ATSKAITOS RODIKLIŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. X-1710 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatinusios priežastys:
1) Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. žemiau skurdo rizikos ribos (282 eurai) gyveno 21,9 proc. šalies gyventojų (palyginti su 2015 m sumažėjo tik 0,3 procentinio punkto). Skurdo rizikos gylis (procentais išreiškiamas skirtumas tarp skurdo rizikos ribos ir asmenų, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos, ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos) 2016 m. padidėjo nuo 26 proc. iki 28 proc. 2016 m. skurdą arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų skaičius šalyje pasiekė 30,1 proc. (2015 m. – 29,3 proc.). Šią riziką daugiausia patiria bedarbiai, mažas pajamas gaunantys gyventojai ir pagyvenę žmonės, t. y. gyventojų grupės, kurių gaunamos pajamos priklauso nuo socialinės apsaugos išmokų dydžių. 2) mažinti skurdą ir socialinę atskirtį yra vienas iš pagrindinių Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždavinių, numatytų Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa). Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau − Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), 1.1.2 papunktyje numatyta socialines išmokas susieti su minimaliu vartojimo krepšeliu, šio veiksmo atsakinga vykdytoja nurodyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM). Įstatymo projekto tikslas – tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, didinant socialinės apsaugos išmokų dydžius pagal ekonominius rodiklius, papildyti socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklius nauju minimalių vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD), atitinkančiu Vyriausybės programos įgyvendinimo plane vartojamą sąvoką „minimalus vartojimo krepšelis“, nustatyti MVPD apskaičiavimo ir susiejimo su socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliais tvarką. Įstatymo projekto uždaviniai:
atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme (toliau
apsaugos išmokų atskaitos rodikliais: bazine socialine išmoka, šalpos pensijų baze, tikslinių kompensacijų baze, valstybės remiamomis pajamomis (toliau – socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai);
nuosekliau, atlikti redakcinio pobūdžio Įstatymo pakeitimus, susijusius su naujai įsigaliojusių ir siūlomų naujų nuostatų inkorporavimu į Įstatymą (atsisakyti perteklinių nuostatų, patikslinti terminus pagal naujai įsigaliojusį Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – SADM.
Įstatymo projektas parengtas vadovaujantis Darbo grupės socialinei paramai tobulinti, sudarytos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
tobulinti sudarymo“, pasiūlymais ir išvadomis. Įstatymo projekto tiesioginė rengėja – SADM Strateginio planavimo ir analizės departamento Strateginės analizės skyriaus vedėja Vaida Budzevičienė, tel. 266 4263, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatyme numatyta, kad socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai taikomi socialinės apsaugos išmokoms apskaičiuoti ir teisei į socialinę paramą nustatyti ir yra ypač aktualūs skurdo riziką patiriantiems asmenims, gaunantiems piniginę socialinę paramą. Pažymėtina, jog bazinės socialinės išmokos dydis (iki 2009 m. – minimalaus gyvenimo lygis (MGL)) – 38 eurai – nekito nuo 2007 m., valstybės remiamų pajamų dydis – 102 eurai – nedidėjo nuo 2008 m. Šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės dydžiai pradėti taikyti nuo 2017 m. Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai šiuo metu nesusieti su kintančiais ekonomikos rodikliais – vartojimo prekių ir paslaugų kainomis, infliacija ir pan., todėl jų taikymas socialinės apsaugos išmokų dydžiams apskaičiuoti neužtikrina teikiamos paramos adekvatumo bei minimalių asmens poreikių patenkinimo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklį – MVPD, nustatyti jo apskaičiavimo tvarką bei galiojančius socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklius susieti su šiuo dydžiu.
MVPD apskaičiavimo tvarką Įstatymo projektu siūloma nustatyti atsižvelgiant į Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika), SADM užsakymu parengtą dr. Jekaterinos Navickės. Metodika parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2011 m. gegužės 9 d. valstybinio audito ataskaitoje ,,Socialinės paramos sistema“ (Nr. VA-P-10-1-5) pateiktas rekomendacijas (patvirtinti asmens (šeimos) minimalių poreikių apskaičiavimo metodiką, socialinės pašalpos dydį susieti su lėšų, būtinų minimaliems poreikiams tenkinti, dydžiu, kuris tam tikrų gavėjų grupių gali būti skirtingas, parengti ir patvirtinti socialinės apsaugos išmokų rodiklių nustatymo metodikas) bei į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos statistikos departamento pateiktas pastabas. Dr. J. Navickės Metodika buvo parengta įvertinus du pagrindinius būdus minimaliems asmens (šeimos) vartojimo poreikiams apskaičiuoti, apimančius tiek maisto, tiek ne maisto (kitų prekių ir paslaugų) dalis: biudžeto metodą ir pagrindinių (bazinių) poreikių kainos metodą. Pagal biudžeto metodą, minimalūs asmens (šeimos) vartojimo poreikiai nustatomi remiantis būtiniausių (tiek maisto, tiek ir ne maisto) prekių krepšeliu. Pagrindinis šio metodo trūkumas yra tas, kad nėra lengva nuspręsti, kokios prekės ir paslaugos turėtų būti įtrauktos į vartojimo krepšelį, kadangi individų poreikiai, vartojimo įpročiai, prioritetai bei gyvensena skiriasi. Ypač sudėtinga nustatyti, kokios ne maisto prekės bei paslaugos turėtų būti įtrauktos į vartojimo krepšelį.
