Lietuvos Respublikos Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir išdėstyti ją taip:
„3) kurio sutuoktinis, partneris (kai partnerystė
įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais, arba nustojo eiti šias pareigas praėjus mažiau nei vieneriems metams nuo asmens priėmimo į darbą pradžios;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. LR Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Virginijus Sinkevičius
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Pagal šiuo metu galiojantį valstybės tarnybos įstatymą, į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimamas asmuo, kurio sutuoktinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. Kitaip tariant, asmuo negali būti priimamas į pareigas valstybės tarnyboje tada, kai jam artimas giminaitis užima atitinkamas pareigas ir dėl to atsiranda tiesioginio pavaldumo santykis. Taip pat pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, asmuo, dirdamas valstybės tarnyboje negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą; negali savo ar jam artimų asmenų privačių interesų naudai naudotis ir leisti naudotis informacija, kurią jis įgijo eidamas pareigas, kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. Tačiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra atkreipusi dėmesį, kad toks teisinis reguliavimas neužkerta kelio abejonių skaidrumu keliančių atvejų atsiradimui, kada, pavyzdžiui, aukštas pareigas užimantis valstybės tarnautojas ar politikas galimai pasinaudoja savo įtaka, kad, pasibaigus jo įgaliojimų laikui ar kadencijai, jo artimi giminaičiai būtų priimti į valstybės tarnautojo pareigas, kur šie asmenys būtų buvę susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. Tai yra svarbu, ypač žinant, kad Lietuvoje vis dar paplitęs nepotizmas (giminaičių ar draugų protegavimas į aukštas pareigas).
Visuomenės, verslininkų ir valstybės tarnautojų nuomonės tyrimo
„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ duomenimis, šalies gyventojai tai
laiko viena labiausiai paplitusių korupcijos formų. Yra paskaičiuota, kad dėl nepotizmo valstybės biudžetas galimai netenka apie 20 proc. pajamų. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra numatyti apribojimai pasibaigus valstybės tarnybai. Pagal šio įstatymo 18 straipsnį, asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi teisės dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą. Todėl siekiant užkardyti auščiau minėtus galimus nepotizmo atvejus valstybės tarnyboje, tikslinga keisti galiojantį teisinį reguliavimą, nustatant, kad asmuo lygiai taip pat, vienerius metus, negalėtų būti priimamas į pareigas valstybės tarnyboje, kur jis būtų buvęs susijęs tiesioginio pavaldumo santykiais su artimu giminaičiu, nuo to, kai pastarasis nustojo eiti atitinkamas pareigas. Šiuo tikslu parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3.
aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą, į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, kurio sutuoktinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. Tačiau toks teisinis reguliavimas neužkerta kelio aukštas pareigas valstybės tarnyboje einantiems asmenims pasinaudoti savo galiomis ir daryti įtaką, kad pasibaigus pastarųjų asmenų įgaliojimų laikui ar kadencijai, jų artimi giminaičiai būtų priimti į valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų buvę susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Siūloma nustatyti, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, kurio sutuoktinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ne tik eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais, bet ir nustojo eiti šias pareigas praėjus mažiau nei vieneriems metams nuo asmens priėmimo į darbą pradžios. Tai leistų labiau kovoti su galimais nepotizmo atvejais, kai aukštas pareigas užimantys asmenys pasinaudoja savo įtaka, kad, pasibaigus jų kadencijai ar įgaliojimų laikui, jų artimi giminaičiai būtų priimti į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu šie asmenys pagal pareigas būtų buvę susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. 5.
rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos teigiamos pasekmės, susijusios su Lietuvos informacinės erdvės integravimu į Europos Sąjungos informacinę erdvę. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Virginijus Sinkevičius
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Įstatymo projektu siūloma įvesti papildomą apribojimą asmenims stojantiems į valstybės tarnybą, t.y. siūloma nustatyti, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, kurio sutuoktinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ne tik eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais, bet ir nustojo eiti šias pareigas praėjus mažiau nei vieneriems metams nuo asmens priėmimo į darbą pradžios. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokiu būdu siekiama labiau kovoti su galimais nepotizmo atvejais, kai aukštas pareigas užimantys asmenys pasinaudoja savo įtaka, kad, pasibaigus jų kadencijai ar įgaliojimų laikui, jų artimi giminaičiai būtų priimti į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu šie asmenys pagal pareigas būtų buvę susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. Siūlomas reguliavimas svarstytinas Konstitucinio Teismo suformuotos konstitucinės valstybės tarnybos sampratos aspektu ir galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, kurioje pasakyta, kad piliečiai turi teisę „<...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, pagal kurią kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje akcentuoja, kad visi stojimo į valstybės tarnybą apribojimai turi būti konstituciškai pateisinami, priešingu atveju bus pažeista piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgiant į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą
„lygiomis sąlygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo
(asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką; <...> sudarydamas teisines prielaidas įgyvendinti teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą (taigi ir stoti į valstybės tarnybą), įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas; <...> piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju; <...> visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami.
Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgiant į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą
„lygiomis sąlygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo
(asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką; <...> sudarydamas teisines prielaidas įgyvendinti teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą (taigi ir stoti į valstybės tarnybą), įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas; <...> piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju; <...> visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami. Pažymime, kad priėmimo į valstybės tarnybą tvarka yra griežtai reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme: į valstybės tarnautojo pareigas priimama viešo konkurso būdu, pretendentas turi atitikti pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus; konkurse gali dalyvauti tik asmenys Valstybės tarnybos departamente išlaikę bendrųjų gebėjimų testą, o teisę dalyvauti konkurse į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas turi tik asmenys, kurių vadovavimo gebėjimai įvertinti rezultatu „Išlaikyta“; konkurso komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Valstybės tarnybos departamento atstovas, profesinės sąjungos atstovas, ne daugiau kaip 3 visuomenės atstovai; konkurso eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso arba garso ir vaizdo įrašas.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad prielaida apie aukštas pareigas užėmusių asmenų įtaką, kad jų artimi giminaičiai būtų priimti į valstybės tarnybą, negali būti laikoma konstituciškai pateisinamu apribojimu stojimui į valstybės tarnybą, todėl darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, kurioje pasakyta, kad piliečiai turi teisę „<...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, pagal kurią kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-19 Nr. S-2017-8276 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1115 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1115, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė, padėjėja Modesta Banytė. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Irena Šambaraitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą:
Įstatymo projektu siūloma įvesti papildomą apribojimą asmenims stojantiems į valstybės tarnybą, t.y. siūloma nustatyti, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, kurio sutuoktinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ne tik eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais, bet ir nustojo eiti šias pareigas praėjus mažiau nei vieneriems metams nuo asmens priėmimo į darbą pradžios.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokiu būdu siekiama labiau kovoti su galimais nepotizmo atvejais, kai aukštas pareigas užimantys asmenys pasinaudoja savo įtaka, kad, pasibaigus jų kadencijai ar įgaliojimų laikui, jų artimi giminaičiai būtų priimti į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu šie asmenys pagal pareigas būtų buvę susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. Siūlomas reguliavimas svarstytinas Konstitucinio Teismo suformuotos konstitucinės valstybės tarnybos sampratos aspektu ir galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, kurioje pasakyta, kad piliečiai turi teisę „<...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, pagal kurią kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje akcentuoja, kad visi stojimo į valstybės tarnybą apribojimai turi būti konstituciškai pateisinami, priešingu atveju bus pažeista piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgiant į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis sąlygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos
konstituciškai nepateisinamais pagrindais; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką; <...> sudarydamas teisines prielaidas įgyvendinti teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą (taigi ir stoti į valstybės tarnybą), įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas; <...> piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai
Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgiant į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis sąlygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos
konstituciškai nepateisinamais pagrindais; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką; <...> sudarydamas teisines prielaidas įgyvendinti teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą (taigi ir stoti į valstybės tarnybą), įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas; <...> piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai
Respublikos valstybės tarnybos įstatyme: į valstybės tarnautojo pareigas priimama viešo konkurso būdu, pretendentas turi atitikti pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus; konkurse gali dalyvauti tik asmenys Valstybės tarnybos departamente išlaikę bendrųjų gebėjimų testą, o teisę dalyvauti konkurse į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas turi tik asmenys, kurių vadovavimo gebėjimai įvertinti rezultatu „Išlaikyta“; konkurso komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Valstybės tarnybos departamento atstovas, profesinės sąjungos atstovas, ne daugiau kaip 3 visuomenės atstovai; konkurso eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso arba garso ir vaizdo įrašas.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad prielaida apie aukštas pareigas užėmusių asmenų įtaką, kad jų artimi giminaičiai būtų priimti į valstybės tarnybą, negali būti laikoma konstituciškai pateisinamu apribojimu stojimui į valstybės tarnybą, todėl darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, kurioje pasakyta, kad piliečiai turi teisę
„<...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę
tarnybą“, ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, pagal kurią kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Pritarti 3.Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. rugsėjo 21 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
siūlomas reguliavimas Konstitucinio Teismo suformuotos konstitucinės valstybės tarnybos sampratos aspektu prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai. 4. Balsavimo rezultatai: už –7 , prieš – nėra, susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė