m. poreikiams įgyvendinti VKEKK biudžetas
didėjimas iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos poreikiams, skaičiavimai“ pateikti skaičiavimai, kaip didėtų įmokų procentas, užtikrinant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikius atitinkantį biudžetą (t. y. papildomai 869 000,00 eurų), pridedant reikalingas pajamas Energetikos inspekcijos funkcijų perėmimui (kaip minėta, šiuo metu Energetikos inspekcija finansuojama iš Valstybės biudžeto ir pajamų už paslaugas įmokų). Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus Įstatymų projektus, didės Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytos įmokos iš rinkos dalyvių, kurios atitinkamai sudarys: 1) 2,02 (vietoje 1,1) procento nuo šilumos perdavimo veiklos pajamų, 2) 0,46 (vietoje 0,25) procento nuo elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų, 3) 1,29 (vietoje 0,7) procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų,
4) 0,55 (vietoje 0,3) procento nuo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos pajamų. Kadangi iš įmonių surenkamos pajamos pripažįstamos įmonių pagrįstomis sąnaudomis, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, atlikti siekiant sukurti vieningą naujos institucijos finansavimo iš rinkos dalyvių mechanizmą ir įvertinus funkcijoms atlikti reikalingų lėšų sumą, turės įtakos vartotojų tarifams. Nr. 2.
2Įmokų didėjimas iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos poreikiams, skaičiavimai (EUR) Pavadinimas Siūlomas įstatymo pakeitimui VKEKK procentas 2017 m. didesnės VKEKK pajamos, atitinkančios poreikius proc. VEI valstybės biudžeto pajamos, kurias būtina finansuoti iš rinkos Bendros VKEKK ir VEI pajamos Gautinas galutinis procentas Esamo procento didėjimas Vidutinis tarifo augimas 4.100.000,00 100,00 1.821.000,00 5.921.000,00 Šiluma 1,4 1.710.554,01 41,72 759.736,31 2.470.290,32 2,02 44,41 0,01 euro ct/kWh Dujos 0,89 934.509,93 22,79 415.059,17 1.349.569,10 1,29 44,41 0,02 euro ct/kubui Elektra 0,32 899.319,96 21,93 399.429,67 1.298.749,63 0,46 44,41 0,002 euro ct/kWh Vanduo 0,38 555.616,10 13,55 246.774,86 802.390,96 0,55 44,41 0,002 euro ct/kubui Institucijų pateiktas bendras lėšų poreikis 2017 m. pateikiamas lentelėje Nr. 3 „Finansavimas pagal sritis“. Nr. 3. Finansavimas pagal sritis Finansavimo šaltinis Procentas VKEKK 2017 m. planuojamos pajamos VEI 2017 m. planuojamos pajamos RRT 2017 m. planuojamos pajamos 4.100.000,00 Šiluma 1,4 1.710.554,01 Dujos 0,89 934.509,93 Elektra 0,32 899.319,96 Geriamasis vanduo ir nuotekos 0,38 555.616,10 2.111.000,00 Valstybės biudžetas 1.821.000,00 Pajamos iš paslaugų 290.000,00 7.900.000,00 Valstybės biudžetas 1.159.000,00 Pajamos iš paslaugų 6.741.000,00 Iš viso 2017 m.
pajamų 14.111.000,00 Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projektą lydinčiajame Lietuvos Respublikos pašto įstatymo projekte atsisakoma dalies nuostatų, įvertinus tai, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, kuris reglamentuoja Ryšių reguliavimo tarnybos statusą ir kitus veiklos aspektus (žr. galiojančio Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį), yra numatytas kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas – Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (žr. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio 3 dalį).
Pagal atliekamas funkcijas (žr. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio 8 dalį), Ryšių reguliavimo tarnybos taryba yra iš esmės patariamasis, o ne valdymo, organas, kuris be kita ko, teikia siūlymus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui dėl ekonominių sankcijų skyrimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nėra numatoma Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai analogiško organo, kuris atliktų Infrastruktūrų reguliavimo tarybos patariamąsias funkcijas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo projekto 29 straipsnio 1-2 dalyse atsisakoma dalies nuostatų, susijusių su šiuo metu veikiančios Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos teikiamomis išvadomis dėl ekonominių sankcijų. Infrastruktūrų reguliavimo tarybai numatomų perduoti funkcijų, kurias šiuo metu įgyvendina trys valstybės institucijos, tęstinumą ir nuoseklumą siūloma užtikrinti pasirenkant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalyje numatytą sujungimo būdą. Numatomo teisinio reglamentavimo laukiami teigiami rezultatai:
1) sukurta proporcinga tais pačiais principais veikiančių sektorių reguliavimo sistema, užtikrintas palankus investicinis klimatas ir valstybės politikos infrastruktūriniuose sektoriuose tęstinumas bei nuoseklumas. Sudarytos sąlygos konkurencijos formavimuisi bei technologinei plėtrai per reguliacinės aplinkos stabilumą.
Vienodų infrastruktūrų reguliavimo principų įgyvendinimas teigiamai paveiks tiek energetikos, tiek ryšių sektoriuje veikiančius subjektus, tiek valstybę, tiek vartotojus;
2) sumažinta administracinė našta verslui, labiau prognozuojama, skaidresnė ir stabilesnė verslo aplinka, neiškraipyti investiciniai sprendimai, spartesnis ir kompleksiškai ekonomiškai efektyvesnis suformuotų tikslų pasiekimas;
3) sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, efektyvesnis institucinių išteklių naudojimas, optimizuotas darbuotojų skaičius;
4) veiksmingai ginamos vartotojų teisės per aiškią, prieinamą ir konsoliduotą ginčų sprendimo bei skundų nagrinėjimo procedūrą;
5) tolygus reguliavimo sprendimų privalomumas; užtikrintas „vieno langelio“ principas vartotojų ir reguliuojamų rinkų dalyvių aptarnavime;
6) užtikrintas reguliavimo institucijos nepriklausomumas, nes apima didesnį sektorių skaičių ir ūkio subjektams sunkiau paveikti sprendimus;
7) geriau užtikrintos vartotojų teisės ir teisėti interesai infrastruktūrų paslaugų sektoriuje, užtikrintas teisinis tikrumas nuosekliai bei tais pačiais principais reguliuojant infrastruktūras. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimti įstatymai užtikrins labiau prognozuojamą, skaidresnę ir stabilesnę verslo aplinką, neiškraipytus investicinius sprendimus, konkurencingesnę rinką, spartesnį ir kompleksiškai ekonomišką bei efektyvesnį suformuotų tikslų pasiekimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus, atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, vietoje Ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos turėtų atsirasti naujas asignavimų valdytojas – Infrastruktūrų reguliavimo taryba. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų ir Terminų banko įstatymų ir kitų teisės norminių aktų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kuriuose minima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Energetikos inspekcija.
Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir Energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reorganizavimo sujungimo būdu sąlygų aprašą ir Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Numatoma, kad egzistuojant vienai infrastruktūrų reguliavimą ir rinkos priežiūrą vykdančiai institucijai, bus efektyviau naudojami instituciniai ištekliai, optimizuotas bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų skaičius. Įvertinant tai, kad Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – efektyvios institucijos, ir tai, kad Infrastruktūrų reguliavimo taryba vykdys naujas – geležinkelių rinkos priežiūros – funkcijas, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba perėmė iš Konkurencijos tarybos, dėl specialiųjų funkcijų vykdymo lėšų neplanuojama sutaupyti. Galimai bus sutaupoma apie 5 proc. (apie
institucijoms darbo užmokesčiui skirtus asignavimus). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Energetikos inspekcija buvo finansuojama iš valstybės biudžeto, o pereinama prie vieningos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos finansavimo sistemos iš rinkos dalyvių, perspektyvoje galimai bus sutaupyta apie 1,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, kurios buvo skiriamos Energetikos inspekcijai.