Pagal pagrindinių (bazinių) poreikių kainos metodą, minimalius vartojimo poreikius taip pat sudaro maisto ir ne maisto komponentai. Maisto poreikiai yra apskaičiuojami sudarant minimalų būtiniausių maisto produktų krepšelį ir apskaičiuojant šiam krepšeliui reikalingas išlaidas. Minimalų būtiniausių maisto prekių krepšelį paprastai sudaro mitybos specialistai. Skaičiuojant ne maisto poreikiams reikalingą pinigų sumą, minimaliam maisto krepšeliui įsigyti reikalingos lėšos yra proporcingai didinamos, atsižvelgiant į faktinę namų ūkių vartojimo struktūros analizę. Šį metodą dar 1994 m. pasiūlė Pasaulio banko ekspertai ir mokslininkai M. Ravallion, B. Bidani, A. Deaton, S. Friel, P. Glewwe, S. Pradhan ir kiti. Tokiu būdu yra išvengiama tyrėjo subjektyvumo apie tam tikrų ne maisto prekių namų ūkiui reikalingumą. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, pagrindinių (bazinių) poreikių kainos metodas pritaikytas dr. J. Navickės parengtoje Metodikoje. Įstatymo projektu siūlomoje MVPD apskaičiavimo tvarkoje, parengtoje pagal Metodiką, numatyta naudoti Lietuvos statistikos departamento renkamas, apskaičiuojamas ir skelbiamas vidutines mažmenines maisto prekių kainas, Lietuvos banko skelbiamą vidutinės metinės infliacijos rugsėjo mėnesio prognozę, Lietuvos statistikos departamento atliekamus ir skelbiamus namų ūkių biudžetų tyrimo duomenis. Tam, kad apskaičiuotas MVPD atspindėtų maisto prekių kainų bei infliacijos pokyčius, Įstatymo projektu MVPD siūloma apskaičiuoti kiekvienais metais euro tikslumu. Įstatymo projektu siūlomoje MVPD apskaičiavimo tvarkoje maisto poreikiai apskaičiuojami vadovaujantis minimalaus maisto produktų rinkinio struktūra, tvirtinama sveikatos apsaugos ministro, ir šiems maisto produktams reikalinga lėšų suma.
Ši suma proporcingai didinama įtraukiant ne maisto poreikiams patenkinti reikalingas lėšas, remiantis faktine namų ūkių vartojimo struktūros analize. Remiantis namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, yra apskaičiuojamas Engel koeficientas, rodantis maistui skiriamų namų ūkio išlaidų dalį. Bendrų maisto ir ne maisto minimalių poreikių suma gaunama dalijant minimalaus maisto produktų krepšelio kainą iš Engel koeficiento. Mokslinių tyrimų duomenimis, jeigu Engel koeficientas namų ūkio vartojimo struktūroje viršija 50 procentų, namų ūkis skursta, todėl Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog namų ūkio išlaidų, skiriamų maistui, dalis negali viršyti 50 proc. ribos. Engel koeficientas Europos Sąjungos šalyse taikomas nustatant vartotojo pajamų ir išlaidų ryšį. Į MVPD apskaičiavimo tvarką nėra įtrauktos lėšos, reikalingos maistui gaminti, gėrimams (išskyrus pieną ir pieno produktus), bei lėšos socialinėms funkcijoms. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog šiuo metu galiojantys socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai negali būti mažesni už 2017 m. nustatyto MVPD dydžio atitinkamą procentinę dalį. Lyginant su dr. Jekaterinos Navickės apskaičiuota MVPD 2017 m. suma, kuri sudaro 238,35 Eur, šiuo metu galiojantis bazinės socialinės išmokos dydis sudaro 16 proc. MVPD; šalpos pensijų bazės dydis – 47 proc. MVPD; tikslinių kompensacijų bazės dydis – 47 proc. MVPD; valstybės remiamų pajamų dydis – 43 proc. MVPD. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 756 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr.
pakeitimo“ nustatė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybės remiamų pajamų dydis bus padidintas nuo 102 iki 122 eurų, Įstatymo projektu siūloma jau padidintą valstybės remiamų pajamų dydį susieti su MVPD atitinkama procentine dalimi, kuri negali būti mažesnė už 50 proc. Vadovaujantis Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kurios 117.1 papunktyje numatyta įgyvendinti aktyvias skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, parengtas ir derinamas su suinteresuotomis institucijomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, einamųjų 2017 metų draudžiamųjų pajamų dydžio, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio, maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžio, šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas, kuriuo siūloma patvirtinti 18 eurų didesnį šalpos pensijų bazės dydį – 130 eurų (šiuo metu – 112 eurų). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma planuojamą padidinti šalpos pensijų bazės dydį – 130 eurų susieti su MVPD atitinkama procentine dalimi, kuri negali būti mažesnė už 54 proc. Valstybinių pensijų bazės rodiklis nėra siejamas su MVPD, nes šio rodiklio dydis susietas su galiojančiu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiu, kuris taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nustatyta tvarka. Įstatyme nustatyta, jog valstybinių pensijų bazės dydis negali būti didesnis už galiojančios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį. Susietas su MVPD rodiklis galimai bus apskaičiuotas didesnis nei valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis, todėl prieštaraus Įstatyme nustatytam apribojimui.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatų, susijusių su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiu, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos baziniu dydžiu, nes šių dydžių apibrėžimai bei jų taikymo tvarka yra perkelta į Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, kurio nauja redakcija įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, jog Įstatymo projekte nelieka su socialine apsauga susijusių atskaitos rodiklių, juo įtvirtinami tik su socialine parama susiję atskaitos rodikliai bei bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymas, atitinkamai keičiamas Įstatymo pavadinimas bei Įstatymo projekto atitinkami straipsniai. Priėmus Įstatymo projektą, socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai bus susieti su kiekvienais metais apskaičiuojamu MVPD ir atitinkamai didės priklausomai nuo didėjančios metinės infliacijos, maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų kainų. Tai lems teikiamos paramos didesnį adekvatumą bei geresnį nepasiturinčių gyventojų minimalių poreikių patenkinimą. Siūloma nustatyti, kad priimtas Įstatymo projektas, išskyrus 2 straipsnio 3 dalį, įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Valstybės biudžeto projekto sudarymo bei MVPD apskaičiavimo tvarką, siūloma, kad Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalis įsigaliotų
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Kasmet iki gruodžio 31 d. SADM turės parengti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, kuriuo bus tvirtinamas ateinantiems kalendoriniams metams apskaičiuotas MVPD dydis. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus įstatymo projektą, preliminariais skaičiavimais, papildomai iš valstybės biudžeto 2018 m. šalpos pensijų bazės dydžio pagrindu apskaičiuotoms šalpos išmokoms papildomai reikės 17,8 mln. eurų.
Tikslinių kompensacijų bazės dydžio pagrindu apskaičiuotoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms 2019–2020 m. papildomai iš valstybės biudžeto kasmet reikės po 1,67 mln. eurų. Preliminariais skaičiavimais 2019–2020 m. papildomų lėšų iš savivaldybių biudžetų įstatymui įgyvendinti nereikės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 756 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybės remiamų pajamų dydis bus padidintas nuo 102 iki 122 eurų, valstybės remiamų pajamų pagrindu apskaičiuotai socialinei paramai papildomai lėšų 2019–2020 m. iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų nereikės. Bazinės socialinės išmokos dydžio pagrindu apskaičiuotoms socialinės apsaugos ir kitoms išmokoms 2019–2020 m., preliminariais skaičiavimais, papildomų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „minimalių vartojimo poreikių dydis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje vietoj žodžio ,,apsaugos“ įrašytinas žodis ,,paramos“, kadangi pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnį nustatomi socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai. 2. Atsižvelgiant į nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosančio Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtą ,,socialinio draudimo bazinės pensijos“ sąvoką, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį. 3. Siūlytina pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir pripažinti netekusiu galios visą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2516. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
(nR. XIiIP-1242) 2017-11-
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M.Navickienė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė. Kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Baliukevičienė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje vietoj žodžio ,,apsaugos“ įrašytinas žodis ,,paramos“, kadangi pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnį nustatomi socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai.
Pritarti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo nauja redakcija dėstomą 1 straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis. Lietuvos
Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymas (toliau – šis įstatymas) nustato socialinės apsaugos paramos išmokų atskaitos rodiklius ir bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, jų apskaičiavimo tvarką ir juos tvirtinančius subjektus“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
į nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtą ,,socialinio draudimo bazinės pensijos“ sąvoką, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį. Pritarti Įstatymo projekto
išdėstyti taip: „4.Valstybinių pensijų bazės dydis negali būti didesnis už galiojančios valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydį“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir pripažinti netekusiu galios visą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2516. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimą ir visą 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio
bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr.
X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio ir 3 straipsnio 2 dalies Nr. XII-2516 pripažinimas netekusiu galios. 1. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymoą 2 straipsnį Nr. XII-2516.“
apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
institutas 2017-11-07 Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siūloma įtvirtinti naują socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklį – minimalių vartojimo poreikių dydį (toliau – MVPD), nustatyti jo apskaičiavimo tvarką bei galiojančius socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklius: bazinę socialine išmoką, šalpos pensijų bazę, tikslinių kompensacijų bazę, valstybės remiamas pajamas susieti su šiuo dydžiu. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Projektą, nepritaria siūlomiems pakeitimams ir nurodo šiuos argumentus:
poreikių. MVPD apskaičiavimo metodikoje (toliau – metodika) naudojama LR Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta minimalaus maisto produktų rinkinio struktūra – produktai ir vienam gyventojui apskaičiuojamas suvartojimas per metus. Atkreipiame dėmesį, kad ši struktūra neatspindi būtent minimaliųjų vartojimo poreikių.
Pavyzdžiui, pagal ją gyventojas per metus turėtų suvartoti 11,31 kg jautienos ir 6,01 kg kiaulienos produktų – brangesnės mėsos (jautienos) vartojimas pagal šią struktūrą yra beveik du kartus didesnis. Į sąrašą taip pat įtraukiami tokie produktai kaip lašišos filė, upėtakis ir t. t. – t. y. produktai, kurių asmuo, turintis palyginus žemas pajamas, greičiausiai neperka, o naudoja pigesnius pakaitalus ar kitus maisto produktus. Tikėtina, kad į minimaliųjų poreikių krepšelį įtraukus išvardintus produktus, o ne pigesnius jų pakaitalus, suma, reikalinga krepšelio įsigijimui – išauga. Taip pat metodikoje į bendrąsias vartojimo išlaidas įtraukiamos tokios išlaidos kaip „Laisvalaikis ir kultūra”. Iš piniginių išlaidų išbraukta tokia kategorija kaip „Restoranai ir viešbučiai”, tad kyla abejonių, kodėl išlaidų grupė „Laisvalaikis ir kultūra” priskiriama prie būtinųjų išlaidų – tai nėra maisto ar būsto kategorija, be kurios žmogus negalėtų išgyventi. Pavyzdžiui, šiai kategorijai priskiriamos tokios išlaidų paskirtys kaip azartiniai lošimai (09.4.3), atostogų išvykos (09.6.0), fotografijos įrenginiai ir optikos prietaisai (09.1.2), paslaugos, kurias teikia kino teatrai, cirkai, fotografai, jodinėjimo maniežai, golfo aikštelės, teniso kortai, sporto ir poilsio įrangos bei reikmenų nuoma – lėktuvų, valčių, žirgų, slidinėjimo įrangos, taip pat abonementiniai mokesčiai televizijos tinklams, šokių, muzikos pamokos ir t.t. Akivaizdu, kad tai nėra minimalių vartojimo poreikių išlaidų grupės (kitose metodikoje įtrauktose išlaidų kategorijose, tokiose kaip „Transportas”, „Ryšiai” ir kt. taip pat nėra pateikiamas minimalus vartojimas). Namų ūkių išlaidų tyrimas vertina vidutinį vartojimą, kuris nėra tas pats, kas minimalus vartojimas.