Įvertinus galimą 1,35 mln. eurų sutaupymą dėl Energetikos inspekcijos funkcijų finansavimo iš rinkos dalyvių (įvertinta tai, kad pirmąjį ketvirtį po Įstatymų projektų įsigaliojimo Energetikos inspekcijos funkcijos, perduotos Infrastruktūrų reguliavimo tarybai, bus finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų (apie 450.000 eurų ketvirčiui), taip pat galimą 300.000 eurų sutaupymą dėl bendrųjų funkcijų optimizavimo, ir atsižvelgiant į tai, kad reorganizavimo kaštai (darbuotojų sukauptų atostogų rezervas, išeitinės išmokos, perregistravimo sąnaudos, inventorizacija, iškabos, blankai, anspaudai, logotipai, informacinių sistemų pritaikymo sąnaudos, investicijos ir pan.). gali siekti 2,5 mln. eurų, Įstatymų projektų įgyvendinimas iš valstybės biudžeto lėšų pirmais metais gali papildomai pareikalauti 850.000 eurų. Įgyvendinus Įstatymų projektus, nuo antrų po Įstatymo projektų įgyvendinimo biudžetinių metų prasidės valstybės biudžeto lėšų taupymas dėl bendrųjų funkcijų optimizavimo ir ta suma, kuri buvo reikalinga Energetikos inspekcijos išlaikymui (apie 2,1 mln. eurų). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Infrastruktūrų reguliavimo taryba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, tekiame šias pastabas:
pavadinime po žodžių „pakeitimo ir“ išbrauktinas žodis „įstatymo“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Infrastruktūrų reguliavimo taryba vykdo ne tik šiame, bet ir kituose įstatymuose numatytas funkcijas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje prieš žodžius „atlieka šias funkcijas“ įrašytini žodžiai „energetikos veiklos reguliavimo, kontrolės ir priežiūros srityje“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo projektu yra teikiamas ir Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-118), kuriame konsoliduojamos teisės normos, nustatančios visus bendruosius naujai steigiamos valstybės institucijos veiklos aspektus, o taip pat siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, manome, kad šios specifinį statusą viešojo administravimo institucijų sąrangoje turinčios įstaigos teisinį statusą, finansavimo pagrindus ir sąlygas (kurie iš esmės skiriasi nuo bendrųjų valstybės įstaigų finansavimo principų) nustatančios teisės normos, išdėstytos projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4-6 dalyse, turi būti perkeltos būtent į aukščiau minėtą specialų Tarybos veiklą reglamentuojantį įstatymą. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi siūloma nustatyti ženkliai didesnes įmokas energetikos įmonėms (maždaug 2 kartus). Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių.
Viena vertus, nėra aišku, ar nustačius tokį teisinį reguliavimą bus pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai
IT įrangą pagal REMIT reglamentą. Pažymėtina, kad pastarasis poreikis yra vienkartinio pobūdžio, tuo tarpu padidintos įmokos turės būti mokamos neribotą laiką. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad dėl išaugusių įmokų, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, išaugs ir tarifai vartotojams. 5. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK (toliau – Rekomendacijos)
straipsnio 7 dalyje bei 8 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, nurodytinas sutrumpintas ES teisės akto pavadinimas - Reglamentas (EB) Nr. 713/2009, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje – Reglamentas (EB) 714/2006, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje - Direktyva 2009/72/EB. 6. Projekto 14 straipsnio nuostatos tobulintinos, įrašant vietoj žodžių „6 straipsnio 2 dalyje“ žodžius „6 straipsnio 2 dalimi keičiamo Energetikos įstatymo 19¹ straipsnio 4 dalyje“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]; D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]