Abejonių kelia ir išlaidų grupės „Švietimas”, „Sveikatos priežiūra” – valstybė vykdo viešąsias švietimo ir sveikatos apsaugos politikas bei teikia įvairių lygių švietimo, sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, už kurias jie papildomai nemoka, todėl šių kategorijų įtraukimas į MVPD yra abejotinas. Šie pavyzdžiai parodo, kad į MVPD skaičiavimą įtraukiant ne minimalių poreikių prekes ir išlaidas nereprezentuojami žemų pajamų žmogaus pasirinkimai. Be to, jei ateityje būtų plečiamas paramos gavėjų ratas, esant metodikos trūkumams MVPD taptų per didelis ir tai sukeltų problemų dėl biudžeto išlaidų didėjimo bei taiklumo, t. y. būtų sunku garantuoti taiklią paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia. 2. MVPD krepšelis naudoja vidutines, o ne mažiausias kainas. Metodikos netikslumą įrodo ir tai, kad joje naudojami vadinamieji minimalieji poreikiai, tačiau jiems apskaičiuoti taikomos vidutinės prekių ir paslaugų kainos. Primename, kad net tos pačios rūšies produktų (pvz., duonos) kainos gali skirtis kelis kartus, priklausomai nuo sudėties ar prekinio ženklo. Tikėtina, kad žmonės turintys mažiausias pajamas ir siekiantys patenkinti minimalius poreikius perka ne vidutinio kainų lygio, o pigiausias prekes. Vidutinės prekių kainos paprastai yra naudojamos vidutinio gyventojo išlaidoms ir kainų lygiui nustatyti (pvz., kaip tai daro Statistikos departamentas, apskaičiuodamas Vartojimo kainų indeksą ir jo pokyčius). Jei šio projekto tikslas yra apskaičiuoti minimalius poreikius atitinkančią sumą, skaičiavimams reikia naudoti ne vidutines, o minimalias prekių kainas. 3. MVPD neatspindi regiono, amžiaus, turtinės padėties ir kitų objektyvių priežasčių sąlygotų poreikių skirtumo. Projekte neatsižvelgiama į tai, kad prekių ir paslaugų kainos skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi (pvz., būsto nuomos kaina skiriasi kelis kartus).
Lygiai taip pat žmogaus poreikiai gali skirtis priklausomai nuo to, ar jis gyvena jam priklausančiame būste, ar jį nuomoja. Ar visus maisto produktus perka parduotuvėje, ar dalį produktų užsiaugina sode /darže. Net amžius, sveikatos būklė, dieta ar net pomėgiai ir priklausomybės lemia skirtingus žmonių minimaliuosius poreikius. Visų šių skirtumų siūlomas MVPD neatspindės, arba atspindės prastai. 4. Nurodomos Projektą paskatinusios priežastys klaidina. Projekte argumentuojama, kad Lietuvoje daug žmonių gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Tačiau skurdo rizikos riba, taip, kaip apibrėžiame Statistikos departamento (60 proc. ekvivalentinių pajamų medianos) rodo santykinį skurdą (pajamų nelygybę). Tuo tarpu minimaliųjų poreikių krepšelis turėtų atspindėti absoliutų skurdą, t. y. bazinius, minimalius poreikius. Minimalių poreikių krepšelis yra abstraktus, netikslus ir galiausiai, vis tiek politiškai motyvuotas dydis, ypač jei jis nustatomas tos šalies politinės institucijos (šiuo atveju – ministerijos). Pavyzdžiui, Pasaulio banko paskaičiuota šiuo metu absoliutaus skurdo riba, t. y. pinigų suma, kurios neturint individas negali patenkinti minimalių poreikių yra 1,90 arba 3,10 JAV dolerio per dieną, pagal perkamosios galios standartą. Projekto rengėjai teigia, kad skurdo ir socialinės atskirties mažinimas bus sprendžiami didinant socialinės apsaugos išmokas (tam įvedamas MVPD). Neįvertinamos kitos galimos alternatyvos, kurios galėtų būti ilgalaikiais sprendimais, pvz., galimybių užsidirbti palengvinimas, verslo vykdymo apribojimų mažinimas ir t. t. Pašalpų didinimas yra trumpalaikis, neefektyvus sprendimas, kuris gali sumažinti paskatas dirbti, o valstybės biudžeto lėšos būtų panaudotos netikslingai ir išaugtų. Nėra siūloma socialinės paramos sistemą efektyvinti ir padaryti taiklesnę.
duomenimis, 20 proc. respondentų turi draugų ar pažįstamų, kurie per pastaruosius metus gavo socialinę paramą, nors galėjo išsiversti be jos. 12 proc. apklaustųjų turi draugų ar pažįstamų, kurie per pastaruosius metus gavo socialinę paramą apgaulės būdu (sąmoningai pateikė klaidingą informaciją apie savo pajamas, sveikatos būklę, šeiminę padėtį). Atsižvelgiant į tai, LLRI siūlo nepritarti Projektui. Nepritarti Komitetas pritaria iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Varkalys. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė